119. Vaikų emocijos ir jausmai. 2018 06 21
Prieš keletą dienų gavau urantės laiškelį:
Labas, Algimantai,
Norėčiau Tavo patarimo dėl sūnaus auklėjimo, nes pastaruoju metu, jis ėmė prieštarauti ir tą labai garsiai išreikšti.
Aš suprantu jo smalsumą ir gebėjimą ramiai išbūti tik 20 minučių, tačiau norisi padėti jam nurimti, ramiau reaguoti į jam nepatinkančius apribojimus.
Kaip reiktų elgtis aplinkoje (pavyzdžiui, neiti pas kaimynus į namus, kai jie nekviečia), jam buvo ir yra aiškinama, tačiau paskutiniu metu šios informacijos jis tarytum nepriima.
Vaikų auklėjimo knygose rašoma, kad tokio amžiaus vaikams (sūnui šiuo metu yra 2 metai ir 2 mėnesiai) toks elgesys yra normalus, nes vaikams formuojasi jausmai ir vaikai mokosi juos išreikšti. Tačiau man tai nėra normalu ir minėtos knygos nėra mūsų kelias. Kūrėjas yra mūsų kelias.
Akivaizdu, kad mes, gimdytojai, turime dėti daugiau pastangų. Tačiau ir jos turi būti išmintingos.
Taip pat manau, kad atsakymu būtų naudinga pasidalinti forume.
Su vaikų charakterio ugdymo problemomis susiduria kiekviena šeima, deja, tik reta šeima tam nori skirti deramą dėmesį, nes daug paprasčiau pasiduoti ir nustoti dėti nuoseklias pastangas, kada jos jokių laukiamų rezultatų neatneša – vaikas dar mažiau klauso, dar daugiau užsispiria, dar smarkiau net isteriškai reaguoja į bet kokį atsisakymą jo norus pildyti, ir ne tik namuose, bet ir kitur, sakykim, parduotuvėje, kada jo norai netenkinami, ir jokie aiškinimai nepadeda.
Klaidingai jus moko psichologai, teigdami, kad apie antrus metus vaikams ima formuotis ir reikštis jausmai. Visi jausmai yra iš Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU, ir jų formuoti ir mokytis išreikšti nereikia, nes vienintelis vektorius, vienintelė kryptis kiekvieno iš mūsų pastangoms yra suliejimo savo laisvos valios su Rojaus Trejybės-AŠ ESU valia, ir tik tada visi Kūrėjo jausmai ir patiriami kiekvieno Kūrėjo sūnaus ar dukros viduje ir pasireiškia išorėje.
Jausmai – tai nėra įgūdžiai, kuriuos būtent ir reikia vystyti ir tobulinti, jausmai jau visi pilnatvėje yra suteikti mūsų asmenybei. Mūsų – kiekvieno – asmenybė yra Kūrėjo atvaizdas, nes Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – yra mūsų Tėvas ir Motina, dėl to ir mūsų asmenybė turi lygiai tokios pačios kokybės jausmus – Meilės jausmą, Gailestingumo jausmą, Nuoširdumo jausmą, Gėrio jausmą, Grožio jausmą, Tiesos jausmą, Teisingumo jausmą. Skirtumas yra tik tas, kad Kūrėjas yra šių jausmų Visuminis Šaltinis ir Centras, tad ir Kūrėjo jausmų Galia yra begalinė visumine prasme, o mūsų – tik individualios asmenybės prasme, tačiau kokybės požiūriu – šie jausmai yra identiški, nes jie yra ne mūsų sukurti, o gauti iš šių jausmų Šaltinio ir Centro – iš Kūrėjo. Tai panašu į mūsų padėtį, kai mūsų viduje gyvena Kūrėjo fragmentas – Minties Derintojas – kuris ir yra mums Kūrėjas kokybės prasme, bet vis tik kiekvieno iš mūsų Minties Derintojas turi savo asmeninį patyrimą, kuris juos ir atskiria vieną nuo kito kaip individualų Kūrėjo Fragmentą, kurio negali supainioti su kitu Minties Derintoju. Tuo tarpu mes – kaip individualios asmenybės – turime skirtingą ir originalų patyrimą ir genetiškai per kartų kartas paveldėtą imlumą šių Kūrėjo jausmų stipresniam ar silpnesniam pojūčiui.
Tačiau šioje vietoje reikėtų sustoti ir padaryti lankstą į šalį, kad vėliau geriau galėtumėte suvokti ir suprasti mano tolimesnį mokymą. Taigi, čia turiu pripažinti, kad niekas tarp septynių milijardų žmonijos narių nežino iki šiol, o tuomet niekas apie tai ir nekalba, nemoko, kas gi yra emocijos, kuo gi skiriasi emocijos nuo jausmų, ir kas tas emocijas sukelia ir kodėl? Šito nežino nei psichologai, nei psichiatrai, nei filosofuojantys ir dėl to netikri filosofai, nei mokytojai. Štai dėl to dabar jūs būsite pirmieji, kurie tą sužinosite, ir greitu laiku jums tai taps taip pat labai akivaizdu ir savaime suprantama, jog Kūrėjo evoliucinėje Tikrovėje būti kitaip tiesiog negali.
Tad kas gi tos emocijos? Emocijos – tai žemo energinio dažnio virpesių poveikis mirtingojo dar nesudvasintam, materialiam protui – sąmonei ir pasąmonei – baimės emocijos, pykčio, neapykantos, keršto, agresijos, pavydo emocijos, kitų laisvos valios manipuliavimo ir net visiško pamynimo ir užvaldymo emocijos, valdžios siekimo emocijos, populiarumo siekimo, nekantrumo emocijos, pataikavimo tiek suaugusiems, tiek ir vaikams, tenkinant jų visus norus ir kaprizus, emocijos, gailesčio ir bevalio vaikų lepinimo emocijos, karštlygiškumo, ekstazinio džiūgavimo emocijos, paralyžiuojančio valią liūdesio emocijos, depresijos emocijos, ir pan. Tokios žemo dažnio energinių virpesių emocinės būsenos tiesiog dabar valdyte valdo žmogaus gyvulinio proto priimamų sprendimų visą energinį lauką. Būtent dėl to ir kyla visos skaudžios problemos kiekvienoje apgyvendintoje planetoje Evoliucijos laukinio etapo procese. Ir nesvarbu, kaip ir kiek gyveno praeities kartos, bet jeigu mes ir toliau tebegyvename vien tik emocijų lygiu, tai reiškia, kad net ir gausios materialios civilizacijos erdvėje su 21-ojo amžiaus po Kristaus mokslo ir ekonomikos pasiekimais, vis tiek planeta yra laukinio vystymosi emocinėje stadijoje, kada jausmų sferoje yra visiškas degradavimas, ir toliau šis degradavimas tik spartės. O tai reiškia, kad kita karta bus dar labiau valdoma emocijų, o jausmai bus dar giliau paslėpti po emocijų kaukėmis, ir dar mažiau mirtingieji supras, kas jie yra patys – Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnūs ir dukros. Šiandien per radiją išgirdau dainą, kurioje atskleidžiama dabartinė sunki padėtis Lietuvoje – man įstrigo viena eilutė – šiandien Lietuvoje būti žmogumi tapo gėda. Tad jeigu jau tokie teiginiai patenka į dainų tekstus, tai tikrai yra labai blogai, nes kol tokie teiginiai patenka į dainas, šalyje padėtis turi blogėti jau ilgą laiką, ir apie ją turėjo jau seniai atvirai kalbėti, pirmiausia, filosofai ir psichologai, o tada ekonomistai ir politikai, Ir tik tada, kai ir toliau jie visi tyli, tada jau prabyla dainų autoriai ir dainininkai, o po jų jau eina ir kitų meno sferų atstovai – savo lygiu ir savo darbais.
Dabar ir jūs jau žinote, kad jausmai ir emocijos skiriasi kaip diena nuo nakties. Emocijos kenkia, jausmai – pakylėja, nes jausmai yra iš Kūrėjo, o emocijos yra iš pasąmonės iškylantys teršalai, sukaupti per kartų kartas ir per savo gyvenimo atitinkamą laikotarpį, iš esmės nugyventą be Kūrėjo.
Taigi, vėl sugrįžkime prie jausmų, kuriuos patiria asmenybė – Meilės, Gailestingumo, Gėrio, Grožio, Tiesos, Teisingumo – kuriems imlumą įtakoja genetinis paveldėjimas per kartų kartas, lavinimas šeimoje, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, kada mažylio pasąmonės indas dar tuščias, ir jį galima pildyti jausmais, arba priešingai – savo žemo energinio dažnio emocijomis, kaip jis ugdomas mokykloje, ir kaip jį veikia aplinka.
Ir bet kokio amžiaus vaikas – pradedant nuo kūdikio, kuris jau ima akimis natūraliai ir natūroje pažinti ir tirti aplinką, savo lygiu reikš savo jausmus, ir jo mokyti reikšti jausmus nereikia. Jis tiesiog bus savimi. Tik augdamas vaikas dėl tėvų nešiojamų emocinių kaukių, ir tokių emocinių netikro elgesio reikalavimų irgi išmoksta būti nebe natūralus, sau užsidėti naudingą kaukę, kad tik iš tėvų susilauktų mažiau priekaištų ir moralizavimų. O tai reikalauja pastangų, nes tik vykdant Kūrėjo Evoliucinį Planą būti savimi nereikia jokių pastangų, nes būti savimi – tai būti Kūrėjo atvaizdu su visais Kūrėjo jausmais ir su jų realiu pasireiškimu. Ir kūdikis jau visada moka savo lygiu Kūrėjo jam padovanotus jausmus ir išreikšti. O štai tėvai turi jau dėti daug pastangų, kad patys atrastų Kūrėją savyje, o ateityje šito mokytų ir savo vaikelį, ir tik tokiu atveju jie apsaugos savo mažylį, kad jam į vidų nepatektų tėvų dėvimų kaukių būsenos žemo dažnio virpesių teršalai, kad jis – kaip ir jie – visada būtų tik Meilės ir Šviesos – Energinio Lauko aukšto dažnio virpesių apsuptyje. O kad taip ir būtų, būtina tėvams visada būti Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Meilės aukščiausio dažnio virpesių Lauke, kad savo būsena patvirtintų šitą jausmą. Tik šitokiu būdu galima atkaklių ir nuoseklių pastangų dėka apsaugoti ir kūdikį, ir jau didesnį vaiką, nuo emocijų, kad jame vis giliau įsigalėtų vis aukštesnio dažnio virpesių laukas, kuris ir leidžia tam mažyliui maudytis Kūrėjo jam teikiamuose jausmuose, o taip pat ir jo žemiškųjų tėvų nuspalvintuose jų asmeninių patyrimų jausmuose.
Na, o jeigu jau emocijos pradeda imti viršų, tuomet reikėtų pirmiausia stiprinti savo pačių įtikėjimą per dar nuoširdesnį atsivėrimą Rojaus Trejybei-AŠ ESU, per Apreiškimų studijavimą, ir per veikimą drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU visų labui. Ir čia noriu pabrėžti – būtini visi trys komponentai, nors vieno trūkstant jūsų viduje nebus būsenos, o tada jūs niekaip su vaiku nesusitvarkysite, ir net nežinosite, kaip tą daryti. Tuo tarpu esant Meilės būsenai, Kūrėjo Išmintis irgi pasiekia mirtingojo protą, ir jis tiesiog natūraliai gyvena savo gyvenimą, ir juo tiesiog mėgaujasi, ir nuolat aiškina savo mažyliui, kaip jis – tėvas – ar ji – motina – gyvena kasdienos gyvenimą, ką dabar veikia, ir kodėl šį darbą atlieka, koks jo ryšys su Kūrėju, ir kodėl toks, ir koks bus mažylio ryšys pagal jo tėvo ar motinos sampratą ir troškimą, kas yra aplinka, kas yra Kūrėjas, kas yra mažylis, kokia yra mažylio paskirtis šeimoje, kodėl yra jis mažylis, ir kodėl jis toks nebus visą laiką, kas yra visa aplinka, ir kuo ji daro poveikį kitiems, ir tam pačiam mažyliui, ir kodėl taip vyksta, ir kaip sumažinti aplinkos žemų virpesių poveikį, kad viduje dar stipriau įsiviešpatautų Meilė ir visi kiti Kūrėjo jausmai, o emocijos nepatektų niekada. Ir tegu daug ko vaikas dar nesuvokia, bet jūsų virpesiai sės į jo pasąmonę, ir būtent iš jūsų sklindantys būsenos realūs virpesiai pradės vis labiau nuraminti mažylį. Svarbu, kad jūs tai darytumėte su pasitikėjimu, nes tik taip bus aukšto dažnio virpesių poveikis. Jeigu iš karto ir nepavyks jums to pasiekti, dėl jūsų pačių silpno įtikėjimo, dėl abejonių, ar tai tas būdas spręsti šią problemą, vis tiek tokio bendravimo su savo mažyliu nenutraukite, o papildomai panaudokite tokį metodą – mažylio dėmesį nukreipkite į jam patinkančius daiktus, ar užsiėmimą, tik ryškiau tą akcentuokite, kad jo dėmesys persikeltų nuo emocijos, kuri jį užvaldė, prie jūsų siūlomos veiklos, kuri jam, jūs gerai žinote, labai patinka.
Tačiau daug didesnė garantija, kad mažylis nepatektų iš viso į emocinio lygio lauką su nepageidautinomis pasekmėmis, yra būtent jūsų – žemiškųjų tėvų – kasdienis gyvenimas – aktyviau gyvenkite su Kūrėju, tada aktyvės ir jūsų gyvenimas Tikrovėje ir su jūsų mažyliu. Tam, kad jis daugiau prisigertų jausmų virpesių, daug judėkite, ypač lauke, kad jis lauke būdamas tikrai labai daug pažins jūsų aiškinimo dėka kūriniją ir Kūrėją. Dar labai svarbu, kad jis pabendraus ir su kitais panašaus amžiaus vaikais, kuriuos atsiveda tėvai, seneliai, ar samdomos auklės į ramesnes vietas, kokius nors gamtos kampelius, ar skverus. Tą jūs patys pastebėsite, kur būna kitų tokio amžiaus mažylių. Ir tai bus jums net dviguba nauda - vaikas nebus auginamas izoliuotas, o mokysis bendrauti natūralioje aplinkoje, ko nėra net vaikų darželiuose, kur viešpatauja darželio rutina, o jūs galėsite tarti Šviesos Žodį kitus vaikus atvedusiems jūsų broliams, ar, dažniausia, sesėms. Tokia vaiko aktyvi veiklos fazė išeikvos jo didelę dalį energijos, ir jis mažiau pateks į emocinį žemo dažnio virpesių lauką, nes jo viduje tiesiog ims vis stipriau įsigalėti daug aukštesnio dažnio virpesiai.
Ir svarbiausia – būtina lankyti Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvąją Šventovę, nes joje gyvų aukšto dažnio virpesių energinis laukas yra labai galingas, bet jis labai stipriai valo pasąmonę ir atveria net ir viršsąmonę, per kurią būtent ir vyksta urantų gyvoji komunija su Kūrėju – mūsų Tėvu ir Motina, ir tarpusavyje.
Atlygis yra Meilė – Gyvas JAUSMAS – MEILĖS BŪSENA.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas