279. Tėvo mokymas – Kas yra Santarvė? – 2018 11 08
Algimantas:
Mylimas Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU, aš garbinu ir šlovinu tave, ir prašau tavojo mokymo – kas yra santarvė, kada dabar žmonės negali sutarti, kad tokioje santarvės būsenoje gyventų ir nesipyktų ilgą laiką, nes visą laiką vis kokie įtampos ir konfliktų židiniai pasireiškia visur – gatvėje, šeimoje, mokykloje, darbe. Argi tos santarvės mes negalime išlaikyti ilgesnį laiką tarpusavyje?
Tėvas:
Mano mylimas sūnau, Aš esu Pirmasis Šaltinis iš Centras – jūsų visų Tėvas – ir gyvenu Savosios Meilės Bangose, kuriose supu ir tave, kaip ir visą kūriniją – Manąją Šeimą – visus Mano vaikus – sūnus ir dukras – kad tik jums būtų geriau. Aš turiu savo nuostabius Lygiaverčius Partnerius Rojaus Trejybėje – Antrąjį Šaltinį ir Centrą, ir Trečiąjį Šaltinį ir Centrą, kuriuos jūs vadinate jums šiltesniu kreipiniu – Amžinąja Motina ir Begaline Motina, ir Mūsų visų Didžiųjų Šaltinių ir Centrų Visuminis Centras yra AŠ ESU – Absoliučios Meilės ir Begalybės Mūsų visų Keturių Pasiekimas ir Įprasminimas Visai Amžinybei ir Begalybei šioje Akimirkoje ir Tikrovėje – Mūsų viduje – kad per Savo Sūnus ir Dukras Mes pasireikštume kosminėje Evoliucijos Vyksmo Meilės Dramoje net ir jūsų planetos lygiu su jūsų kasdienių patyrimų gausa ir tikrove, kurią jūs visi geriate kaip Mano Gyvąjį Vandenį ir kandate kaip Gyvąją Duoną savo kasdienėmis būsenomis ir sprendimais ir jų įgyvendinimu su atitinkamų pasekmių išraiškos patyrimu. Štai tokia Mano jums teikiama Evoliucija yra Mano sumanyta, kad Manoji Tėvystė ir Motinystė jums suteiktų Mano gyvo buvimo jūsų viduje būsenos patyrimą, kad atradus Mane savyje jūs patirtumėte savo Sūnystę ir Dukterystę, ir tarpusavio Brolystę, Meilės Galia ir Santarvės pojūčiu tarp visų brolių ir sesių, su kuriais jums prisieina bendrauti ir bendradarbiauti.
Santarvė – tai Manosios Meilės pasireiškimo jūsų brolystėje bendravimo ir bendradarbiavimo akimirka. Kada jūs sueinate į įvairias grupes, nesvarbu ar tos grupės yra bendravimo ar jau bendradarbiavimo grupės, jūs užmezgate atitinkamus energinius ryšius, net ir neprabilę, jūs užmezgate energinius ryšius vienas su kitu. Ir jūs pajuntate energinę išraišką savajame Energijos Lauke, kad prie vienų brolių ir sesių jus traukia stipriau negu prie kitų, todėl jūs vieniems broliams ir sesėms esate labiau tolerantiški, kitiems mažiau, ir jūsų santarvė gali būti užtikrinta su vienais broliais ir sesėmis bendraujant daug artimiau, arba net pradėjus bendradarbiauti glaudžiau, jūs patiriate Santarvės pasireiškimą Meilės lygiu. Tada jūsų pakantumas kito brolio arba sesės atžvilgiu dar labiau išauga, ir jūs juntate Santarvės dar aukštesnį laipsnį iš savo pusės, jūs savo Meilės išraiška bendradarbiaujate su tuo broliu arba sese įgyvendindami atitinkamas užduotis, ir jaučiate jam arba jai jau Meilės proveržį, ir jūsų Santarvė vis labiau gilėja ir auga savo gyvybingumu, kad jokiam konfliktui ar Meilės atšalimui nebėra jokio pagrindo gilumine prasme, o nereikšmingos priežastys, tokios, kaip gyvulinė baimė, neveikia tiek, kad jūsų tarpusavio Santarvę pažeistų, nes jūsų Gyvoji Meilės būsena jūs pakylėja virš iliuzinių baimės šešėlių ir jie nepažeidžia jūsų Meilės dovanotos Santarvės Amžinybės.
Tie Mano vaikai, kurie atidžiau studijuoja jiems visiems suteiktus Apreiškimų Šaltinius, jau gerai žino, kad Santarvės nėra tik ten, kur yra Meilės praradimai. Jeigu iš jūsų vidaus ištekėjo Meilė, o jos vietą užėmė baimės iliuziniai šešėliai, tai jūs tikrosios Santarvės neturėsite – iš pradžių savo viduje, o tada ši Santarvės griūtis išsiverš ir į išorės tarpusavio ryšius. Be Manosios Meilės būsenos Santarvės pasiekti ir išlaikyti tiesiog neįmanoma.
Jūsų loginis mąstymas leidžia jums iki tam tikros akimirkos būti jums tolerantiškiems ir pakantiems, ką jūs pavadinate kultūringumu, tačiau padėčiai be Meilės ir toliau tęsiantis, jūsų išorinis bendradarbiavimas, ir net bendravimas, vis kaupia augančią įtampą, ir ateina tokia akimirka, kada gyvulinis protas nutraukia silpnos dvasinės asmenybės tapatybės puoselėtą Santarvės Žiedo gyvą ryšį su asmenybės sąmonės veikimu Manosios Meilės Erdvės Lauke, ir jūs pratrūkstate kaltinimais vieni kitiems, arba priešingai, nustojate bendravę ir savo užsivėrimu susitraukiate į sraigės moliusko namelį, puikybės ir savigraužos spąstuose. Ir tokią akimirką jums ne tik nerūpi Santarvė, bet jūs netgi išdrįstate džiaugtis tokia nešlovės ir tamsos akimirka, džiaugtis dėl to, kad kitiems sukeliate tokią reakciją, kada jie nežino, kaip jiems elgtis, nes jūs tiesiog nuo jų atsiribojate, nors dar prieš akimirką tarp jūsų vyravo santarvės pasireiškimas, tik jis nebuvo papildytas Meile jūsų viduje.
Santarvė yra giluminis ir gyvas būsenos ryšys tarp dviejų ar daugiau Manųjų Vaikų bendravimo ir bendradarbiavimo veiksme Meilės motyvu ir pagrindu. Todėl be Manosios Meilės Santarvės, gilumine prasme, jums nepasiekti, nes tik Manoji Meilė gyvai pripildo jus Mano gyvais virpesiais, kurie yra pilni Manųjų Amžinųjų Vertybių – Meilės, Gėrio, Grožio, Nuoširdumo, Teisingumo, Tiesos, Tikrovės, Kosminės Įžvalgos, Išminties. Be šitų Vertybių, Mano jums nuolat teikiamų, ir plečiamų, jūsų santarvė galės pasireikšti tik trumpą laiką, kada jus trumpai akimirkai sudomina kokia nors nauja idėja ar projektas ir jūs pajuntate tokiai idėjai ar projektui didžiulę vidinę trauką, ir vidinį pojūtį, kad būtent jo įgyvendinimo procese ir galėsite patys kuo stipriau atsiskleisti ir išsiskleisti būtent tiek ir taip, kiek ir kaip anksčiau svajojote atsiskleisti ir išsiskleisti kitiems, ir visiems. Tačiau pačios idėjos ar projekto įgyvendinimo eigoje gali iškilti naujų iššūkių, kurių įsisavinimas gali reikalauti tokių naujų sprendimų priėmimo, kuriems jūs dar nesate pasirengę, ir tuomet jus apima abejonės, net ir savimi, o jos greitai pavirsta dar stipresniais baimės iliuziniais šešėliais, kurie taip stipriai užvaldo jūsų pasąmoninius klodus, kad ir sąmonės lygiu jūs nebejaučiate ankstesnio pasitikėjimo, atrodžiusio tokiu kupinu džiugesio, ir tuomet pradeda rastis susierzinimas, ir netgi pyktis, apskritai dėl pačios idėjos ar projekto, kad nebevyksta toks sklandus jo įgyvendinimas, ir tada visa santarvė labai greitai ištirpsta, ir pradeda trūkinėti ir išorinė buvusi santarvė tarp idėją ar projektą įgyvendinančių brolių ar sesių.
Santarvė – tai nėra tuščia samprata, egzistuojanti tik teorijoje, santarvė – tai Meilės išraiška broliui arba sesei Meilės Energijos Lauke bendro buvimo ar bendros veiklos – bendravimo ar bendradarbiavimo – procese, kada jūs patiriate, kad Meilė yra jūsų visas gyvybingas Širdies vidus, ir jums gera ir nuostabu šią Gyvąją Mano jums Dovanojamą ir nuolat liejamą Meilę nukreipti į konkretų brolį ar sesę bendravimo ar bendradarbiavimo procese. Ir būtent tai ir pagimdo tarpusavio Santarvės ilgalaikę ir veiksmingą būseną, kada nekyla jokio nesutarimo, jokio tarpusavio konflikto, kad šis sukeltų įtampą ir stresą.
Tačiau jūsų Gyvajame Kelyje šitame pasaulyje yra tik pradinis etapas, jums mokantis gyvojo Evoliucijos pasireiškimo net jūsų pačių viduje, jūs net savo pačių viduje labai dažnai prarandate Santarvę su savimi, todėl tokia sujaukta vidinė būsena labai greitai duoda jums patiems nepageidaujamą vaisių jūsų išoriniuose veiksmuose. Dar daugiau, jūs nebuvote mokomi tarpusavio bendravimo, nes jūsų niekas nemokė net savojo vidinio pažinimo. O kaip gi jūs galite užtikrinti savo vidinę Santarvę, jeigu jūsų patys savęs nepažįstate, ir net nežinote, kas yra tas jūs pats ar pati, kas yra jūsų vidinis aš, kas jaučia pyktį, nerimą, kas jaučia skausmą, kančią, o kas sukelia ramybę, palaimą, džiaugsmą, pasitikėjimą, kas kuria Gėrį ir Grožį, Tiesą ir Teisingumą -- Tikrovę. Jūsų niekas nemokė, kad sužinotumėte, kokia jūsų atėjimo į šitą planetą Prasmė – Didžioji Prasmė – nejaugi tik valgyti ir miegoti? Visi šie klausimai, ir atsakymai į juos, yra Gyvojo Kelio Švietimas link Santarvės savo viduje ir išorėje – savyje patiriant Meilę, o išorėje – Brolystę.
Dabartinė jūsų vidinė nuostata – siekti naudos sau, siekti jos net kitų brolių ir sesių Šviesos ir Meilės apribojimo sąskaita, ir kaina, iš tiesų yra ne tik klaidinga, bet ir per brangi kaina Mano Evoliucijai, kad baimėje gyvenantys Mano vaikai taip ir lindėtų tamsoje ir nematytų jokios išeities iš materialistinės ir vartotojiškos civilizacijos siūlomų beprasmių žaidimų ir žėrinčių materialiomis vilionėmis ir spalvomis pramogų tamsos labirinto. Jokiu būdu ne. Dėl to Aš ir turiu Mano nuostabius vaikus, kuriuos taip oriai jūs vadinate urantų vardu, kurie jau atrado Mane savo viduje ir vis stipriau ir tvirčiau patys junta savyje Gyvojo Kelio Prasmę ir Tiesą, ir vis giliau pažįsta ir net patiria Mane savo viduje, kad stiprintų ir apšviestų kitus Mano vaikus, kurie taip pat nuoširdžiai ieško Manosios Tiesos ir Šviesos, net ir taip, kaip jos ieškojote iki Manęs atradimo ir jūs. Štai dėl to Aš ir suteikiu jums tokį nuostabų Iššūkį Evoliucijos Manojo Plano įgyvendinime – pasireikšti Manosios Meilės Santarve, bendraujant ir bendradarbiaujant su kitais savo broliais ir sesėmis visų Šviesos labui.
Tačiau niekada nenusiminkite, jeigu jums ne iš karto pasiseka užtikrinti Santarvės patyrimo pasiekimą. Juk tai yra procesas. Net ir dvasios lygį turinčios tapatybės patiria nesutarimų. O jų sureguliavimui Aš turiu Išvažiuojamuosius Teismus, su Mano tokiais vaikais, kurie tokiai misijai yra kvalifikuoti, kad jie sugebėtų atstatyti savo priimamais Teismo teisingais nuosprendžiais Santarvę.
Nevisada net Partnerystė pasiseka, nebent ji būtų Mano Paties numatyta. Yra ir tokia Partnerystė, kada Manoji apvaizda suveda Manuosius vaikus, kad šie bendrautų ir bendradarbiautų Meilėje ir Santarvėje, tikrinant jų tarpusavio bendravimo sugebėjimą, užtikrinant Santarvės pasireiškimą tokiame bendradarbiavimo procese, kad būtų įmanoma ateityje kurti dar sudėtingesnių idėjų ir projektų įgyvendinimą drauge su Manimi. Tad dažnai būna Angelų – Visuomeninių Architektų – daroma klaida, kada jie per anksti suveda mirtinguosius į tokią Partnerystę, ir tokie Mano vaikai po kurio laiko pamato, kad jiems bendradarbiavimas neleidžia atsiskleisti visais savo sugebėjimų ir kūrybinių galių pasireiškimais. Tuomet ieškomi kiti Partneriai, kad Manasis Evoliucinis Planas kuo pilniau būtų įgyvendintas.
Ir visai kitokia yra Manoji parinkta Partnerystė, kuri visada yra tik pagal Mano Valią, ir visada bus įgyvendinta iki galo. Tačiau ir tokia Partnerystė turi Santarvės sutrikimo akimirkų, kada ir čia ima pasireikšti baimės šešėlių iliuzija, ir ji nuslopina Mano Meilės Gyvąją Energiją. Tačiau tai labai laikini tamsos iliuziniai šešėliai, nes jie tikrai bus pakeisti Manosios Meilės Gyvąją Energija be jokios baimės apraiškų -- ir tai bus visų Šviesos labui, ir taip, kaip sumaniau Aš, todėl ir Manoji Santarvė Mano suteiktoje Partnerystėje yra Dieviška – ir Gyva Amžinybėje.
Algimantas:
Ačiū Tau, mylimas Tėve, už šį mokymą-apreiškimą. Ir manoji valia per amžių amžius, ir amžinybėje, yra sulieta su Tavąja, kaip ir su Amžinosios Motinos, Begalinės Motinos, ir AŠ ESU, ir su manosios Partnerės valia.