Vaiko mąstymas, 2018 08 09

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Ką tik mano perskaityti Vitos aprašyti patyrimai, susieti su Kotryna, man pasufleravo parašyti šį mokymą apie vaiko mąstymą. 

Priminsiu Vitos aprašyto patyrimo esmę, pacituodamas vieną aprašyto patyrimo pastraipą, kurioje jų mažoji penkerių metų dukrelė, Kotryna, jiems visai šeimai laukiant jau užsakytų patiekalų lauko kavinėje, pasiūlo – 
Pasimeldžiam. – Nelabai kas sureaguojam, gal šiaip pasakė? – Pasimeldžiam. – Sako mažoji jau taip, kad išgirstam ne tik mes, bet net ir aplink sėdintys. – Gerai – pasigirsta iš vieno, iš kito mūsų šeimos nario. 
Prieš užmerkiant akis spėju pamatyti įtariai mus stebinčių prie kito staliuko sėdinčiųjų žvilgsnius. 
Pasigirsta Kotrynos malda – Meldžiu mamai, Viktorijai, Matui gerovės. Taip pat močiutei ir seneliui, kaimo močiutei ir diedukui. Meldžiu, kad tėtis geriau jaustųsi. Meldžiuosi už Algimantą ir Holą, kurios jau nėra. Amen.

Tai labai trumpas epizodas dienos tėkmėje, tačiau kiek daug jis atskleidžia apie vaiko mąstymo lygį. Mes turime suvokti, kad tiek suaugęs, tiek vaikai savo viduje mąsto daug daugiau ir atviriau negu išsako garsiai. Ir vis tik, jeigu tokio amžiaus vaikas – ne jo tėvai – pasiūlo pasimelsti, tai būtent ir parodo, kuo tas vaikas kvėpuoja, kuo jis maitinasi per dienų dienas būdamas vienas, apie ką jis mąsto daugiausia. Ir jeigu vaikas apie Kūrėją mąsto vis daugiau ir daugiau, tai tik rodo jo nuoširdų norą bendrauti su Kūrėju vienam esant, tiesiog būti su savo Rojaus Tėvais, kuriais pasitiki daug daugiau negu Rojaus Tėvais pasitiki žemiškieji tėvai, dėl to jam ir savaime natūralu būti savimi su savo Dieviškaisiais Tėvais, dėl to jam taip pat natūralu pasiūlyti ir visai žemiškai šeimai pasimelsti net ir kavinėje. O koks gi čia nuoširdžiam vaikui skirtumas, negi yra tokia vieta, kur nebegalima bendrauti su Rojaus Tėvais? Iš viso, ką reiškia pasimelsti – o gi atsiverti savimi mūsų mylimiems Tėvams – bet gi, ar tikrai mylimiems, jeigu suaugęs nepasiūlo pasimelsti – jam ir į galvą neateina, kad galėtų iš viso melstis kavinėje, čia gi ne bažnyčia, čia mes poilsiaujame, juk atėjome pavalgyti materialaus maisto, ir pabendrauti kitokioje aplinkoje. Tačiau toks požiūris yra segmentuotas, ir yra būtent dėl to, kad trūksta gyvo ryšio su Rojaus Tėvais gelmės, arba jo iš viso nėra, ir, aišku, nėra pačios gyvos Meilės būsenos viduje tokiu laipsniu, kad viduje kiltų troškimas pabendrauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU net ir kavinėje, todėl nėra ir nuoširdumo gelmės, o tuo pačiu ir noro melstis kavinėje, nes čia melstis, tariamai, nepriimta. O kas taip nustatė? O gi niekas, tik vidinė baimė. Ir dėl to tuomet žmogaus protas dirbtinai sau sukuria tabu sferas, ir užprogramuoja siauro mąstymo kryptį - nustato sau priimtinas ar nepriimtinas vietas bendravimui su Kūrėju. O vaikai, kol jų mąstymo nesuvaržo patys tėvai, tariamai juos mylintys ir saugantys nuo blogos įtakos, yra dar laisvi nuo tos baimės, dar nepakliuvę - tėvų klaidingu ir neišmanėlišku auklėjimu be Kūrėjo ir prieš Kūrėjo valią ir Evoliuciją - į baimės nelaisvę ir net vergovę, kuri ir duoda proto baimės ir degradacijos vaisių jau jų suaugusių ir naujų kartų gyvenime. 
Kotrynos malda buvo ne toji malda, kada paprastai urantai meldžiasi prieš valgį, nes ši malda buvo gyvosios komunijos su Kūrėju Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje malda – tai buvo gyvas jos Širdies bendravimas su pačiu Kūrėju dėl kitų Gerovės, dėl kitų Palaimos ir Ramybės, dėl tarpusavio Brolystės ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU Tėvystės ir Motinystės, kad mirtingasis greičiau pabustų iš dvasios miego, kad asmenybė atrastų savo viduje Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU, kad gyvenimo kiekybinė materiali egzistencija pakiltų į Gyvo Gyvenimo su Kūrėju kokybišką dvasinį laiptelį, kuriame asmenybės gyvenime centrinę vietą vis daugiau ir daugiau ir užima Rojaus Trejybė-AŠ ESU, ir visa materiali civilizacija paklūsta ir pasiduoda dvasiniam Meilės Pagrindui. 
Apskritai, tėvai su mažais vaikais nebendrauja nuoširdžiai, nors patys ir mano, jog su jais yra nuoširdūs. Būtent dėl to jie stengiasi juos apsaugoti nuo įvairių problemų, kurių bus visada šeimoje, kol tiek tėvas, tiek motina savyje nebus atradę dieviškųjų Rojaus Tėvų. Tad tėvai mėgina užsidėti kaukę ir gyventi po ja dirbtinį gyvenimą, o vaikams šypsotis netikra šypsena, vietoje to, kad ir vaikams, palaipsniui, vis daugiau atskleistų ir šeimos patiriamus iššūkius, kurie gali pakirsti visos šeimos gyvenimo ramybę. 
Vaikai neturi baimės tiek, kiek suaugę, dėl to jie yra ir stipresni, ir galės tikrai sustiprinti net savo žemiškus tėvus, sakydami, kad ne tokia čia didelė problema, kad tiek krimstis, juk yra Kūrėjas, kuris padeda spręsti visas problemas, kurias sukelia žmonės, o ne Kūrėjas. 
Ir jeigu Kotryna, sulaukusi penkerių metų, visai šeimai pasiūlo pasimelsti tokioje visiems, bet tik ne jai, atrodančioje maldai netinkančioje vietoje – kavinėje – tai liudija, kad jos viduje Rojaus Trejybė-AŠ ESU – Kūrėjas – jau viešpatauja, Kūrėjas jau yra Tas Šaltinis, kuris ir globoja, ir maitina asmenybę Meile ir Šviesa, dėl to Kotrynai jau nėra jokios netinkamos vietos maldai. Ir vis tik tokį savosios asmenybės potencialo išsiskleidimo aktualu vektorių ji gavo iš žemiškųjų tėvų, kurie pasuko Gyvuoju Keliu, ir žengdami gyvus, nors iš pradžių netvirtus žingsnius, bet vis daugiau dėdami pastangų, ėmė patirti savyje daug pasikeitimų, o atradę savyje Rojaus Trejybę-AŠ ESU – pradėjo savo lygiu spinduliuoti Kūrėjo Meilę ir Šviesą savo žemiškiems vaikams, kad jų asmenybės savyje kuo anksčiau atrastų savo Šaltinį ir Centrą – Rojaus Trejybę-AŠ ESU. O tai jau žemiškųjų tėvų priedermė pasirūpinti Gyvąja Meile ir Šviesa. Juk vaikus labai lengva pripildyti tiek Meilės ir Šviesos, tiek ir iliuzinio blogio, nes vaikai labai nuoširdžiai iki penkerių metų viską geria, ką tik jiems siūlo tėvai – gėrį, arba blogį – o taip pat jie savo būsena jaučia daug stipriau negu per savo vaikystės ir suaugusio gyvenimą užteršti jų žemiškieji tėvai, jau gyvenantys baimėje, jau patyrę daug skausmo ir kančios, ir dėl to jau išmokę dėvėti daug kaukių, kas jų baimę dar labiau padidina. Štai kodėl vaikų dvasinis stuburas bus daug stipresnis už suaugusiųjų, nors fiziniu amžiumi jie bus penkiamečiai ar šešiamečiai, bet Meile ir Šviesa jie toli pralenks savo žemiškuosius tėvus, ir juos galės jau daug kur pamokyti didesnės Šviesos savo natūraliu elgesiu ir paprastais samprotavimais. Svarbu, kad patys tėvai prisidėtų prie vaikų kosminės įžvalgos sustiprinimo savo bendravimu vieno su kitu ir su vaikais, kad vaikai pajaustų Šeimoje Meilės Virpesių Lauką, kurį ir jie galėtų sustiprinti savo nuoširdžiu bendravimu ir bendradarbiavimu ir su tėvais. Štai kodėl suaugusiųjų įtikėjimas ir pasitikėjimas Kūrėju ir savimi turi būti toks tyras ir nuoširdus, kaip vaikų. Ir tuomet tokioje šeimoje nekils jokių konfliktų. Atrodytų to būti negali – gali, man tiesiog yra nesuvokiama, kaip gali šeimoje kilti problemų tarp vienas kitą mylinčių tėvų ir vaikų, kur Kūrėjas yra Šaltinis ir Centras. Konfliktas kyla tik tada, kada tėvų, net ir vieno kurio iš tėvų, viduje nutrūksta, arba nusenka, gyvas ryšys su Kūrėju, nes Kūrėjas Savo Meile visus, net ir buvusius, konfliktus ištirpdo Meilėje. 

Tad jūs turite turėti minty, jog su vaikais galite bendrauti ir bendradarbiauti daug aukštesniu lygiu negu manėte iki šiol vien tik trypčiodami – o tikrovėje patys degraduodami ir silpnėdami, ir vaikams neleisdami vystytis vis aukščiau – kada jūs vengiate įtraukti vaikus į gyvą šeimos gyvenimą, o vietoje šito vis mėgindami pačią šeimą segmentuoti ir vaikams šeimoje palikti vien tik žaidimus ir pramogas, tuo pačiu šeimos problemas ir net vaikų darbinį lavinimą ir ugdymą, darbo įgūdžių formavimą, atskirti nuo pačių vaikų - dar mažas, bus dar laiko, tegu pasidžiaugia savo laiminga vaikyste. Koks negailestingumas vaikų atžvilgiu iš gailesčio. O būtent gailestis ir griauna vaiko charakterį ir klaidingai formuoja vaiko psichiką. Toks požiūris ne tik klaidingas, bet ir ydingas, nes jis nebeleidžia tėvams būti savimi net su vaikais, jiems vis reikia suspėti kaitalioti kaukes, tik buvus apimtiems liūdesio, reikia pradėti vaidinti jau linksmos dėvimos kaukės vaidmenį, o juk vidus negali per prievartą ilgai ištverti šypsenos, jeigu vidus pilnas kančios. 

Vaikai yra daug imlesni iš Kūrėjo – Minties Derintojo veikimo dėka – perduodamiems mokymams, todėl jų išreiškiamos Šviesos mintys ir yra Rojaus Trejybės-AŠ ESU suteikiamos jų pasąmonei mintys, pagarsintos tėvams, kad juos sustiprintų ir nuramintų, net ir taip, kaip Kūrėjas ramina ir stiprina iš vidaus.

Štai kodėl daugiau pasitikėkite savo vaikais ir bendraukite su jais kaip su suaugusiais, ir jums jie atsilygins Šviesos mintimis, kurios stebins jus gelme ir branda, ko paprastai vaikai taip ir nepasiekia, nes tėvai juos panardina į baimės ir kaukių iliuzinę tamsą, kad kur ten kokiai Šviesos minčiai iš Kūrėjo beprasiskverbti per tokį sujauktą ir chaotišką bruzgyną viduje, pasireiškiantį nuolatiniais kaprizais, greitu susierzinimu, užsiplieskimu, pykčio demonstravimu, agresijos išraiška, nenoru dirbti, vien tik savanaudišku siekimu pramogų ir tinginystės puoselėjimu. Ir tai yra vien dėl iškreipto požiūrio į vaikus, su kuriais, manoma, negalima aptarti rimtų dalykų, tik – vaikiškus. 
Argi dažnai suaugęs pakelia akis į dangų ir mąsto apie Kūrėją ir kūriniją? Tuo tarpu vaikai labai imliai ir noriai klausosi pasakojimų ir apie Kūrėją, ir apie kūriniją, tik nelaikykite tokių Šviesos žinių, gautų iš apreiškimų, vien tik sau ir savyje, išpasakokite tas žinias savo mažiems vaikeliams, pasidalinkite savo patyrimais ir apmąstymais, savo sampratomis, mokykite vaikus analizuoti ir save, ir aplinką - priežastis, veiksmus, ir pasekmes, kad gilėtų jų kosminė įžvalga, atskleiskite Kūrėjo Meilę ir jūsų asmeninius Kūrėjo Meilės pasireiškimo jūsų viduje patyrimus. Tačiau dar svarbiau yra vaikams atskleisti ir save, išsipasakoti ir savo skausmus, pergyvenimus ir svajones, viltis ir siekius, kad vaikai jus pradėtų pažinti gilumine prasme, o ne vien tik kaip mamą ar tėtį, bet ir kaip žmogų, jūsų dėka taip jiems atskleidžiant ir paties žmogaus esmę šitame pasaulyje – atrasti Kūrėją savo viduje ir kurti drauge su Kūrėju, tampant Bendrakūrėju, Gėrio ir Šviesos darbus Meilės motyvu visų labui. Ir tegu jie tuo metu nesuvoks visų jūsų teiginių reikšmės sąmonės lygiu, tačiau į jų pasąmonę nusės Kūrėjo, ir jūsų, Meilės būsenos aukšto dažnio virpesiai, ir greitu metu duos ir savo vaisių – kokybinį šuolį vaiko mąstyme.

Pasitikėkite Kūrėju, kuris veikia ir vaikų protą, ir vaikų prote.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas. 
Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal