Meilės Būsenos Galios Kūryba, 2018 08 30

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mano mylimieji, Kūrėjo Meilės Galia yra vienintelė kūrybinė Jėga kūrinijoje. Mes – urantai – jau dabar suvokiame, o kai kurie atradę Kūrėją savyje jau ir patiriame, kokie yra našlaičiai mūsų broliai ir sesės, jeigu savo Rojaus Tėvų – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – savyje nėra atradę, kiek daug juose baimės, tamsos, ir tuštumos, kurios pastarieji savyje nejaučia, net nežino, kad tokia tuštuma iš viso žmonių viduje egzistuoja, nes neturi Pilnatvės – Kūrėjo Meilės teikiamos – patyrimo, todėl ir negali palyginti Pilnatvės su savo tuštuma. Tai panašu į tai, kai vaikas nuo kūdikystės augęs be tėvų meilės ir šviesos negali suvokti, kas yra tėvų meilė ir šviesa, kurią kiti vaikai patiria, jam atrodo, jog tai, ką patiria jis, tai ir kiti turi jausti panašiai, nors kitų vaikų tėvai su jais bendrauja su Kūrėjo Meile ir Nuoširdumu. 

Taigi net ir vaikams augant išoriškai pilnoje šeimoje, bet be atrasto savyje Kūrėjo, jie patirs visiškai kitokio dažnio virpesius, kurie pasireikš jų vidine būsena būtent didesniu nepasitikėjimu, kuris galės pasireikšti tariama drąsa, tariamu draugiškumu, ar priešingai, aršiu agresyvumu, jeigu tarp draugų nebus taip, kaip nori jie, štai tokie vaikai ir išaugs visiškai skirtingos kokybės pažiūrų ir nuostatų lauke, palyginus su tais vaikais, kurie jaus tėvų Meilę, nes Meilė visada yra Kūrybos apraiška ir gyvastis – Polėkis pasireikšti Meilės motyvų kitų labui. O tokios Kūrėjo Meilės nepatirdamas vaikas yra labai nuskriaustas – jis kaip gėlė be vandens - nuvysta. 

Meilė nėra metafora, gražūs žodžiai, ar net veiksmai – Meilė yra Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – gyvų Tikrovės virpesių patyrimas savo viduje – tai Būsena, kada asmenybė pabunda ir pradeda gerti savojo Šaltinio gyvus virpesius – Gyvąjį Vandenį. Ir dėl to asmenybė visada yra kūrybinga, nes ji ir pasireiškia tik gyvu ryšiu su savo Šaltiniu – Kūrybos Šaltiniu – Energijos Šaltiniu – Rojaus Trejybe-AŠ ESU. O kaip gi kitaip, juk Kūrybos Šaltinis ir yra Asmenybės Šaltinis ir Centras, tad ir visos Kūrėjo Dovanos taip pat yra pilnos Kūrėjo savybių – Meilės, Kūrybos, Tikrovės, Teisingumo, Gailestingumo, Gėrio, Grožio pasireiškimo visų labui. Ir toks Kūrėjo Evoliucinis Planas ir numato asmenybei atspindėti savo Šaltinį – Tėvą ir Motiną – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – kūrybingu tapatybės pasireiškimu. O kaip tą padaryti ir gali paaiškinti Dvasiniai Mokytojai. Būtent tai ir yra Dvasinių Mokytojų priedermė paskleisti Šviesos sampratas ir žinias, kad jomis galėtų pasinaudoti visi, kurie šito trokšta nuoširdžiai. 

Taigi, Kūrėjo Meilės Erdvės Laukas tam ir sumanytas, kad jame gyventų kiekviena asmenybė, kuri, patyrusi Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – atradimą savyje, ir patirianti Kūrėją ir toliau savyje, gyventų kūrybingai visų Šviesos labui taip, kaip tą šiai konkrečiai asmenybei ir yra sumanęs Kūrėjas. Kūrėjo sumanyta Evoliucija – tai Kūryba, kurią turi įgyvendinti savo lygiu kiekviena asmenybė. Evoliucinis vystymasis nenumato monotonijos. Tačiau, ir laimei, monotoniją patiria tik tie, kurie mėgina kažką kurti be savyje atrasto Kūrėjo ir be patiriamos savo viduje Meilės būsenos. Tai būtų panašu į žengimą per dykumą, kada jūs turite pagal Kūrėjo sumanymą žengti per Gyvos Žalumos Oazę. 
Kokie bebūtų jūsų gražūs darbai, jums dar nepajautus Meilės būsenos, tai jums patiriant Meilės būseną, tų gražių darbų gelmė būtų daugiariopai didesnė. Kūrėjo Meilės Būsena pati savaime jau diktuoja Kūrybą, ir tokia asmenybė tiesiog negali nekurti, nes tuomet ji turėtų būti jau nebe asmenybė. 
Kodėl mes tiek daug tarp urantų kalbamės apie Kūrėją, apie Kūrėjo Meilę, ir tiek mažai apie Meilės Erdvės Lauko Kūrybą savojo asmenybėje arba tarp asmenybių? O gi todėl, kad mūsų patyrimas yra tik pačioje Gyvojo Kelio užuomazgoje, dėl to mes dar neturime tokio Meilės Kūrybos pasireiškimo stipraus ir gyvo patyrimo. Kada atsiras tarp urantų tokių, kurie ir gyvens Kūrėjo Meilės Būsena nuolat, tada jie ir patys paliudys šio mano mokymo teiginius tarsi jiems išsakytus, kad jie galėtų patvirtinti juos savo gyvenimo epizodais, jog Tikroji kūryba ir prasideda su Kūrėju, atrastu savyje, ir patiriant Kūrėjo Meilės Būseną savyje, ir tada tos būsenos virpesiais ir pasireiškiant kūryba, kuri Tikrovėje yra Kūrėjo kūrybinė išraiška per to vaiko veiksmus visumos gerovei. 
Daug kam kyla klausimas – nejaugi niekas negali kurti be Meilės Būsenos, juk tiek daug yra kūrybinių profesijų, o ir iš viso, gėrio darbus kurti juk gali bet kuris žmogus? Taip, tas lyg ir tiesa, ir vis tik, jeigu darai gėrio darbus be Meilės būsenos, tai tų darbų kokybė būtų daug prastesnė tarsi tu juos darytum nors pats tuose darbuose nebūtum tiesiogiai, o save valdytum per langą, kaip per kažkokią plevelę, per kažkokį šydą, tarsi save valdytum distancinio pultelio dėka – kaip televizorių valdai su distanciniu kanalų keitikliu tuo tarpu Mielės būsena kokybiškai pakeičia tų pačių gėrio darbų atlikimą ir jų rezultatą, nes tu jau esi tų atliekamų savo gėrio darbų pačiame Sūkuryje, tu tiesiogiai Meilės Būsenos Virpesiais pripildai kiekvieną savo veiklos niuansą. Ir rezultatai būtų visiškai nepanašūs, palyginus su dabartine kūrybingų žmonių nekūrybingos veiklos rezultatais, nesvarbu kokioje sferoje jie darbuotųsi – architektai, aktoriai, muzikantai, dailininkai, kompozitoriai, poetai, prozininkai. Štai dėl to mes ir patys galime palyginti jų veiklos rezultatus, kada nėra turinio – Meilės Gyvybingos Šviesos – kada vietoje turinio viešpatauja forma. Ir tokį Mielės Būsenos galios skirtumą tą gali pajausti tik tie, kurie tokią Mielės Būseną savyje jau patiria, dėl to jie ir gali palyginti savo kūrybinį gyvenimą – jo kokybę – iki tokios Meilės Būsenos patyrimo ir jau patiriant Meilės Būseną. 
Be Meilės Būsenos vyksta degradacija, ir jos sustabdyti negali niekas kitas, tik pati asmenybė savo valia atsigręžusi į Kūrėją, kad pradėtų patirti būtent šią Meilės Gyvą Būseną. Tik tada prasideda kūryba. 
Štai kodėl mes turime dabar tokius niekam netinkamus pastatytus ir dar naujus statomus namus, didelius, monotoniškus, ir negražius, nepakylėjančius žmonių dvasios kūrybingam polėkiui, o priešingai, juos prislegiančius kaip stiklo ir karkasų aukštų ir ankštų pastatų džiunglėse be jokios tvarkos, be jokio Meilės Gailestingumo ir Minkštumo darbo vietai ir gyvenimui – vien tik funkcinis šaltumas ir nudvasėjimas – vieni sėdi ant kitų, ir taip per visus aukštus susodinti – energija yra visiškai sujaukta, sumazgyta, ir supainiota chaose. Ir tai atsitiko vien tiktai dėl to, kad nebuvo tokių architektų, kurie būtų Meilės Būsenos iš Kūrėjo dėka save kūrę išreikšdami save kaip asmenybės tapatybę drauge su Kūrėju, ir Meilės Galia, o savo darbus pašventę visų gerovei, bet nepataikavę užsakovams – kuo pigiau ir kuo kvailiau paskleisti šitokį statinių džiunglių energinį ir fizinį chaosą, kurio ištaisyti jau nebeįmanoma kaip nors kitaip, kaip tik visiškai nugriovus tuos kenksmingus stiklo namus, visiškai niekam netinkamus – nei dirbti, nei gyventi kenksmingus žmonėms pastatus, kurie Vilnių jau visiškai sudarkė ir iš buvusio unikalaus ir jaukaus miesto pavertė jį miesto parodija, kur praėjusių šimtmečių architektų darbai buvo užgožti, bet jokiu būdu nepralenkti mintimi ir grožiu. Dabartinių architektų darbai – dabartiniai pastatai – yra kaip du vandens lašai tokie vienodai monotoniški ir be kūrybingumo pastatyti - tuščiaviduriai, kaip iškamšos – be gyvybės ir Meilės Turinio, nes pastatyti be Kūrėjo Meilės Būsenos, bet architektams, taip pat iš godumo, nukritus į verslo godumo ir šykštumo vienašališkų interesų tenkinimo ir padlaižiavimo tamsos bedugnę, ir šitaip pasireiškiant ir pačių nudvasėjusių architektų degradacijai. Dėl to net ir statomi siaubingi didžiuliai namai – kažkodėl pavadinti kotedžais, net nesuvokiant jog kotedžas – tai yra angliškas žodis cottage – tariamas – ‘KOTEDŽ – ir jis reiškia nedidelę, pirkelę, trobelę, lūšnelę, sodo namelį. Šitaip ir pradedama sąmoningai mulkinti žmones, kad tik parduoti tuos pristatytus namus ir kuo brangiau dėl tokių įmantrių pavadinimų, tarsi tas įmantrus pavadinimas pakeistų netinkamą gyvenimui namą į tinkamą, šitaip iš viso pradedamos painioti ir pačios sąvokos ir žmonės palaipsniui vis labiau yra suklaidinami įmantrių angliškų žodžių su lietuviškomis galūnėmis besaikiu vartojimu. Ir tai vyksta dėl to, kad nėra viduje Meilės Būsenos. Štai tada mes ir matome, kad iš pigiausių medžiagų pastatyti netinkami normaliam gyvenimui yra pridengiami kotedžų pavadinimu ir pardavinėjami nepaprastai aukštomis kainomis, nors atrodo toji vieta kaip getas, o tokių lūšnų pristatymuose skamba kaip elitinis statinys ir nepaprasta vieta svajonių įgyvendinimo gyvenimui. Deja, tikrovėje tai vien tik apgaulė ir melagystė – be Kūrėjo, atrasto savyje Meilės Būsenos patyrimo. Tai kad Meilės Būsenos nebuvimas mums visiems kainuoja labai brangiai, nes pirkdami bet kokį produktą – duoną, varškę, miltus, vaisius, daržoves, ar bet kokias kitas ne maisto prekes – mes gauname jas daug blogesnės kokybės ir daug brangiau, nes be Meilės Būsenos neįmanoma sukurti kokybiškų prekių, užauginti kokybiškų vaisių ir daržovių, ir dar jas parduoti pigiai – gyvulinio proto godumas gauti sau kuo daugiau naudos to niekaip neleis daryti. Tad ir visa infliacija ir visko beatodairiškas brangimas, ir atlyginimų minimumas visur kaip avelių nukirptų vienodai, ta pati viena ir vienintelė suma, kokį darbą bedirbtum, ir tas pats atlyginimas ne auga, bet smunka, nes vis daugiau atsilieka nuo infliacijos tempų, o turėtų automatiškai atlyginimas būti perskaičiuojamas ir tuoj pat padidinamas pagal infliacijos dydį, ir jau nuo tokio padidinto atlyginimo turėtų būti atsispiriama keliant atlyginimus šalies mastu. 
Tyrimais JAV buvo nustatyta, apklausiant savanorius, jog 93 procentai nuolat meluoja, vaikai jau nuo ketverių metų moka gerai meluoti – ima pavyzdį iš tėvų, kurie vienas kitam irgi meluoja, kaip ir vaikams. O tai bus – ir jau yra – labai brangi kaina, kuri pavirsta pykčiais, neapykanta, ligomis, ir šeimų sugriuvimu, o ateityje tokia griūtis pasireikš dar didesniu mastu.

Taigi Meilės Būsenos nebuvimas pavirsta kiekvienos piniginės padidintu tuštinimu net už prastėjančias prekes, automobilius, butus, namus, vaistus, už blogėjantį kasdienį gyvenimą, prastėjančius tarpusavio santykius namie, mokykloje, darbe vis labiau skurdinamoje Lietuvoje, iš kurios dėl to ir išbėgo – ir toliau bėgs – jau arti pusantro milijono pačių aktyviausių gyventojų iš buvusių 3,5 milijono. Nėra jokios kitos šalies, kuri būtų netekusi 40 procentų savo gyventojų per 27 metus. Tokia Meilės Būsenos nebuvimo galia ir kaina – bėgti iš Lietuvos kuo greičiau, net tuoj po mokyklos baigimo, net be profesijos, kad tik nebūti tokioje slogioje ir sunkioje atmosferoje, kur jau nebėra galimybių pasireikšti savo kūrybine potencija. 

O tereikia tik atrasti Kūrėją savyje ir patirti Meilės Būseną ir tada – ir tik tada – prasidės kūryba drauge su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU – ir visų Šviesos ir Meilės labui.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal