Algimanto pamokomasis žodis – Mes esame Gyvajame Kelyje tam, kad kitiems rodytume gaires ir kryptį – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė, Kaunas, 2018 10 28

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, kada mes einam Gyvuoju Keliu, labai sunku žengti pirmiesiems, nes mes neturim tų tūkstančių, kurie apaštalams kėlė pasitenkinimą, kada juos lydėdavo minios. Įsivaizduokit, ar gali šiandien tos minios atsirast Gyvajame Kelyje, nors tas Gyvasis Kelias yra Tikras, Vienintelis, bet norint jame išsilaikyt, tu turi įtikėt – tu negali atlikt ritualo, nes jo nėra – o įtikėt niekas nemokė žmogaus – jis nežino. Todėl mums yra sunku dėl to, kad mes neturim tų gausių minių, todėl kiekvienas atrodo brangus – brangus tiek, kaip po karo žmonės tiesiog pilni baimės – baimės, kad vieni kitus žudo – pamatęs žmogų jis nežino, kaip reaguot – ar jis yra geras ar blogas, nes patyrimas yra toks, kad jis negali įsivaizduot to gyvo pasitikėjimo tuo sutiktu nepažįstamuoju. Lygiai taip pat ir mūsų aplinkoje – mes nežinom, kaip mūsų broliai ir sesės reaguoja, reaguoja į mūsų Šviesos Žodį. Patyrimas mus moko, kad jie priešinasi – priešinasi tam, ką mes su Meile norim perteikt kaip ryškesnę Šviesą, kad būtų geriau ir jiems, ir mums, bet jų baimė neleidžia priimt tos Šviesos ir sukursto gyvulinio proto reakciją agresija – pasipriešinimu. Ir mes tokioj aplinkoj turim išsilaikyt, nes jeigu mes paliksim Gyvąjį Kelią, tada nebus ir mūsų tos saujelės. Štai dabar prie mūsų saujelės gali prisijungt, o jeigu mūsų čia nebus, prie ko tada jungtis? Nėra prie ko. Reiškia, mūsų atsakomybė yra didesnė, kada mes žinom šitą Šviesą, ir patyrimą esam kokį menką, bet jau sukaupę, kad Gyvasis Kelias yra Tikras, Evoliucinis Kelias, ir be jo negali būt kito Kelio. Reiškia, mes šitame Kelyje Įtikėjimo Galia galim išsilaikyt, kada aplinka nepritaria mūsų veiksmams, netgi aršiai tam priešinasi ir tuo pačiu mums atima ryžtą būti savimi ir atlikti – Gėrio – Gėrio veiksmus – ne blogio. Mes nenorim daryt jokio blogio, bet Gėrio mes negalim daryt. Įsivaizduokit, kokia yra tamsi aplinka! Ir kada man iš Rusijos parašė viena moteris – anksčiau paskambindavo per skaipą, bet labai ryšys prastas, o ji gyvena ten Sibire, tai atstumas ten didelis tarp palydovų, gal neužtikrintas tas ryšys, ir dabar žinutėm daugiau mes susirašinėjam, tai rašo, sako – sužinojau, kad kitą vasarą Taline vyks Urantijos Knygos skaitytojų kongresas – pasaulinis kongresas, tai – sako – ten šalia tavęs, tai tikrai jau tu dalyvausi. Aš jai rašau – ne, aš ten nedalyvausiu, ten – sakau – yra kaip mokslinės konferencijos, kuriose nėra Gyvojo Kelio, nėra Gyvojo Vandens, yra mokslinė mintis iš Urantijos Knygos, o – sakau – man reikalinga laisvė minčiai ir laisvumas veiklai. Ten tokios nėra, ten yra sustabarėjusi Urantijos Knyga – kaip Biblija – kurios negalima išplėst, o tai reiškia negalima nė vieno žodžio keist, negalima nė vieno žodžio pridėt arba atimt taip, kaip tą sakė ir biblininkai, ir dabar tebesako, tai – sakau – tų konferencijų ir kongresų organizatoriai būtent tokių nuostatų ir laikosi, dėl to jie nepripažįsta šitos Gyvosios Religijos, kuri man yra svarbiausia. Urantijos Knyga – tai yra teorinės žinios, bet gi – sakau – Evoliucija – tai yra teorinių žinių pritaikymas praktikoj, o be Gyvojo Kelio, be Gyvosios Šventovės to negali būt. – Bet – sako – tu ten turėtum ką pasakyt. Sakau – taip, turėčiau, bet ten nebūtų tų, kurie norėtų išgirst mane. Žodžiu, mes taip rašėm žinutes, ir sako – bet aš – sako – tavęs norėčiau klausyt ir išgirst. – Tai – sakau – dėl to, kad tu atvira mano teiginiams, o ten nėra tie organizatoriai atviri, dėl to jie ir atmetė tai, ką aš darau. 

Štai kada šitaip bendrauji su žmonėmis, tai tu supranti, kad tas, kuris yra nuoširdus, tada jis supranta, kad negalima sustingdyt net ir Urantijos Knygos toje akimirkoje, kokioje ji buvo priimta dvidešimto amžiaus pirmam trečdalyje – tada buvo vienokia visuomenė, dabar jau yra kitokia. Reiškia, mes galim tuos teiginius, pačius principus išlaikydami, bet išplėsdami tų pačių teiginių turinį, papildydami jį mūsų patyrimu. Tai jeigu mes laikytumėmės tiktai Urantijos Knygos teiginių, kur Tėvas yra Pirmasis Šaltinis ir Centras, ir kyla iš Jo Amžinasis Sūnus, o iš Jų Dviejų Begalinė Dvasia – bet šito teiginio Tikrovėje niekada nebuvo įtvirtinta praktiškai, nes niekada neatsirado Amžinasis Sūnus – Jis visą laiką egzistavo. Begalinė Dvasia taip pat egzistavo ir egzistuoja be pradžios, dėl to Jie yra Lygiaverčiai Rojaus Trejybės Šaltiniai ir Centrai – Partneriai – tarpusavyje sudarantys tą Dieviškąją Sistemą – Mažiausią Sistemą iš Trijų Segmentų – iš Trijų Asmenybių. Štai mes dabar turim garbinimą Rojaus Trejybės, o dar kada papildėm Visumine Dievybe AŠ ESU – mes turim Tą Kūrėją, Kuris yra Tikras, Gyvas, ir Jame mes patiriame tą Palaimą. Ir tada mes kitiem galim aiškint, kad tai yra Kūrėjas, atskleistas nebe iškreipiant Tikrovės, kaip Urantijos Knygos Apreiškėjai iškreipė, pritaikydami prie to gyvulinio proto. Iškart aprėpt Rojaus Trejybės Tris Asmenis ir dar Ketvirtą – Visuminę Dievybę AŠ ESU – per daug sunku, bet po laiptelį, atsistojus ant Urantijos Knygos Pamatų, tu gali tą išplėst, kada ateina tas Gyvas ryšys su Kūrėju. Štai kada mes, užmezgę bendravimą su Tėvu, pradėję Jį garbint, mes gi Tėvo nepaneigėm – ir dabar garbindami Rojaus Trejybę ir Visuminę Dievybę AŠ ESU, mes tiesiog dar labiau džiaugiamės galėdami Visą Kūrėją apimt, kaip Tą, esantį Absoliučioje Dvasinėje Vienovėje iš Keturių Asmenybių. Ir mes tada labai suprantame visą logiką, kaip yra surėdyta – ir Visuminė Dievybė ir Rojaus Trejybė – Vienas Kitam neprieštaraujantys. Ir tada visi teiginiai taip pat yra praplečiami, nes tada visą laiką rūpi, kur tiktai skelbiama Rojaus Pirmasis Šaltinis ir Centras Tėvas – Pirminė Asmenybė – taip ir norisi papildyt – be pradžios yra Visi Keturi – Trys Lygiaverčiai, Visuminė Dievybė yra aukštesnė, nes ir Pačią Rojaus Trejybę talpina Savyje. Tai ta Šviesa, jeigu skelbtum tame kongrese, jinai būtų tiesiog atstumta, atstumta, kaip na, kaip – kada aš buvau susitikęs su Urantijos Knygos vertėjais antrame jau tokiame sambūryje Prancūzijoj, tai mane estas visą laiką stabdydavo – tu esi kaip Liuciferis, tavyje yra Liuciferio, tu per daug skubini Evoliuciją, reikia palaipsniui, palaipsniui. Aš jam sakydavau – tai viską mes turim tarpusavyje patyrimu dalindamiesi išreikšt tuos teiginius, kurie yra Urantijos Knygoje. Ir jiems buvo nesuprantama, kaip patyrimu tuos teiginius išreikšti, kai jie dar tų teiginių nesupranta. Tai todėl, natūralu, tam, kuris to nesuvokia, baugu, kada girdi kito kokį nors teiginį, kurio jisai negali suvokt ir įsisavint, o kada jam baugu, jis tada atstumia, tiesiog agresyviai reaguoja, susierzina. Ir tada iškart išsprūsta iš pasąmonės – tai tu esi Liuciferio sėkla – už tą Gėrį, už tą Šviesą, kurią nori ir jiems suteikt, bet jie nesugeba to suvokt, dėl to, kad nenori suvokt. Štai noras pirmiausia turi būt. Ir mane nustebino – gavau iš Amerikos laišką – jis netiesiogiai mane pasiekė, nes nežinau, kodėl man neparašė, tai iš pradžių per Rusijos svetainę, ten surado mano adresą tas amerikietis per Rusijos svetainę, tai rusas persiuntė man šitą laiškutį. Tai amerikonas perskaitė Kalbu Jums Vėl – Kristaus Apreiškimą – jį tiek sužavėjo, kad jis man dėkoja ir kviečia į Ameriką ten paviešėt pas jį į Koloradą, kelias savaites pagyvent, sako – aš šešeri metai kaip studijuoju Urantijos Knygą ir štai dabar – sako – nuostabiausia Knyga Kristaus Apreiškimas – Kalbu Jums Vėl. Tai įsivaizduokit, tie kongresai, konferencijos atstumia Šitą Knygą, kaip jinai negali egzistuot – Kalbu Jums Vėl – kad ji būtų iš Jėzaus perteikta, reiškia, ta butaforija arba ta sustingdyta akimirka, jiems neleidžia mąstyt laisvai, o mes, patyrę tą ir garbinimo poveikį, mes norim būt laisvėje, norim mąstyt laisvai, be apribojimų – dėl to ir gaunam tuos Apreiškimus, kurie išplečia mūsų tą supratimą, kada mes neturim jokių rėmelių, kurie mus varžytų ir apribotų. Tai ir yra Evoliucija – kiekvienas žengia, plėsdamas savo Įžvalgą, kiek jisai trokšta ją išplėst, nes jos visą laiką užteks plėtimui. 
Žodžiu, mes esam Tame Kelyje tam, kad kitiem rodytume gaires ir kryptį. Nebus mūsų, bus kiti, bet jau nebe mes būsime. Aš raginu, kad būtume mes – mes – urantai. Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal