Vaiko charakterio ugdymas, 2018 10 21

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mano mylimieji, dabartinės informacinės technologijos leidžia mums greitai ir saugiai perduoti garso ir vaizdo įrašus į bet kurį pasaulio kraštą be jokio vargo, net neišėjus iš kambario, svarbu, kad tik turėtume tokią perdavimo priemonę – kompiuterį ar telefoną, kurie turėtų atitinkamas programas. Tad pastaruoju metu matau daug įvairių dalykų youtube, ir džiaugiuosi tokia galimybe. Ir kuo daugiau žiūriu, tuo daugiau pajuntu, jog pradedu pastebėti pasikartojančių esminių dėsningumų – jeigu tai meniniai filmai, tai visada bus meilės trikampis – du įsimylėję, ir atsiradęs trečias, mėginantis kaišioti pagalius į ratus. Taip pateikiama griaunanti jėga, kuri turi sukelti žiūrovui intrigą – kaip čia išsispręs ta konfliktinė padėtis. 
Ir aš kuo toliau, tuo labiau pastebiu, jog aš vis mažiau galiu žiūrėti tokius konfliktinius epizodus, juos praleidžiu, nes tai žemo dažnio virpesių laukas, kuris man yra iliuzinis ir tamsus, tad kam man jį dar žiūrėti. Tas pats su muzika, su gamtos vaizdais, jie man vis labiau tampa perdaug grubūs, aš trokštu daug subtilesnio ir vaizdo, ir muzikos, nors ten tikrai atrodytų kitiems labai gražūs vaizdai, bet mano Širdžiai šito nebeužtenka – noriu kažko daugiau – ryškesnės Meilės ir Šviesos apraiškos – ar daina, ar vaizdu, ar žodžiu. Man reikia to, kas dar nesukurta, nes tą sukurti pajėgus tik tas, kuris Rojaus Trejybę-AŠ ESU jau yra atradęs viduje ir gimęs iš dvasios. Todėl ir neberandu to, kas gilumine prasme mano Širdį sujaudintų, ir tuomet lieka tik pats Kūrėjas viduje, tad su Kūrėju ir praleidžiu daugiausia laiko. Taip pat youtube matau kitą tendenciją – vis daugiau tėvų įdeda į youtubą savo mažų vaikų – 3-5 metų amžiaus, dar būna ir šiek tiek vyresnių, vaizdų su savo vaikų išskirtiniais jų amžiui pasiekimais. Ką tik pasižiūrėjau kinų berniuką trejų metų amžiaus, kuris taip puikiai šoka pagal muziką ir labai greitai sureaguoja į bet kokį ritmo pasikeitimą ir į komisijos narių pageidavimą, mat buvo nufilmuota konkurso metu. Turint minty jo amžių, atrodo, kad tikrai nuostabus vaikas, ir kalbinamas, atsakinėja labai nuoširdžiai, trumpai ir sklandžiai, net stebindamas tokiu savo proto pasireiškimu. Mačiau rusų šeimos šešerių metų sūnų, kuris kalba penkiomis kalbomis – rusų, kinų, anglų, ispanų, prancūzų kalbomis – jo jaunesnės trys seserys – (5, 4, ir 3 metų amžiaus) irgi kalba jau trimis užsienio kalbomis, o ketvirtoji sesutė dar lopšyje, ir nė vienas vaikas nelanko jokio darželio. Šeima gyvena Kinijoje, kur abu būsimieji sutuoktiniai atvyko iš Rusijos Tolimųjų Rytų krašto studijuoti universitete beveik prieš du dešimtmečius. Tad vaikų švietimu užsiima abu tėvai, ypač daug pastangų tam skiria tėvas, kuris pats juos moko kinų kalbos. Tuo tarpu užsienio kalbų mokytojus samdo, kinų jeroglifų-koligrafijos mokytoją samdo, ir samdo pačius geriausius mokytojus, samdo šachmatų trenerį, tad šešiametis sūnus jau žaidžia taip, kad nugali suaugusius, o turnyruose laimi prizines vietas, tik pirmosios vietos nepavyko dar iškovoti. Tėvas per Rusijos vieną televizijos kanalų pasakodamas apie savo šeimą paaiškino, jog ir gerai, kad dar nelaimėjo pirmosios vietos, tai dar yra ko siekti, o kada bus laimėjęs pirmą vietą, tai jeigu kitą kartą jos nebelaimės, tai dėl to vaikui bus daug skausmo. 
Tikrai smagu matyti tiek daug pasiekusį vaiką, kada jis praktiškai tą patvirtina, kai prieš komisijos narius, būdamas scenoje, be jokio jaudulio atsakinėja į klausimus, ir atsakinėja įvairiomis kalbomis.
Aš pats nuo pat gimimo su savo sūnumi bendrauju tik anglų kalba ir šitaip bendrauju iki šiol, ir tuo džiaugiuosi, nes jam nereikėjo mokytis anglų kalbos taip, kaip man – penkerių metų anglų filologijos studijų Vilniaus universitete – tad ir galėjo jis stoti į universitetą, pagal savo polinkį, o anglų kalbos mokėjimą turėjo kaip savaime suprantamą dalyką jam nuo pat gimimo – jam anglų kalba buvo ir yra sava, tuo tarpu man ji taip ir liko užsienio kalba, nors ją aš tiesiogine prasme buvau įsimylėjęs tiek, kad man sakydavo, jog anglų kalba man buvo tikra meilužė, kuri mane buvo užvaldžiusi visą. Būtent dėl to, kad man jos puikus įsisavinimas atėmė tiek daug laiko ir pastangų, aš ir pajutau, jog sūnui niekada negalėsiu suteikti didelių materialių turtų, nes jų nesiekiu pats, bet jam duosiu net daug daugiau negu materialų turtą – anglų kalbą. 
Man tai buvo iššūkis – iššūkis prieš visus – tiek šeimoje, kur augo dar du vaikai – devynerių metų posūnis, ir septynerių metų podukra, kurie angliškai nesuprato, kaip ir žmona menkai suprato, uošvienė iš viso nesuvokė, kokia tai kalba, o aš nuolat kalbėjau ir jiems girdint tik angliškai. Nuvažiavus į svečius – taip pat angliškai, ir kiekvienas vis klausdavo, kas čia man atsitiko, ko aš taip kankinu vaiką, jiems taip atrodė, jos aš vaiką kankinu, jiems ir minties nekilo, kad tai vaiko lavinimas, požiūrio plėtimas, kad yra ne viena kalba, ne vien tik lietuvių kalba, tai ir anglų kalbos įgūdžių natūralus formavimas. O juk aš jam pasakojau ir apie aplinką, pasakojau apie gėles ir medžius, viską jam rodydamas, pasakojau jau paaugusiam iki aštuonerių metų, kaip gimsta vaikai, ir kodėl jie gimsta, kalbėjau apie nepaprastą svarbą likti su Tiesa, ir jos niekada neatsisakyti, nors materialiai tai būtų ir nenaudinga, bet Tiesa turi būti virš visko, ką žmogus gali turėti savo gyvenime, ir ji niekada neturi būti išduodama, pasakojau jam apie Gėrį ir Teisingumą. Ir tai stiprino jo charakterį. Bet tuomet man stigo Kūrėjo, nes aš dar nebuvau atradęs Kūrėjo, todėl niekada nė vienu žodžiu neužsiminiau, kad yra Gyvas Kūrėjas, ir yra viduje – ir kiekviename. Tačiau Tiesos ir Teisingumo Vertybes perteikiau gana sumaniai, kad jos vis tik davė, ir duoda, nuostabų vaisių šiandien jo charakteryje – jis nuoširdus, ir nepaprastai sąžiningas ir gyvenantis Tiesa ir Teisingumu. Deja, mano dabartinio Rojaus Trejybės-AŠ ESU supratimo ir patyrimo klausytis nenori nė iš tolo, todėl negaliu jam daugiau išplėsti jo paties sampratų apie Kūrėją ir kūriniją. Beje, mane jis labai nustebino, kada būdamas ketvirtoje klasėje pats susirado Jaunųjų Technikų stotį, ir joje esantį astronomų būrelį, ir pats ten pradėjo lankyti, nors nuo mūsų nuvažiuoti troleibusu iki tos vietos buvo daugiau kaip šeši kilometrai. Ir jis pats tą būrelį lankė keletą metų, todėl jis artimai esantį kosmosą, žvaigždynus, jų žemėlapius, tiek išstudijavo, kad mane stebino savo supratimu, kokio neturėjau aš – iki Urantijos Knygos. Ir man nepavyko jo astronomijos žinių dar labiau ir sistemingiau išplėsti Urantijos Knygos pagrindu. Kūrėjo sampratą jis irgi turi tokią, kokią turėjo mano senelis, kuris save laikė laisvamaniu, kada aš jo paklausiau, kodėl jis leidžia bobutei mane temptis į bažnyčią, kai jis gi pats į bažnyčią tai neina, kodėl jam galima neiti, o man negalima. Tada dar nėjau į mokyklą, ir pirmą kartą išgirdau žodį LAISVAMANIS – aš esu laisvamanis, netikiu į bažnyčios dievą. Tik jis man neatskleidė to žodžio prasmės iš vidaus, kad aš vėliau, jau pradėjęs lankyti mokyklą, ir dar įstojęs į tuo metu buvusią pradinės pakopos ideologinę vaikų - spaliukų - organizaciją, kurioje ir būdavo pradinės mokyklos – pirmųjų keturių klasių – mokiniai, išgirdau mokytojos aiškinimą, kad mes netikim į jokį Dievą, nes esame ateistai, tai ir aš kitiems sakydavau, kad mano senelis irgi yra ateistas, nes neina į bažnyčią – jis laisvamanis. Tada neturėjau supratimo, jog laisvamanis – tai ne ateistas, neigiantis Dievo buvimą iš viso, ir iškeliantis mokslo ir evoliucijos argumentus į viršūnę – nepripažįsta bažnyčios peršamos ir neegzistuojančios Tikrovėje ritualinio dievo sampratos, bet pripažįsta Kūrėją be ritualų ir dogmų, ir tokį, koks jam atrodo tinkamas. Todėl ir mano sūnaus sampratos yra priimtinos jam pačiam ir apie Kūrėją. Jis niekada nėra pasijuokęs iš mano sampratų, jam svarbu tai, kad man Kūrėjas yra Gyvas – tau Kūrėjas gyvas, tai tuomet ir eik Gyvuoju Keliu, svarbu, kad tau gerai. Aš turiu savo supratimą.
Ir aš jam savo nuostatų nesiūlau, tiesiog aiškinu tiek apie dabartinę ekonomiką, politiką, šeimą, jog žmonijos protui degraduojant bus vis prastesni sprendimai ir tarp tų sprendimų įgyvendinimo pasekmių reikės mums gyventi visiems, ir visame pasaulyje, kasdien. Ir atitinkamais momentais įterpiu, kad tą įmanoma išspręsti tik su Kūrėjo Išmintimi, ir drauge su Kūrėju, atrastu savyje – nieko daugiau neaiškindamas, nes dar žodis ar du daugiau ta kryptimi, ir būsiu perspėtas ta tema nebetęsti – juk prašiau apie tai nekalbėti.
Tai štai, prieš tai mano paminėti mažų vaikų stebinantys pasiekimai, stebina savo kiekybine apimtimi tokiame ankstyvame amžiuje. Tai, akivaizdu, koks imlus yra vaikų protas, kaip mes juos galime pripildyti įvairiausių žinių ir virpesių, jeigu tik tam dėsime daug nuoširdžių ir nuoseklių pastangų. Tačiau man patiko pokalbio su rusų penkių vaikų tėvu vedėjos klausimas – na, gerai, tiek daug moka kalbų, o kas toliau? – Atsakymas buvo sausas ir negyvas – Reikia vaiko protą lavinti, dėl to reikia jį užimti ir su juo bendrauti, turėti savo sampratas, ko tam vaikui reikia, ir tą jam pasiūlyti. Aš jam nusamdžiau geriausią šachmatų trenerį, neįgaliųjų šachmatų pasaulio čempioną ir tikslas turi būti toks, kad vaiko protas būtų visą laiką užimtas, todėl dabar tikslas, kad butų pasiektos pergalės tokiuose turnyruose, kur būtų užimtos tokios aukštos vietos, kurios ir suteiktų jam teisę vadintis meistru. Šešiametis mąsto ta kalba, kokia tuo metu šneka, tuo tarpu viena iš to tėčio dukrų mąsto kinų kalba, kita prancūzų, o trečioji - anglų kalba. Vaikų dienotvarkė tokia įtempta ir griežta, kaip kariuomenėje, viskas suskirstyta minutėmis, kada kokia pamoka, kokie mokytojai, ir viskas namuose, tiek šiam sūnui, tiek dukroms, išskyrus jaunėlę. O suvisuomeninimo įgūdžių vaikai mokosi miesto žaidimų aikštelėje greitai užmegzdami pažintį su ten irgi atvestais mažais vaikais. 
Ir vis tik tiek trimečio kino, tiek šešiamečio ruso ir jo jaunesniųjų sesių, gyvenančių Kinijoje, ir kaip gimtąja kalba kalbančių kinų ir dar keturiomis kalbomis, viduje aš nejaučiau gyvos Meilės liepsnos, nejaučiau viduje atrasto Kūrėjo jokio pasireiškimo, jokios kokybės, vien tik kiekybė, kuri visą gyvastį sugeria ir paslepia, ir tada lieka tik puikybės pasiekimai ir pasireiškimai – noriu būti pirmas, noriu būti pasaulio šachmatų čempionas – tą rimtu veidu, be jokio emocinio virptelėjimo sako šešiametis, panašus į zombį mažas vaikas, tėvų, neatradusių Kūrėjo savyje, suformuotas projektas – taip tėvas ir sako – sūnus yra mano projektas. 
Vaikas kalba penkiomis kalbomis, moka puikiai žaisti šachmatais, bet viduje neturi gyvų teiginių, kuriuos gautų iš Kūrėjo, kad ir pasakytų tomis penkiomis kalbomis visiems. Kalbų yra tik trūksta, ką gi jomis pasakyti. Vaikui visiškai neatkleidžiama Tiesa ir Tikrovė – kas jis yra pats, nėra aiškinama Gyvenimo Prasmė su Kūrėjo Amžinosiomis Vertybėmis.
Štai kodėl Gyvajame Kelyje mes – urantai – ir turime Gyvojo Turinio patyrimus su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Ir urantų vaikai Gyvojo Meilės Turinio virpesius pradeda gerti dar būdami žemiškosios motinos įsčiose – net ir tuomet, kada patiria Kūrėjo garbinimo aukščiausius virpesius Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje – ir žemiškojo tėvo, kuris savo meilės glėbyje laiko jų kūdikio motiną-žmoną, ir taip su meile gyvais virpesiais glamonėja ir mažylį įsčiose, net ir taip, kaip jį glamonėja Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – Tėvas ir Motina. Ir visos žemiškųjų tėvų abipusės meilės kalbos – visas Gyvąja Meile bendravimas-gyvenimas yra juntamas ir girdimas kūdikio dar jam būnant ĮSČIOSE, ir jo asmenybė visa tai sugeria savyje – tiek aukšto, tiek ir žemo dažnio virpesius. Būtent dėl to nevalia nei bartis, nei blogai mąstyti kūdikio tėvams, nes visi virpesiai pasiekia ir kūdikį, ir jį arba stiprina, arba silpnina net įsčiose. Štai jau kada asmenybė pradeda gerti Gyvąjį Vandenį, kuriuo net šito nežinodami savo kūdikį žemiškieji tėvai girdo Meilės Galia dar motinos įsčiose. Štai dėl ko taip svarbu, kuo dažniau ir nuoširdžiau sakyti vienas kitam abiems tėvams Meilės žodžius, tai stiprina visus – ir abu tėvus, ir kūdikį – dar įsčiose, o ir vėliau, jam išvydus šį pasaulį.
Ir tada po kūdikio gimimo toji pati Meilės Virpesių Banga pavirs ir materialiu žemiškųjų abiejų tėvų veiksmu-glėbiu, glaudžiant mažylį prie savęs. Ir būtent šitos pačios Meilės Šaltinis ir Centras – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – ir ves abu žemiškuosius tėvus, jiems ugdant vaiko asmenybės tapatybę-charakterį Meilės virpesių galia ir patirtiniu pasireiškimu. Ir tada bus akivaizdu, kad visada kertiniu pamatu privalu formuoti DVASINES AMŽINĄSIAS VERTYBES, sudarančias asmenybės charakterio turinį – Gyvąjį Turinį – Meilę, Gėrį, Grožį, Tiesą, Nuoširdumą, Teisingumą, Išmintį, Įžvalgą – nes būtent jų pagrindu daug lengviau galima atrasti ir patį Kūrėją savo viduje, ir nuo pat mažumės. 

Štai kodėl tėvų baimė-puikybė pavirsta vaikų Šviesos gyvenimo kaupiamų patyrimų apsunkinimu, o labai dažnai ir iš viso jų nutraukimu, kada vaikai yra nuolat -- kaip kareivinėse -- komanduojami, ir dar kas žingsnį jiems priekaištaujama, koks nedėkingumas už tokias tėvo ar motinos pastanga. Ir tuomet tokiais kiekybiniais pasiekimais, kurie toli pranoksta kitų bendraamžių pasiekimus, ir dėl to taip sužavi ir suaugusius, kurie irgi yra pilni puikybės, tokie vaikų tėvai ir trokšta pasidemonstruoti - štai koks mano vaikas -- tuomet ir veda tokius vaikus -- kaip eksponatus -- į konkursus, į televizijos laidas, youtube talpina nufilmavę -- jų pačių savanaudiškais sprendimais paliktus be vaikystės palaimos savo iš tikrųjų vargšus vaikus -- dėl pačių tų vaikų tėvų puikybės ir ambicijų patenkinimo ir savimylos savybių pasireiškimo --ir tie vaikai, kaip ir tų vaikų tėvai, nemato, nesuvokia, ir nenumato būsimųjų skaudžių pasekmių, kurias ateityje sukels būtent šiuo metu tokių neišmintingų tėvų taip propaguojami jų vaikų išskirtinai kiekybiniai pasiekimai, ir propaguojami vis plačiau ir aktyviau visiškai nusigręžus nuo Kūrėjo dvasinio ir gyvo pagrindo -- ir dėl to visiškai net nesukant sau galvos.

Klaidingas gyvenimo vektorius, klaidingi sprendimai, ir karčių ir skaudžių pasekmių patyrimai. Priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis emocijų neturi. Evoliucija nesustabdoma, kad ir kiek kas mėgintų teigti kitaip -- kitaip nebus - tik taip bus, kaip numatė ir sumanė Rojaus Trejybė-AŠ ESU - Evoliucijos ir Meilės Šaltinis ir Centras - mūsų visų Tėvas ir Motina. 

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal