Algimanto pamokomasis žodis – Evoliucija – tai Kūrėjo Meilės virpesiai mumyse – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2018 12 01

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, Gyvajame Kelyje mes esame tam, kad galėtume patirti Evoliuciją, kurią sumanė Kūrėjas – Rojaus Trejybė ir Visuminė Dievybė AŠ ESU – kad galėtume patirti patys save, kokie mes iš tikrųjų esame sumanyti Kūrėjo – be pykčio, be keršto, be baimės, pilni Tavosios Meilės – pilni Kūrėjo Meilės. Štai tokia būsena gyvendami, mes iš tikrųjų ir atspindime Kūrėją, tampame Kūrėjo atvaizdu, ir jeigu mes šitaip gyvename nuo ryto iki vakaro, ir per visą naktį, kada sąmonė atjungta, bet pasąmonė pripildyta aukšto dažnio energinių virpesių iš Kūrėjo, mūsų kiekviena gyva ląstelė pulsuoja turiniu, kuris numatytas Kūrėjo, ir štai tada išnyksta baimė, nepasitikėjimas, bet išnyksta ir labai daug viliojančių dabar gyvulinį protą interesų – lieka vienas esminis KŪRĖJAS, kadangi Jis mus veda link savęs per mūsų veiklą. Mūsų veikla įgyja kitą kokybę – įgyja Prasmę – ir imame, vėl, tarsi sijodami žvyrą, tie akmenukai, kurie nepatenka per to sieto skylutes, jie nepatenka į tą statybinį mišinį, kuris tvirtai sumūrija sienas, nes tie akmenukai trukdytų toms sienoms turėti surištą skiedinio galią. Štai ir mūsų Širdyje, kada Kūrėjas lieka tas Centras, ta traukiamoji fizinė ir dvasinė galia link savęs, tuomet pasikeičia mūsų veiklos vektorius. Mes daugeliu interesų, kurie mus viliojo ankščiau, nustojame domėtis, tie interesai nustoja mus traukti ne dėl to, kad mes jų atsisakome, tiesiog jie išgaruoja, išnyksta iš mūsų horizonto. Mes kuriame dieną drauge su Kūrėju, savais darbais, kuriuos taip pat pripildome Kūrėjo Meilės virpesių, ir iš mūsų taip pat sklinda tie virpesiai. Jautresni žmonės tai patiria, kad jie apsiramina stovėdami šalia mūsų, mums nepasakius nė žodžio. Virpesiai – tai Energija iš paties Kūrėjo, ir jeigu mes tais virpesiais gyvename, mes gydome tuos, kurie yra aplink mus, gydome sergančius ligonius, realiai gydome nieko jiems nesakydami. Mes tampame tais nuostabiais Meilės gydytojais, jeigu mes savyje turime Kūrėją ir tik Kūrėją, tas Centras turi užvaldyti mūsų Širdį, štai tada mes gydome tuos, kurie yra paliegę dvasia arba protu, arba fizine negalia.
Kūrėjas taip sumanęs, kad Evoliucija, praėjusi tokiame pasaulyje kaip mūsų pradinį etapą, kuris vadinasi laukinio – to nuožmaus žmogaus – etapu, kada vienas kitą fizine prasme naikina dėl menkiausios kibirkšties, kada skiriasi nuostatos, nuomonės iš karto kibirkštis sukelia viduje įtūžį – tai yra laukinio mąstymo lygis. Ir kada mes pasiekiame aukštą civilizacijos išsivystymą, atremtą ant Kūrėjo pamato, ir tik ant Kūrėjo pamato, nors civilizacija yra materiali, bet jos šerdis yra dvasinė – Kūrėjas, kada tą civilizaciją kuriantys Kūrėjo vaikai, mūsų broliai ir seserys, yra kupini Kūrėjo Meilės, štai tada ligos pasitraukia, pasitraukia prievarta, pasitraukia baimė iš mūsų gyvenimo aplinkos ir įsiviešpatauja toji Meilės Energijos galia iš Kūrėjo, kad ląstelė tiesiog negali sirgti, jinai veikia kaip nuostabus suteptas materialus organizmas, kaip mechanizmas, kuris šiandien naudojamas ir kuriam reikalingos papildomos materialios priemonės, kurios sumažintų tarpusavio sąveikos trintį – tas tepalas – štai toks mechanizmas mums kelia susižavėjimą, kad jis yra tikslus ir sklandžiai veikiantis. Tai štai, Meilės virpesiai ir yra tas tepalas ląstelei, ląstelei materialaus organizmo aplinkoje. O kad tas tepalas būtų iš tikrųjų švarus, kad jis neturėtų priemaišų, mums reikalingas nuolatinis atsivėrimas Kūrėjui, nuolatinis, kasdieninis, kada Kūrėjas tampa vieninteliu Centru, štai tada tas kūnas ir nebegali sirgti. 
Bet mes gi tiktai žengiame pradinį žingsnį, mes žengiame šituo keliu be iki tol sukaupto patyrimo, nes iki tol kaupti patyrimai mus laikė baimės gniaužtuose, mus laikė vergovėje, mes dabar laisvėjame, todėl natūralu, kad mes turime tiek daug viduje baimės šešėlių, tiek daug taršos ir tas mūsų kūnas dažnai sunegaluoja, todėl mes labai greitai galime prarasti Kūrėjo mums teikiamą tyrą Energiją, gyvybingą Energiją, gyvasties Energiją, ją supainiodami, sumazgydami su praeityje sukauptų patyrimų tarša ir tuo pačiu patys dabar, šią akimirką, išsigąsdami, kad štai mes prarandame energiją. Iškyla ta Kūrėjo numatyta pusiausvyra tarsi kažkokia mums neįveikiama kalno siena, mes negalim pasiekt tos pusiausvyros ir kūnas pradeda sirgti. Mes griebiamės vaistų, kadangi nežinome kito kelio, mūsų niekas nemokė kreiptis į Kūrėją Širdimi, visa galia, nors kokia bebūtų silpna galia, bet tiktai Širdimi, bet tik ne į vaistus - jokiu būdu ne į vaistus – griebsitės vaistų, reiškia jūs vaistus paverčiate stipresniu materialiu ir cheminiu produktu už patį visagalį Kūrėją. Reiškia, tokia jūsų ląstelė neatsigaus, nebus tos materijos, kuri būtų pajungta Kūrėjo dvasios Meilės Energijos pulsavimui. Visa tą nulemia jūsų įtikėjimas, jeigu įtikėjimas seklus, jūs niekaip neištversite ir jūsų ranka vis tiek pasieks tą vaistą. Įtikėjimas jūs sustabdo – jau ištiestą ranką prie materialaus ir cheminio vaisto, kuris glušina jūsų smegenis, kad ta ranka neimtų to vaisto. Tą aš jums sakau norėdamas jums gėrio, pateikdamas jums tą žinią – pasitikėkite tik Kūrėju ir niekuo daugiau, tik KŪRĖJU, vieninteliu, kitaip jūs prarasite ir energiją, ir save. Kada iškelsite Kūrėją savo viduje virš visų kitų – virš savo sūnaus, virš savo motinos, virš savo tėvo, dukros – jūs turit iškelti virš šitų materialių, savo dvasine prasme, brolių ir sesių, kadangi jie nėra jūsų viduje, kaip yra Kūrėjas per savo dvasią – jums Jis turi būti vienintelis siekis ir interesas – ir gyvenimas. 
Štai kada šitai bus būsena jūsų pajausta, kada tas patyrimas jums nuolat kartos, kad aš esu suliejęs save su Tavimi ir būsena tą liudiju, štai tada jūs ir mylėsite savo žemiškąją šeimą ir tėvą, ir motiną ir vaikus dieviškąja Meile, štai tada nebus karo ne tiktai jūsų viduje – blaškymosi tarp gėrio ir blogio – jumyse bus darna, skaistumas, šventumas, ir tai atsispindės jūsų šeimos reikaluose, jūsų darbe. Galbūt jūs tą darbą, kurį dabar dirbate, ir paliksite, kaip tą, kuris negali būti šventas, kuris gamina alkoholį, tabaką, ginklus – tokių gamyklų neturi būti iš viso – ir jūs pirmieji pajautę tą savo Širdimi, tokią darbo vietą paliksit, bet paliksite oriai, iškėlę galvą, ir eisite ten, kur veda jus Kūrėjas Meilės Galia – gyvenimas su Kūrėju prasideda nuo jūsų atsivėrimo Širdyje – ir gyvenimas, pašvęstas Kūrėjui, yra kas akimirką – ir tiktai šitaip jūs išspręsite savo visas problemas, pradedant fizinio kūno ir baigiant jūsų bet kokių darbų, kurie bus visame jūsų asmenyje atliekami tiktai drauge su Kūrėju ir visų Šviesos labui, ir Meilės motyvu. 
Štai pagrindinis dalykas – Meilės motyvas. Ir viso šito negalima nupirkti už jokius pinigus, ir milijardus, už jokius turtus negalima nupirkti, bet tą gali daryti ir pats neturtingiausias, pats didžiausias vargšas materialia prasme, jeigu jis Širdimi pajunta, ir atsivėręs, pradeda Gyvenimą, kuris jį iškelia į dvasinio spindėjimo aukštumas ir jis pasikeičia, pasikeičia tiek savo išvaizda, tiek savo fizine išraiška, įgaudamas orumo – Kūrėjo orumo – ir jo gyvenimo kokybė tampa Kūrėjo Prasme. 
Štai toks Gyvenimas yra išreiškiamas vienu žodžiu – EVOLIUCIJA – o tai jau Kūrėjo sumanymas. 
Būkite Kūrėjo sūnūs ir dukros, mano broliai ir sesės, gyvi Evoliucijos bendražygiai su manimi, ir visų šviesos labui. Amen



Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal