Gyvajame Kelyje kompromisų mums keliama milžiniška rizika. 2018 09 24

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, kadangi mes – urantai – einame Gyvuoju Keliu pirmieji visoje žmonijoje, ir neturime iki mūsų gyvenusių žmonijos kartų pažymėtų gairių jų pačių gyvenimu, kuria kryptimi mums žengti, o aplinka – toji per kartų kartas tamsoje perduodama žmonijos paveldo sėkla turi labai gilias šaknis ir dabartiniu metu, tai ji ir mus veikia iš išorės, savo žemo dažnio energiniais virpesiais taip suspausdama, kad ir kai kuriems urantams pristinga, laikas nuo laiko, Gyvojo Ryžto tiek būti savimi, tiek žengti dar vieną naują žingsnį į naujo iššūkio įsisavinimą, dėl to tokie neryžtingi urantai padaro pagrindinę klaidą – kompromisą sau ir savyje – ne siekti dar ryškesnės Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Šviesos ir Tikrovės, bet pasitenkinti tuo, kas yra – save nuramindami – vis tiek prieš vėją nepapūsi. Tai esminė saviapgaulė, kuri veda į naujus, ir dar didesnius kompromisus ateityje. O taip jau savaime prasideda ritimasis atgal ir žemyn, vadinamas degradavimu – tiek proto, tiek dvasios, tiek fizinio kūno, ir pasekmės tokios nuodėmės yra skaudžios, ir išvengti jų niekaip nepavyks nė vienam ryžtą praradusiam urantui. Toks yra Visatos – Kūrinijos – Evoliucinis Procesas, kad Kūrinija šviesėtų vis ryškiau ir panašiau į Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Švytėjimą atitinkamo evoliucinio laiptelio lygiu individo viduje, ir išorėje, drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Niekas, net pats Kūrėjas, negali sustabdyti Priežasties-Veiksmo-Pasekmės Dėsnio veikimo, kad nebūtų skaudžių pasekmių. Štai atėjo metas jums atskleisti platesnį kontekstą, kad susimąstytumėte apie savo asmeninius sprendimus ir jų įgyvendinimą.

Taigi, jūs jau žinote, kad viskas – absoliučiai viskas kūrinijoje, planetoje, žmonijoje, kontinente, šalyje, ir individe yra tarpusavyje susieta energiniais virpesiais. Vienu atveju tie virpesiai bus aukštesnio dažnio ir atitiks Rojaus Trejybės-AŠ ESU valią, kitu atveju jie bus žemesni, ir prieštaraus Kūrėjo valiai. Kada susiduriate su akivaizdžiu neteisingumu ar kitokio blogio pasireiškimu savo aplinkoje, tada galite lengvai atskirti, jog tai yra blogis. Todėl žinote, jog taip elgtis nedera. Sakykim, akivaizdų nusikaltimą įvykdęs prieš kitą asmenį, ir dar sukėlusį labai skaudžias pasekmes nukentėjusiajam, išsisuka nuo bausmės davęs kyšį. Arba leistiną greitį viršijančių tokių nedrausmingų ir neatsakingų vairuotojų vairavimas. Tad ir toliau labai sparčiai degraduojantis protas, gyvendamas ir mąstydamas panašaus dažnio kaip ir kyšį davusiojo arba sąmoningai nuolat leistiną greitį viršijančio vairuotojo virpesių lauke, taip iškreipia savo mąstymą ir elgesį, kad jo sąmonės suvokimu ir supratimu nieko čia blogo, jeigu tokiu būdu išsisuko nuo bausmės, kad galima nuolat viršyti greitį, nes jų proto sampratos yra labai panašios, todėl tokių virpesių lauke gyvenantys tai laiko normaliu dalyku ir dėl to sau galvos nekvaršina. Kiti, jau nuo aukštesnio savojo proto išsivystymo laiptelio, tokiais epizodais gali reikšti nepasitenkinimą dėl tokių teisėjo sprendimų ar dėl tokio netinkamo vairavimo.

Tuo tarpu Gyvajame Kelyje esantiems urantams būtina žinoti, jog ne tokio akivaizdaus blogio akimirką jie irgi gali suklysti, ir ne tik suklysti, bet ir paslysti, ir net visiškai išslysti š Gyvojo Kelio. O pradžią kaip tik ir padaro priimtas kompromisinis sprendimas – na, kam man tas dvasinio mokytojo siekis, nebūsiu aš juo, man užteks ir tiek, kiek jau pasiekiau iki šiol, tegu visi bent jau tiek pasiekia, tai visame pasaulyje bus tvarka ir teisingumas. Štai toks savęs stabdymas, kad tik nereikėtų dėti vis naujų ir naujų pastangų, kai akivaizdaus naudos rezultato nesimato, o dargi priešingai, anksčiau lyg ir geriau jaučiausi, o dabar kažkaip nėra nuotaikos, tai kam man čia save dar spausti papildomai, man užtenka ir tiek, o ir aplinka ne taip aršiai puls, bus ramiau, ko čia man draskytis, Evoliucija ir taip padarys savo. 
Štai toks apsisprendimas jau yra nebe klaida, bet nuodėmė, nes tai jau sąmoningas valinis sprendimas, kaip ir jo įgyvendinimas, pažeidžia Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Valią ir Nurodymą – Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks tobulas esu Aš. Nėra tokio mūsų Tėvų nurodymo – Būkite pasyvūs ir neryžtingi, gyvenkite taip, kaip Aš jūsų nemokau, gyvenkite teoriškai kalbėdami savojo proto lygiu gražius žodžius, bet savuoju gyvenimu tų žodžių gyvybingumo ir tikrumo, teisingumo ir šviesumo nepatvirtindami, todėl vietoje to, kad būtumėte Mano sūnumi ar dukra pateikianti Manosios Širdies Gyvąją Filosofiją savo Gyvu Pavyzdžiu drauge su Manimi, jūs liekate filosofuotojo teorijos pranašautoju ir propagandistu be ugnelės ir gyvybės kibirkšties, kurią suteikiu tik Aš.
Kiekvienas gauname savo pečiams tinkamus iššūkius, dėl to visada būtina turėti minty, kad kiekviena našta nėra per sunki nė vienam, nors ji ir slegia, bet gi ji Kūrėjo ir apvaizdos suteikiama tam, kad būtų brandinamas mirtingojo charakteris – nei per sunki, nei per lengva, tiesiog tokia, kokia toje vietoje ir tokiu metu yra tinkamiausia, mes mus visa laiką stebi ir Rojaus Trejybė-AŠ ESU, ir Šeimininkas Sūnus Kūrėjas-Jėzus, ir mūsų sargai – angelai serafimai – tad ir aplinkybės sumodeliuojamos mūsų šviesėjimo labui, o ne mūsų gąsdinimui ir pasimetimui, ir net tos naštos atsisakymui, nes jos atsisakius, nuodėmės našta užgriūna akimirksniu, ir dar sunkesnė už tą naštą, kuri buvo iki šios nuodėmės. 
Ir jeigu jau sąmoningai žinai, kad Evoliucija yra nesustabdomas procesas, nes tai yra Paties Kūrėjo Sumanymas ir Planas, tai negali būti taip, kad nors dieną galėtum būti be Kūrėjo poveikio savo viduje, be vis stiprėjančio savojo aš pasireiškimo, kur bebūtum, nes nesiekti būti savimi šiuo atveju urantui jau yra nuodėmė. Iki Gyvojo Kelio toks gyvenimas buvo tik klaida, o štai Gyvajame Kelyje tai tampa jau nuodėme. Kadangi mes kūrinijoje esame tarpusavyje susieti kaip gyvojoje Sistemoje, tai ir mūsų ilgalaikis buvimas nuodėmėje turi neigiamo poveikio ir kitiems, nes bendras energinis laukas nusmunka-degraduoja į žemesnių virpesių lauką. Kad ir kokia didelė medaus statinė, bet į ją įdėję deguto šaukštą, jau turėsime statinę medaus su deguto šaukštu, kai mūsų priedermė yra iš savojo korio išsukti kuo daugiau Naujo Medaus, kad tą statinę papildytume savaisiais spinduliais – nuolatos vis ryškėjančiais ir geriamais iš Kūrėjo mūsų patyrimu ir būsena. O gyvąjį ryšį su Kūrėju ir veikimą visų labui Meilės Galia drauge su Kūrėju – Tėvu ir Motina – susilpninus, tai būtent šitokiu būdu sustiprinama aplinkos tamsa, o tuo pačiu sustiprėja ir tos nuodėmės poveikis ir tam pačiam mirtingajam, nes jis palaipsniui ir nejučia pradeda daryti vis naujus, ir net didesnius kompromisus Gyvajame Kelyje – nustoja lankyti Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvąją Šventovę, nors sąmoningai suvokia ir supranta, kad savo tokiu neišmintingu sprendimu Šventovę susilpnina, ir tuo pačiu apsunkina ir urantų Gyvąjį Kelią, ir ateinančių kartų gyvenimą, kuriame kaip tik ir stigs to kompromisus dariusiojo uranto asmeninio patirtinio indėlio, kada jo ar jos charakteris buvo užgrūdintas ir sustiprintas, kad lengviau būtų žengti Gyvuoju Keliu ateities kartų urantams.
Darant kompromisus, kas atitinka nuostatą – pasitenkink mažesniu, nes didesniojo vis tiek pasiekti nepavyks šioje tamsos apimtoje planetoje dar labai ilgai – tai ir yra akivaizdus charakterio subliūškimas, ir dėl savo puikybės net savo valios iškėlimas virš Kūrėjo valios. O juk Kūrėjo Valia nenumato jokių pakaitalų Gyvajame Kelyje, o tai reiškia, kad jame nebus Kūrėjo sūnaus ar dukros – uranto – siekiančio didesnio, o ne pasitenkinančio mažesniu, ir įnešančio vis ryškėjančio spindėjimo patirtinį įnašą į Kūrėjo Banką visos kūrinijos labui, kad toks Kūrėjo sūnus ar dukra savuoju patyrimu ir patvirtintų tą Tiesą, jog tame didesniame jau savaime yra ir mažesnis, jo net ir nesiekus, ir tai jau atitinka Kūrėjo Valią ir Evoliuciją – siekti vis daugiau ir ryžtingiau, drauge su Kūrėju, ir būtent taip, kaip veda iš vidaus Pats Kūrėjas – ir be dvasinių kompromisų, kurie veda į nuodėmę, o tai jau rizikinga saviapgaulės kryptis, kuri tarsi ir pamalonina lengvesniu gyvenimu aplinkos tamsoje, bet per ilgesnį laiką gali pasiglemžti ir patį mirtingąjį iš Gyvojo Kelio Evoliucijos ir Kūrėjo vedimo iš vidaus Glėbio ir Meilės Būsenos patyrimo ir ryžto pasireiškimo visų labui. Gyvulinis protas tuoj pat pajunta savo galią, kada tik mirtingasis dėl tų kompromisų pradeda vis mažiau dėti dvasinių pastangų ir net nebe taip nuoširdžiai ir net mažiau bendrauti ir su Pačiu Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU – vis daugiau atsiranda nesibaigiančių jau ir šalutinių materialių interesų ir dėl jų iškylančių problemų, kaip viską suspėti įgyvendinti ir suderinti, kad Gyvajam Keliui laiko ir nebelieka. Greitai nustojama dėti nuolatines ir nuoseklias pastangas Gyvajame Kelyje – jos dar būna kažkur priešokiais, bet jau labiau intelektualios ir mechaninės, o ne nuoširdžios ir gyvos dvasinės. O gyvuliniam protui šito ir tereikia, jis savo valandos sulaukė ir kaip mat apraizgo protą pasyvumu ir daugybe pasiteisinimų, kodėl tokie priimtini kompromisai dvasiniame kelyje, ir mirtingasis pasimeta, jam tampa ir nebeaišku, gal jis tikrai pasiklydo, ką jam nuolat tvirtina aplinka, jis pats nebesuvokia, ar tikrai jis ką nors daro negerai, darydamas kompromisus. 
Tačiau jūs turite suvokti, jog sakydamas, kad negalima daryti kompromisų dvasiniame Gyvajame Kelyje, aš visiškai neturiu minty neišmintingo Šviesos skleidimo, kuri nepasirengusį tokiai Šviesai apakintų ir išgąsdintų. Visada reikia derintis prie mirtingojo dvasinio ir intelektualaus imlumo ir nepilti per daug, nes vis tiek viskas nubėgs per išorę nepatekęs į vidų. Dėl to aš nuolat pabrėžiu – atsiverkite ir pajuskite vedimą Kūrėjo iš vidaus ir jam atsiduokite visa savo asmenybe, ir tada jūs kalbėsite taip, kaip jūsų lūpomis prabils Pats Kūrėjas.

Tuo tarpu sakydamas, kad nedarytumėte jokių kompromisų, aš turiu omeny, kad patys sau turite kelti pačius aukščiausius Kūrėjo Amžinųjų Vertybių kriterijus, kad būtent savo paties atžvilgiu jūs nepasitenkintumėte mažesniu ir netartumėte – bus gerai ir taip. 

Gerai yra tik taip, kaip nori, ir kaip numatė Evoliucijos Planu, Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Ir ne mažiau. 

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal