Algimanto pamokomasis žodis – Mėginimai ieškoti kompromisų, dvasiniame kelyje – neegzistuoja – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2018 07 14

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, mes, kurie studijuojam Urantijos Knygos Epochinį apreiškimą, Jėzaus Kristaus apreiškimo knygą Kalbu Jums Vėl, Rojaus Trejybės Asmenų mokymus, Visuotinės Dievybės AŠ ESU apreiškimus, jau suvokiame, kad yra konkreti jų gyvenamoji buveinė, Kūrėjo gyvenamoji buveinė pačiame kūrinijos geografiniame centre, pavadinta – Rojumi.
Mes turim Kūrėjo padovanotą Likimą – pasiekti savo Tėvus Rojuje, sugrįžti į savo tikruosius namus, iš kur yra kilusi mūsų kiekvieno asmenybė. Kam reikalingas toks ilgas, per milijardų milijardus metų kelias, užimantis milijonus šviesmečių? O gi tam, kad mes galėtume savąja išmintimi, įžvalga, šviesa, atitikti paties Kūrėjo energinių virpesių dažnį. Dabar Rojuje, jeigu mes atsidurtume, tai iš tikrųjų negalėtume nieko, išskyrus tą savo vidų pajaust, nes virpesių dažnis yra toks mums nesuvokiamas, nekalbu apie tų dažnių suvokimą ir patyrimą, pasinaudojimą jais.
Tie, kurie esam skaitę Urantijos Knygą, žinom – joje yra teksto du tūkstančiai devyniasdešimt septyni puslapiai, tiksliau pasakius, du tūkstančiai devyniasdešimt šeši su puse puslapio. Ir sakiniai yra kupini giluminių teiginių, ne šiaip, kaip įpratęs žmogus skaityti trumpais sakinėliais, kokius nors rašytojų parašytus kūrinius, bet ilgais sakiniais, kaip klodais parašyto gilaus teksto. Mums jį perskaityt prireikia daugybės pastangų, o suprast neišeina vis tiek. Net jeigu mes perskaitom kelis kartus, dar kartą skaitydami mes atrandam naują klodą, kurio nesuvokiam skaitydami tuos kartus iki šio karto. Tokia giluminė informacija, kokią pateikia apreiškėjai Urantijos Knygoje, yra iš jų proto lygio. Jie sumažina savo sampratas iki mūsų proto supratimo sampratų.
Tai jeigu aš jums pasakysiu, kad Rojuje, kada mes jau įveiksime visą atstumą, visą tą laiką kaupdami patyrimus ir atsidursime Rojuje, tai toks mūsų tarpusavio bendravimas – gilumine prasme bendravimas, ne kokių nors gandų nešiojimas, tuščiai šnekant pilnos tuštybės žodžius, tai mūsų prasmingas bendravimas, turintis vieną tikslą – šviesinti tą, su kuriuo bendrauji, ir šviesėti geriant iš jo šviesą – tai toks bendravimas, net mūsų laiku skaičiuojant, kelių minučių, pranoksta visą Urantijos Knygoje esančią informaciją.
Jūs tiktai pagalvokit – mums vien perskaityt reikia kelių mėnesių tokį išsamų ir gilų tekstą. Apie suvokimą aš nekalbu. O ten užtenka kelių akimirkų, kad toks tekstas ne tik būtų suvokiamas, bet jisai ir perteikiamas bendraujant su kitais, taip pat pasiekusiais Rojų. Štai kokia yra mūsų būsimo sukaupto patyrimo nukeliauto kelio į Rojų pasekmė – kokia yra galia energinių virpesių aukščiausiu dažniu pateikiant teiginius, giluminius teiginius, kokia galia yra to bendravimo Rojaus aplinkoje, kokio mes negalime patirti niekur kitur.
Evoliucija Kūrėjo sumanyta, kad tie teiginiai, kuriuos mes sakome kitiems, išmintingai apšviečia juos, kitų sakomi teiginiai išmintingai apšviečia mus, prasmingai, kad ta šviesa kas akimirką mūsų viduje plėstųsi. Ir nebeliks bendravimo, kuris būtų vien tiktai dėl bendravimo – kaip žmogus pasakytų – iš nėr ką veikt. Taip pat mes turime ir sau taikyt tą patį kriterijų, tą patį standartą, čia, šitame pasaulyje, kad mūsų bendravimas būtų prasmingas, kad mes ieškotume tokių teiginių savyje, kurie būtų prasmingi ir apšviečiantys kitus, kiek mes šią akimirką mūsų tapatybės lygiu pajėgūs tokius teiginius kitiems suteikti. Bet iš pradžių mes patys turim tokių teiginių prisipildyti, ir prisipildyt mes turim tuos dvasinius šaltinius, apreikštus tiek tų Dokumentų autorių, kurie yra įvairių asmenybių kategorijų, mums suteikia Dokumentus, sudėtus į Urantijos Knygą, tiek Kristaus apreiškimai, tiek mūsų Rojaus Tėvų, Rojaus Trejybės-AŠ ESU mokymai, apreiškimai. Mes jais pildome save, savąją asmenybės tapatybę, kad galėtume save šviesint, o tuo pačiu ir ta šviesa dalintis. Ir tai bus mūsų augimas tapatybės nauju patyrimu šitame pasaulyje. Tai yra pradinis laiptelis jau dabar pasirenkant kelionę ir priimant tą sprendimą, kad jūs iš tikrųjų trokštate abiemis kojomis atsistoti ant dvasinio kranto. Stovėti ne ant dviejų krantų ir iš dalies atsiduoti iliuzinės aplinkos traukai, pasinerti į tuos malonumus ir siūlomas pagundas ir tuo pačiu pamaloninti savo gyvulinio proto kaprizus, užgaidas. Aš siūlau stotis ant dvasinio pamato, vienintelio – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – atsitraukt nuo iliuzinio materialaus kranto, tada tame krante jūs tebūsite tik tiek, kiek jums bus reikalinga, išmintingai bendraujant ir patiriant Kūrėjo vedimą iš vidaus, užsidirbti savo duonai. Bet jūs ir tame krante suteiksite šviesą savuoju darbu, savuoju veiksmu, savąja išmintimi, bet tą darysite ryžtingai, drąsiai, ir vis labiau pasitikėdami, būdami savimi, ir nebus tada jūsų pačių abejojimo, pasiekiančio baimės išraišką – būsite tiesiog apvaizdos saugomi, kad išliktume šitame kelyje ryžtingi, kad jums niekas nesukeltų tokių žalingų pasekmių, kurios galėtų jus tiek išgąsdinti, kad jūs vėl iš dvasinio kranto šoktumėte ant materijos kranto. Tai alintų jus iš vidaus, suteiktų jums didelį nepasitenkinimą, kad jūs atsitraukėte, kad jūs pasirinkote lengvesnį žingsnį – klystkelį.
Yra didžiulis pavojus, kada mirtingasis nedrįsta patikėti visą laiką teikiamais Kūrėjo mokymais – Nieko nebijokite, būkite drąsūs ir ryžtingi Gyvajame Kelyje, atsiduokite Man – tas teiginys yra ne teorinis, jis yra praktinis. Jūs jį turite ne tiktai išgirsti, jūs turite juo gyventi, kasdien, kas akimirką gyventi. Tai bus jūsų praktika gyventi Kūrėju. Tada jūs patirsite, kad išsilaisvinote iš abejojimų, iš baimės, ir jums gyvenimas pradeda klotis daug sėkmingiau negu iki tol. Tačiau kol jūs nepatikite to teiginio realiu įprasminimu jūsų kiekvieno asmeniniame gyvenime, tol jums atrodo, kad tai neįmanoma, kad tas teiginys tiktai taip sau pasakytas, o jo neverta net pradėt įgyvendint. Jį galite įgyvendint turėdami vieną įgyvendintą sąlygą – atsistojus abiem kojomis ant dvasinio kranto, ne mindžikuojant tarp dviejų krantų – kitaip jūs degraduojat. Bet stojantis tik ant vieno, dvasinio, kranto sprendimas visuomet turi būt priimtas galutinai, kad jums ir minties nekiltų šokt ant to materialaus kranto. Patikėkit, tai yra vienintelė jums laimingo gyvenimo kryptis. Visi kiti mėginimai ieškoti kompromisų dvasiniame kelyje neegzistuoja. Yra dvasinis kelias, nėra kelio, kuris būtų pavadintas pusiau dvasinis, arba pusiau materialus – yra arba dvasinis, arba materialus. 
Aš jums siūlau dvasinį kelią. Sprendimai yra jūsų. Gyvenimas yra jūsų. Ir jūsų baimės nebėra, yra laisvė nuo baimės. Koks puikus dvasinis gyvenimas, net ir šitoje materialioje planetoje.
Patikėkit manim, mąstykit, apsispręskit – galutinai. Mindžikavimas žudo jus pačius, iš vidaus. Tuo labiau, kad aplinka vis degraduoja ir degraduoja ir jums bus tada vis sunkiau ir sunkiau priimt galutinį sprendimą dvasinio kelio labui, nes jumyse abejonės tik stiprės. Jos tirpsta tik stovint abiemis kojomis ant dvasinio kranto. Nebijokit savęs. Būkit savimi. Didžiuokitės savimi. Mėgaukitės savimi. Gyvenkit savimi, kokį jus sumanė Kūrėjas visų šviesos labui ir jūsų pačių labui.
Myliu jus tokius, kokie jūs esat – tikri. Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal