Išmintis, 2018 10 05

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mes dažnai vartojame žodį – išmintis – tik, ar suvokiame, ką šis žodis reiškia, koks jo turinys, kuo išmintis skiriasi nuo protingumo.
Vienu sakiniu galiu atsakyti taip – išmintis – tai mąstymas ir veikimas Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Protu kasdienėje aplinkoje. Skamba taip paprastai, bet gi kaip pasiekti Kūrėjo Protą, kada mirtingojo protas taip visko bijo – bijo savo protą pakeisti net į Jėzaus protą, bijo net kreiptis į Jėzų tiesiogiai, todėl kreipiasi į Kūrėją ir Jėzų per Mariją, žemiškąją Jėzaus motiną, arba per įvairius vadinamuosius šventuosius, o čia dabar aš siūlau net jau mąstyti ir veikti Paties Kūrėjo Protu. Ar ne per daug sau leidžiu? Ne, jokiu būdu ne per daug, kaip tik tiek, kiek reikia, kad mąstytumėte ir veiktumėte Kūrėjo Protu, nes kaip gi kitaip galėsite būti išmintingi be Išminties Šaltinio. O gyventi neišmintingai tiesiog kvaila, kada yra prieinamas Kūrėjo Protas – tik pasiimk jį savo paties viduje. Iš kur gi manyje gali būti Kūrėjo Protas, kada Pats Kūrėjas yra Rojuje – Savo gyvenamojoje buveinėje visos kūrinijos viduryje. Taip, Kūrėjas kaip visos Energijos sukoncentravimo Savyje Šaltinis ir Centras yra tik Rojuje, kuris ir yra kūrinijos geografinis centras, tuo tarpu Kūrėjas į mūsų protą atsiuntė savo dvasią – Minties Derintoją, kuris ir veikia mūsų žemiškąjį ir žemąjį ir savanaudiškai mąstantį protą Kūrėjo Proto virpesiais, kad pažadintų mūsų gyvosios dvasinės ir amžinos asmenybės protą, kad šis pradėtų mąstyti taip, kaip Minties Derintojas jį pripildo Kūrėjo sampratomis asmenybės tapatybės pasireiškimo visose sferose – ir nuolat. 
Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – taip sumanė ir pradėjo įgyvendinti Savo Evoliucinį Planą, kad sudarė visas sąlygas – ir suteikė visas priemones – tam, kad mirtingojo protas visą laiką šviesėtų, jeigu tik dėtų nuoširdžias pastangas su noru siekti geresnio gyvenimo visiems, o tuo pačiu ir sau, o Savo sumanymą dar labiau sustiprino ir apvainikavo Savo Paties Dvasios – Minties Derintojo – padovanojimu, kad galėtų Pats Savosios Meilės Energijos Galia vesti mirtingojo asmenybę Gyvuoju Evoliucijos Keliu į amžinybę Rojuje. 
Kadangi Kūrėjas yra mūsų asmenybės – mūsų visų ir kiekvieno – Tėvas ir Motina, tai nenuostabu, kad taip rūpinasi Savųjų vaikų proto žadinimu Dieviškosios Šviesos spindėjimu ir Dieviškosios Šviesos spindėjimui, kad tik mirtingojo asmenybės protas prisigertų šių Kūrėjo Proto energinių virpesių ir pats imtų spindėti Kūrėjo – savo Tėvo ir Motinos – Šviesa visada ir visur, kur tik ir kada tik toji asmenybė mąstytų ir veiktų. 
Įdomus reiškinys, ir labai neįtikėtinas mirtingojo žemiškajam protui – Kūrėjas kaip Gyvasis Meilės Vandenynas Pats įteka į Savo intaką ir Savuoju Protu pripildo viso intako gelmę ir amžinybę Gyvybine Išminties Energija viso mirtingojo asmenybės Išminties Potencialo padovanojimu, ir tuo pačiu laukia šio intako – asmenybės tapatybės – atsivėrimo ir įtekėjimo į Gyvąjį Vandenyną mirtingojo asmenybės Išminties Potencialo pavertimu šios asmenybės tapatybės patiriamu aktualu. O iki tokio mirtingojo asmenybės proto pažadinimo, asmenybės tapatybė pasireiškia kaip jos pasireiškimą jai diktuoja tamsos aplinka ir gyvena po įvairiomis kaukėmis paslėptą tokį gyvenimą, kuris ją pačią labai vargina, nes per visus sukeliamų problemų vingius ir slenksčius iriasi vien tik savo valios pastangų dėka ir dar gausybės baimių nelaisvėje spaudžiama nuolatinės įtampos, kad tik neatsitiktų, ko nors blogo, kad tik nesusirgtų, kad ko nors blogo neatsitiktų artimiesiems, nepaprastai bijodama vadinamosios mirties, ir vis tiek jokiu būdu neprisileidžia Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – pagalbos, ir net neigia patį Kūrėjo buvimą, nes gyvuliniam protui vis trūksta įrodymų, jog iš viso toks Kūrėjas gali egzistuoti, o dar labiau vesti iš vidaus, ir dargi siūlyti mirtingojo protą pakeisti Kūrėjo Protu – nesąmonė, kvailių mulkinimas, aš ne toks beprotis, kad tokiai manipuliacijai pasiduočiau, žinau aš visus tokius manipuliatorius, siekiančius materialių išskaičiavimų ir materialios naudos sau, nėra jokio čia Kūrėjo, tai sugalvota silpnųjų mirtingųjų legenda save paguosti ir manipuliuoti kitų silpnų protą. Toks požiūris yra ne tik neišmintingas, bet veda į Kūrėjo neigimą ir maištavimą prieš Kūrėją – o tai jau kosminė beprotybė, nes tai veda į asmenybės tapatybės sunaikinimą, jeigu priimamas galutinis sprendimas neigti Kūrėjo buvimą ir Jo Evoliucinį Planą ir atsisakoma prisidėti prie šio Plano įgyvendinimo savo valią suliejant su Kūrėjo valia. 
Nemanykite, kad toks nekaltas – iš pirmo žvilgsnio – Kūrėjo neigimas yra iš tikrųjų ne kas kita, kaip grynai nereikšminga smulkmena – su laiku ji gali iš viso atimti asmenybei GYVYBĘ KŪRINIJOS EVOLIUCIJOJE, nes mintys yra realizuojamos aktualo lygiu. Liaudies patirtis ir išmintis sako, jog mažas akmenėlis didelį vežimą apverčia. Jėzus tą pačią mintį išreiškė dar vaizdingiau – praryja kupranugarį, o užspringsta uodu. Niekada maištas neprasideda nuo milžiniškos protesto liepsnos – jis kyla nuo pradinės Kūrėjo atžvilgiu pateikiamos kritikos net ir labai menkos kibirkšties mintyse, net ir nesuvokiant, jog tai yra potencialaus maišto prieš Kūrėją mintis.

Mirtingojo protingumas – tai mąstymas, kaip mirtingojo tapatybės sukauptą informaciją panaudoti, turint tikslą siekti gerovės sau, savo šeimai, net ir kitų gerovės sąskaita. Mirtingojo protingumas rodo mirtingojo tapatybės sugebėjimą prisitaikyti prie aplinkos standartų ir nesiekti jų pranokti, nes toks elgesys mirtingojo tapatybei nepriimtinas, kadangi tuoj pat sukelia baimių pasireiškimą tapatybės viduje. Mirtingojo protingumas – tai savęs suvokimas aplinkoje – gamtoje ir tarp kitų mirtingųjų – savimonė – ir ryšių užmezgimas su ta aplinka, kiek įmanoma sau naudinga linkme. 
Nors protingumas yra taip pat Kūrėjo Proto veikimas, bet jis nėra – ir negali būti – atskirtas – segmentuotas – nuo Kūrėjo Išminties. O Kūrėjo Išmintis nuolat – be perstojo – Protingumą panaudoja visumos Gerovei užtikrinti ir veikia Meilės Galia ir Šviesa, įgyvendinant Kūrėjo Sumanymą - Evoliuciją. Tad jeigu mirtingasis pagalvojo Meilės, Gėrio, ar Grožio samprata, tai jau ir yra Kūrėjo Išminties Impulsas, kurį suteikė mirtingojo asmenybės dieviškajam protui jo viduje esantis ir dieviškąjį mąstymą skatinantis Minties Derintojas, kada jis sugebėjo tą Šviesos impulsą pasiųsti į mirtingojo sąmonės lygį, kad mirtingojo protas ir pagalvojo tą Meilės, Gėrio, ar Grožio samprata. Ir tai jau Kūrėjo Išminties Blyksnis. 
Tad kuo daugiau mes atversime save Kūrėjui, tuo stipriau mūsų vidus bus pripildomas Kūrėjo Gyvosios Šviesos ir Meilės Energijos virpesių, ir tuo stipriau ims veikti mūsų asmenybės dieviškasis protas savosios tapatybės pasireiškimu jau visų labui, o ne savo labui. Šitokiu būdu atsiranda visiškai kiti Šviesos Vertybių prioritetai, ir pačios Amžinosios Vertybės pradeda leisti daigus vis stipriau mirtingojo proto sąmonės lygiu, nes į pirmąją vietą iškyla Pats Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – Visų Tėvas ir Motina. O Amžinosios Vertybės, kurių Šaltinis būtent ir yra Kūrėjas, pradeda mirtingojo protą jaudinti vis labiau, kad mirtingojo asmuo pradeda vis stipriau ir išmintingiau priimti tokius sprendimus, kurie atveda prie esminio sprendimo – siekti atrasti Kūrėją savo viduje ir savo valią sulieti su Kūrėjo Valia bei atsiduoti Kūrėjo vedimui iš vidaus. Tad visomis aplinkybėmis ir visais laikais yra, ir bus, vienintelis išmintingas sprendimas – atsiverti Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – dar giliau ir stipriau atsiduoti Kūrėjo vedimui iš vidaus. Ir toks Vektorius yra Kūrėjo perduodamas per Kūrėjo dvasią – Minties Derintoją – mirtingojo asmenybės dieviškajam protui, kuris ir patiria paties Kūrėjo atradimą savo viduje, kada Minties Derintojas mirtingojo protą suderino tokiu laipsniu, kad mirtingojo protas vis stipriau ima pasireikšti Kūrėjo – Tėvo ir Motinos – Išmintimi savojoje aplinkoje, kuri anksčiau mirtingojo protui kėlė baimę ir įtampą, vos tik jam pradėjus siekti savo interesų tenkinimo ir kurių įgyvendinimas apima ir įvairių kaukių nešiojimą, o ne retai net ir įstatymų pažeidinėjimą ir šitokiu būdu tampant jau potencialiu nusikaltėliu, aplinkos nustatytu standartu, nors šis standartas pats pažeidžia Kūrėjo Dieviškosios Meilės ir Laisvos Valios pasireiškimo galimybę visų Šviesos labui. 
Vakar iš Rusijos gavau laišką, ir mano bičiulis atsiuntė savo knygą apie eko-gyvenviečių organizavimą bet kurioje pasaulio valstybėje. Jis aiškina dabartinio gyvenimo kenksmingumą suvažiavus gyventi į miestus, kur mirtingasis tapo patogumų įkaitu, kad pats nebemoka gyventi paprasto gyvenimo, nes yra visiškai priklausomas nuo laikrodžio, telefono, kompiuterio, elektros, todėl dabar, kylant vis stipresnėms stichinėms nelaimėms ir užliejant vis didesnes teritorijas, miestai tampa nebeveiksmingi. O kur dar pinigų pervertinta galia ir valdžia, kuri žmogų visiškai pavergė ir nuvedė tolyn nuo Kūrėjo, tad jis ir siūlo kurti nedideles eko-gyvenvietes, turinčias po 1000-1500 gyventojų, remiantis bendradarbiavimu – be konkurencijos – ir vertybėmis, kurios padėtų objektyviais sprendimais remiantis išgyventi, vystytis ir augti šimtus tūkstančių metų Meilės, bendradarbiavimo, ir dvasinio šviesėjimo pagrindu, atsiremiant į Dievo idėją – į Tėvo atradimą savyje ir pajaučiant Jo vedimą. Aš vakar paskyriau visą dieną ir perskaičiau visą 180 puslapių knygą. Mačiau tikrai jo išmintingą ir gilų analitinį darbą. Tai Kūrėjo Išminties pasireiškimas. Kadangi Kūrėjo Išmintis yra begalinė, ir patiriama atitinkamomis pakopomis, pagal mirtingojo atsivėrimo Kūrėjui laipsnį, ir pasitikėjimą Kūrėju, ir savimi, tai man kaip tik ir pristigo visame veikale PATIES KŪRĖJO ŠERDIES – IR ŠIRDIES – KIEKVIENAME EPIZODE, kad Pats Kūrėjas ir yra Tas Šaltinis ir Centras, o ne žmogus su savo idėjomis ir planavimu. Tad toks gilus ir imlus laiko požiūriu darbas yra be Kūrėjo, atrasto savyje, Gyvybės ir Meilės Kibirkšties, kuri skaitant tokį darbą pavirstų į tikrą Liepsną viduje. Aš jam parašiau padėkojimą už tokį nuostabų darbą, bet jo vertinti man nėra kaip, nes tai buvo jo paties išgyventa knyga ir patirta vizija, o mano yra jau kitokia vizija – niekada žmogus nepasieks be Dvasinių Mokytojų apšviečiančio mirtinguosius indėlio į Evoliuciją, todėl pradžia ir turi būti nuo Dvasinių Mokytojų rengimo, nes būtent jie ir yra toji Gyvoji Druska Žmonijai, kad atvertų didesnę Tikrovę, kurios mirtingieji dar nepažino – Kūrėjas yra gyvas, ir yra kiekvieno viduje, todėl ir galima Kūrėją atrasti savyje. O atradus Kūrėją, jau galima pradėti pajausti ir vedimą iš vidaus. Ir būtent tada ir gali patirti, ką, kaip, ir kada reikia daryti, o ne pats kuri savo planus. 
Štai kokia yra pati giluminė mirtingojo proto pajuntama Kūrėjo Išmintis – sulieti savo valią su Kūrėjo Valia, ir gyventi Kūrėjo vedimu Gyvą Gyvenimą Savimi ir Visų Gerovei Kūrėjo Amžinųjų Vertybių Prasme – Meile, Gėriu, Grožiu, Teisingumu, Gailestingumu, Tiesa – Kūrėjo Tikrovėje.

Štai šitos Kūrėjo Išminties aš jums visiems ir linkiu prisipildyti vis stipriau ir daugiau, ir nuolat.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas. 

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal