Evoliucijos Pažanga – Gyvenimo Prasmė, 2018 07 13

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mano mokymas – Evoliucijos Pažanga – Gyvenimo Prasmė, 2018 07 13 (pajuokausiu – 13-oji diena, ir dar penktadienis, tai studijuokit būtent šį mokymą labai atidžiai Širdimi.)

Kaip gera gyventi, kada tiek įtemptai dirbęs, pagaliau sulauki vasaros atostogų ir kažkur išsirengi išvažiuoti paatostogauti – viduje atsipalaidavimas ir laisvės pojūtis – oh, kaip gera, nebėra kasdienės ryto įtampos, gali pamiegoti ir pajausti malonių įspūdžių artėjantį patyrimą per visą atostogų laikotarpį – smagu širdyje, ir problemos jau lieka kažkur anos kasdienės įtampos vakarykštėje dienoje, ir jos nesugrįš bent jau iki atostogų pabaigos – pasimėgausiu poilsiu, pasimėgausiu visa kuo, ką pasiūlys atostogų visa perspektyva, į kurią pasinersiu visa galva.

Taip aš pasitikdavau atostogų pirmąją dieną, kada dirbau televizijoje, kur mano darbas buvo įtemptas emocine-psichologine prasme mano protui, nes reikalavo nuolatinio – be poilsio dienų – informacijos ieškojimo, kaupimo, užsirašymo, ir prisiminimo, o ypač ją panaudojant savo tarptautiniuose komentaruose ir man juos pateikiant per tiesiogines radijo ir televizijos informacines laidas, bet ypač dirbant su užsienio televizijos kompanijų žurnalistais, atvažiavusiais filmuoti į Lietuvą, tad jiems jokios poilsio dienos neegzistavo iš viso, tuo pačiu ir man. Tad atostogos man buvo tokia laisvė nuo įtampos ir nuolatinės veiklos, kad aš tenorėjau, kiek įmanoma, atsigriebti papildomais miego klodais ir naujais vaizdiniais, kuo toliau nuo namų, kurių iš esmės neturėjau, kad patirčiau ramybę, ją praradęs, kada išvykau iš Utenos po vidurinės mokyklos baigimo į Vilnių studijuoti universitete anglų kalbos filologijos. 

Štai kodėl mane taip traukė pačių atostogų laukimo momentai, ypač jau persiritus Naujųjų Metų slenkstį, kada bus atostogos jau tais pačiais metais, o ne kitais, nors iki vasaros dar net didesnė pusė metų, nes visada eidavau atostogauti tik rugpjūčio mėnesį, nes laukimo momentas mane stiprino, žinant, kad jau daug bus po atostogų sugrįžusių į darbą, ir jau vėl pradėjusių jausti nuovargį ir įtampą,. O man bus tas atsipalaidavimas vis dar prieš akis, o ne jau praeityje – ir tokia vidinė emocija leisdavo atlaikyti ir jau per metus nualintą centrinę nervų sistemą, Tačiau darbo televizijoje pabaigoje nebuvau atostogų net ketverius metus, tad pagal to laiko įstatymą man buvo leista atostogauti už be atostogų dirbtus trejus metus, tuo tarpu už ketvirtus buvo sumokėti pinigai. Bet tai buvo padaryta jau po šitų ketverių įtampos metų. Mano centrinė nervų sistema prie tokio ritmo prisiderino, nes tuo metu aš sugebėjau nebegyventi savo darbų sūkuryje, bet pamėginti tarsi atsitraukti į šalį nuo paties veiksmo, kad jis nesuspaustų manęs iš vidaus, o kad aš turėčiau kažkokį laisvą pasislinkimą savo viduje to paties atliekamo veiksmo metu. Kadangi rengiant filmavimo programas Lietuvoje užsienio filmavimo grupėms ir jau filmuojant Lietuvoje, daug buvo prašymų filmuoti pamaldas, nufilmuoti pokalbius su kardinolu Sladkevičiumi, susitikti su įvairiais kunigais įvairiuose Lietuvos miestuose, įskaitant ir garsų, deja, tragiškai savo gyvenimą baigusį kunigą Mikutavičių, filmuoti kunigų seminarijoje Kaune, kabėtis su visais Lietuvos to meto prezidentais - Brazausku, Adamkumi, Paksu, vėl Adamkumi, Sąjūdžio laikais su Sąjūdžio vadovais ir aktyviais Lietuvos veikėjais Petkevičiumi, Juozaičiu, Ozolu, Landsbergiu, Radžvilu, Genzeliu, Stankevičiumi, Kuzmicku, Marcinkevičiumi, Saja, Antanavičiumi, Prunskiene, su visais premjerais, su daugybe ministrų, kurie buvo skirtingi savo erudicija ir charakteriu ir kurie mano pasąmonėje paliko daug informacijos apmąstymams tuomečio mano proto sampratomis. Tačiau jau tuo metu suvokiau, kad nė vienas iš jų nebuvo tinkamas Lietuvos Lyderio Vaidmeniui – vesti Lietuvą Pirmyn Evoliucijos Gyvuoju Keliu - net ir paėmus visus draugėn ir sudėjus į vieną asmenį vis tiek nebūtų galima turėti kažkokį menamą Tautos Lyderį, nes vienam trūko ryžto, kitam nuoširdumo, trečiam ambicijos, ketvirtam trukdė nepasitikėjimas kitais, įtarumas, ir suktumas, dar kitiems trukdė noras valdyti kitus juos engiant – nė vienas nekalbėjo apie Kūrėją – net ir labai daug kunigų buvo dviveidžiai, bet jų fone išsiskyrė vienintelis, su kuriuo teko ne kartą bendrauti gyvai, buvo kardinolas Vincentas Sladkevičius. Apie kitus irgi nuoširdžius – žmogiškąja samprata – kunigus teko tik skaityti. Tai kaip gi gali užtikrinti Lietuvos vystymąsi – Evoliuciją – ir suklestėjimą be Evoliucijos Šaltinio ir Centro? Tik tuo metu aš irgi dar nesuvokiau šitos esminės Evoliucijos Prasmės – Evoliuciją galima įgyvendinti tik drauge su Evoliucinio Plano Autoriumi, Architektu, ir Režisieriumi – Rojaus Trejybe-AŠ ESU -- visai kūrinijai – ir dar ne bet kaip, bet taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus. Ir tas pats Kūrėjo sumanytas Evoliucinis Planas galioja be jokių išimčių ir Urantijai, ir Lietuvai. 
Man imponavo, kad Irane yra toks religinis šalies lyderis – imamas Chomeneji, kuris buvo net aukščiau prezidento. Jis gyveno labai kuklų gyvenimą provincijoje, ir pas jį tartis važiuodavo savo limuzinu su visa apsaugos mašinų virtine pats šalies prezidentas. Kinijoje tikruoju Lyderiu irgi buvo jokio oficialaus valdžios posto neužimantis ir atsiskyręs net nuo politinės aplinkos, bet jai vadovaujantis, Den Siao Pinas, kuris ir numatė savo liberaliu ekonomikos planu šalies ekonomikos suklestėjimą ateityje. 
Tad tuo metu savo simpatijas konkretiems žmonėms jaučiau daugiau intuicija, o ne Širdimi, bet žinojimas buvo vis tiek toks tvirtas, kad vėliau visi mano samprotavimai apie tuos asmenis buvo patvirtinti jų vėlesnių veiksmų pasireiškimu. Dėl mano tokių asmenų apibūdinimų kiti mane labai dažnai kritikuodavo – iš kur aš tai žinau – tu jų nepažįsti, tu perdaug pesimistiškai matai gyvenimą ir žmones tik kritikuoji, kategoriškai vertini vien tik neigiamai. – Aš ramiai paaiškindavau, jog nesu joks pesimistas, esu tiesiog realistas ir tiek, ir ką matau, tą ir sakau, ne mano kaltė, kad žmonės yra būtent tokie, kokius juos matau, taip juos ir apibūdinu. 
Po mano aštrių pasisakymų tarp Urantijos Knygos skaitytojų, lankiusių mano užsiėmimus Vilniaus Mokytojų namuose, buvo tiek įsižeidusių, kad garsiai pareiškė – mano ir kojos čia daugiau nebus – kada Lansbergio klestėjimo – ir jo sukelto konflikto su Brazausku – piko metu Brazauską apibūdinau kaip nuoširdų politiką, kuris nenešioja akmens širdyje prieš savo oponentą, o Landsbergį apibūdinau kaip savanaudį, godų, suktą, ir nepasitikintį niekuo, net ir savimi, turintį nepilnavertiškumo kompleksą, didybės maniją, ir visai be politinės įžvalgos ne savo vietoje sėdintį vakarykštį veikėją, kuris iš baimės suteikė tokią šalies valdymo kryptį, kuri ir naikina visą buvusią Lietuvos santykinai aukšto lygio tarp Rytų Europos šalių pramonę ir žemės ūkį ir neša Lietuvai nepasitikėjimo ir beviltiškumo atmosferą ir neteisingumo pasireiškimą visoje teisėsaugos sistemoje – teismuose, prokuratūroje, policijoje, mokesčių inspekcijoje, ir kurį užmirš ateinančios kartos kaip niekam tikusį Lietuvos kenkėją, kurį šitaip ir įvertins Tautos Moralinis Teisingumas. 

Rojaus Trejybė-AŠ ESU Evoliucinio Plano įgyvendinimu ugdo kiekvieno asmens – Savojo sūnaus ar dukros – charakterį, bet ugdo be skausmo ir kančios. Ir tik Kūrėjo sūnūs ir dukros, neatsidavę Rojaus Trejybei-AŠ ESU, ir sumaitoja Evoliucijos Prasmę, kada jie atsiduoda aplinkos siūlomų blizgančių, bet labai kenksmingų, pramogų poveikiui, ypač ten, kur tokių dalyvių yra ne vienas, o ištisos grupės, ar net minios – įvairūs naktiniai klubai, kur ir pasireiškia tranki ir nemelodinga, ir tiesiogine prasme, protą bukinanti ir agresyvumą pasąmonėje sėjanti ir ausų būgnelius sprogdinanti garsų kokofonija. Tai vadinama proto degradavimu. Ir jis vyksta nuolat. 
Nėra taip, kad mes, nedėdami kasdienių ir nuoseklių, ryžtingų ir nuoširdžių šviesėjimo savo viduje asmeninių pastangų, galėtume savo degradavimą sustabdyti. Jeigu mes iš pradžių pradedame suvokti tik intelektualiai, dar ne Širdies Meilės, patiriamos savo viduje, būsenos lygiu, jog reikalingos pastangos ryžtingos ir nuoširdžios sau padėti nušvisti ir patirti Meilę savo viduje gyva būsena, tai tuomet ir būtina taip organizuoti savo dieną, kad joje pirmoje vietoje iškiltų dvasinių pastangų dalis – PIRMOJE vietoje, NE ANTROJE - šeima, vaikai, tuo labiau bet kokios pramogos turi užleisti vietą dvasinėms studijoms, nes nuo jų ir priklauso, kaip jūs pradėsite jaustis ir ką spinduliuosite – Meilę, Gėrį, ir Grožį ar blogį savo vaikams, savo vyrams, žmonoms, savo bendradarbiams – visiems Lietuvoje. Jeigu nuo šito nepradėsite savo dienos, liksite blogio pasireiškimu per visą dieną, nes nuo pat ryto jūs jau degradavote, palyginus su vakar diena, o vakar diena jums atnešė taip pat degradavimą ir blogį, ir prieštaravimą Kūrėjo valiai, palyginus su užvakar diena, palyginus su ta diena, kada paskutinį kartą ir buvote paskyrę nors keletą minučių – kartoju, nors keletą minučių – bet kasdien – dvasinėms studijoms. Būtent tądien ir atsistojote ant aukštesnio Šviesos laiptelio, nes prie savosios – jau esamos – Šviesos pridėjote dar nors vieną perskaitytą Šviesos Teiginį. Ir būtent tas papildomas Teiginys jus ir padaro stipresnius už vakar dienos savąjį stiprumą, nes šiandien jį papildėte Kūrėjo Gyvąja Šviesa. Ir nuosekliai dedant vien tik nuoširdžias, o ne tik intelektualias kasdienes pastangas, ir subrandinsite savo dvasinius vaisius ir pagausinsite savo dvasinius turtus – pajausite palengvėjimą darbe, bendravime su vaikais, kurie yra labai imlūs dvasinei Šviesai, ir neturi baimės viduje, jeigu tik jos neįdiegėte būtent jūs patys savo neteisingu ir beprasmiu iliuziniu gyvenimu savo pseudošeimoje. 
Po kurio laiko palaipsniui atsiras apetitas tokioms dvasinėms studijoms, ir jūs pajausite norą kasryt atsikelti daug anksčiau negu buvote iki tol įpratę keltis, kad ir galėtumėte – kiekvienas – pasitikti Kūrėjo Naujos asmeniškai TAU Atneštos ir Suteiktos Šviesos Rytą – kad save pašvęstum Kūrėjui, Kūrinijai, Visatai, Urantijai, Lietuvai, Šeimai, Vyrui, Žmonai, Tėvui, Motinai, Sūnui, Dukrai – ir pasiruoštum visos dienos veiklai drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, pasisemiant Dvasinės Teorijos, kurią ir galėsite įsisavinti pritaikę šias žinias praktikoje. O toliau dar nuostabiau – viduje kils didžiulis noras tokia vis augančia ir stiprėjančia Gyvąja Šviesa dalintis ir su kitais, net iki tol nepažįstamais žmonėmis. Ir koks bus Atlygis jūsų asmenybei, kada jums padėkos už tokius jūsų nuoširdžius žodžius, atremtus į Kūrėjo Gyvą Meilę, jau vis stipriau pulsuojančią ir ištekančią virpesiais iš jūsų Širdies kitiems. Ir tada patirsite vidumi – būsena – tai ir yra Gyvoji Prasmė visos Rojaus Trejybės-AŠ ESU sumanytos Amžinosios Evoliucijos – nuolatinėmis ir nuoširdžiomis pastangomis save vis labiau šviesinti, kad apšviestum ir kitus iš Meilės, patiriamos savo viduje. Tik tada suvoki, kiek daug netenki, jeigu tik ne iki galo atsiduodi – visa Širdimi – Evoliucijos Plano įgyvendinimui savo asmeniniu indėliu. Ir tada pajauti savo vidumi, kaip nutola visi ankstesni tave degradavę ir vilioję blizgantys pramogų spąstai – lėkštas ir tuščias – net jau ir varginantis – bendravimas kompanijose su alkoholiu pramogaujant, net ir ištisą savaitgalį švenčiant su draugais gimtadienį, šitaip tariamai pagerbiant solinizantą ir tariamai ilsintis nuo tariamos, savo pačių baimės sukurtos, įtampos - o kas gi čia tokio ypatingo, turiu laisvą valią, ir nepažeisk jos man – o iš tikrųjų vergaujant ir pataikaujant įgeidžių ir ydų pilnam gyvuliniam protui. 
KAS būtų, jeigu mūsų angelai serafimai, vietoje mūsų prašomos apsaugos ir pagalbos, vis tik savo laisva valia priimtų sprendimą ne mums pagalbą teikti – koks jiems čia įdomumas visą laiką murkdytis su mumis, iš baimės vis drebančiais ir drebančiais, tokius neryžtingus vis traukti ir traukti iš blogio pelkės, kur patys norime vis tiek likti -- o mėgautųsi vien tik savojo lygio pramogomis? O mes kas akimirką vis laukiame tos pagalbos ir meldžiame, kad tik greičiau ji ateitų. 
Ateities kartų nušvitimas priklauso nuo kiekvieno asmens priimamo galutinio sprendimo ŠIANDIEN, O NE PO SAVAITGALIO PRAMOGŲ – tu ESI su Kūrėju, ar trypčioji vietoje stovėdamas ant dviejų krantų, o iš tikrųjų negali stovėti, turi pasirinkti judėjimo kryptį PIRMYN SU ROJAUS TREJYBE GYVOJOJE EVOLIUCIJOJE, ar ŽEMYN, kad degraduotum savo protu ir laisva valia prieštaraudamas Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU valiai? Urantui kitokio klausimo būti nebegali.
Nuo kiekvieno asmeninio GALUTINIO apsisprendimo savo viduje ir priklauso to asmens Evoliucijos Prasmės suvokimas.

Kada aš tik perskaičiau Urantijos Knygą anglų kalba, kada manoji Įžvalga tiek išsiplėtė palyginus su ja iki Urantijos Knygos perskaitymo, aš net nesuvokdamas pradėjau visada sakyti – kada manęs vasarą paklausdavo, ar jau atostogavau – mano visas gyvenimas yra atostogos. 
Man visiškai ištirpo Kūrėjo Meilėje poreikis atostogauti, nes dvasinė veikla su Rojaus Trejybe-AŠ ESU teikia tokią atgaivą ir pasitenkinimo pilnatvę, kuri nepalyginamai pranoksta bet kokių geriausių atostogų teikiamą pasitenkinimą. Ir tik tada palaipsniui imi kažkuria, nors ir tokia neryškia samprata, suvokti ir Amžinybės Ateities Dvasinės nuolatinės Veiklos Atlygį už mūsų nuolatines augimo pastangas visų Šviesos labui. Ir taip be sustojimo – per visą Amžinybę. Ir tada bus Kūrėjo Evoliucijos Amžinoji Prasmė, mūsų asmenybės suvokimo lygiu ir patyrimu – toji pati Prasmė, kurią suvokiame jau ir šiandien, kada esame Evoliucijos Gyvajame Kelyje Savimi, ir suvokiame šią Prasmę savosios Tapatybės Įžvalga ir Išmintimi. Ir būtent šita pati Prasmė mums ir teikia norą suvokti ją dar giliau savo kasdienių pastangų dėka, ir tada Evoliucijoje dalyvauti ryžtingai ir drąsiai – taip, kaip veda Rojaus Trejybė-AŠ ESU iš vidaus visų Šviesos labui, ir mūsų – kiekvieno – labui -- jau ŠIANDIEN.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas. 

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal