201. Algimanto pamokomasis žodis – Su Gyvu Jėzumi jūsų Širdyje, kasdien! – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė, Kaunas, 2018 12 23
Gyvasis Kelias tam mums duotas, kad mes jame patirtume, kaip mes patys stiprėjame. Kada mes jaučiame tą stiprėjimą, mes tampame ryžtingesni, drąsesni. Gal mums reikia atsigręžti į praeitį, kad pamatytume nueitą kelią, kuris iš tikrųjų leidžia palygint save su praeityje buvusiu, ir šią akimirką. Ir vis tik visada reikia siekt dar ryškesnės Šviesos – kad ir koks būtų pamalonintas tas mūsų žingsnis ir tuo pačiu pasiekimas, kaip mums bebūtų malonu, kad mes tikrai pažangą padarėme, bet tas pamaloninimas yra akimirka, o reikia vėl siekt aukštesnio laiptelio lygiai taip pat ryžtingai, kaip ir tada, kai mes žvelgėm su pasitikėjimu, stodamiesi praeityje ant laiptelio, kuris mums atrodė baugus, bet kai mes ryžtingai žengėme, jis pasirodė mums pagal pečius. Nėra neįveikiamų iššūkių – nėra! Tie, kurie neįveikiami, jie dar tą akimirką nėra mums atskleidžiami. Visi iššūkiai, kurie yra suteikti, yra pagal pečius – pagal pečius kiekvienam. Nėra nė vieno, kuris būtų skriaudžiamas – štai, Aš jums duosiu didesnį iššūkį, o jūs jo neįveiksit. Priešingai, duoda su rezervu, kad jūs tikrai galit įveikt, tiktai nebijokit, ženkit! Bet jūs turit atsiduot, atsiduot Kūrėjui, kad Jisai būtų jūsų viduje visa savo pilnatve, ką gali tos akimirkos asmenybės tapatybė pasiūlyt Kūrėjui – visą save. Kada mylintis vaikas yra atidavęs save Kūrėjui – Meilę jausdamas iš Kūrėjo ir pats mylėdamas Kūrėją – visi iššūkiai įveikiami – tam, kad būtų sustiprintas tas pats, iššūkį priėmęs, mylimiausias vaikas, ir kad būtų ryškesnė Šviesa visumai, ir tuo pačiu, ryžtingesnis tas vaikas, nes jisai nepabūgo, jis priėmė tą iššūkį, kad ir kokios atrodytų bauginančios aplinkybės, bet jis pasitikėjo vedimu, nieku kitu – vedimu. Štai, čia reikalingas Įtikėjimas.
Bendraujant su Kūrėju Įtikėjimo nebereikia – tu jau atsiveri. Iki tol, kol tu nebuvai tokiame Gyvame Komunijos ryšyje, tau Įtikėjimas padėjo, bet kada tu esi Gyvame ryšyje – tu bendrauji kaip asmuo su Asmeniu, kurį tu jau pažįsti, nes Jį atradai – tu jauti, koks Jis yra mylintis – ta būsena tau leidžia tą patirt. Ir kada tu atsiduodi tam mylinčiam Vedliui – Tėvui ir Motinai – Mokytojui – tai kas tada neįveikiama? Kuo tu gali pasiteisint? Kokia gali būti aukštesnė jėga už Kūrėją, kad galėtum į ją kreiptis, sakyt – štai, jinai – galingesnė už Kūrėją, aš jai labiau atsiduodu, dėl to ir neimu to iššūkio, vis dar atidėlioju, laukiu geresnių laikų, gal valdžia pasikeis, linksmiau bus prie naujos valdžios. O keitiesi tu – tu – nuo Gyvo Komunijos ryšio su Kūrėju. Štai ir tada tu jauti tą Galią, kada egzistuoja tiktai Kūrėjas ir tu – ir tu atiduodi Jį, ir priimi Jį besąlygiškai – ir tai yra Palaima, ir tai yra nuostabu, kad būtent tiktai taip ir yra ta Evoliucija, kad su Kūrėju įmanoma viskas! Ir baimė užleidžia vietą ryžtingam veikimui Meilėje – užleidžia, kad jūs patirtumėt, kokia yra nuostabi Kūrėjo Evoliucija, kurioje yra vien tik Meilė!
Aš kada dabar žvelgiu į dabartinį gyvenimą, man tie visi politikai tokie yra sumažėję, aš jaučiuosi, kaip Guliveris Liliputų šalyje, o jie gi ten taip dirba, taip dirba, tokiais rimtais veidais. O man kelia šypseną – taigi jūs ne ten žiūrit, akli esat, kurti, tai kuo jūs užsiiminėjat? – na, nebūkit vaikai, na, galų gale, na, suaukit, na, ne ten gi jūs žaidžiat žaidimą! Štai – Evoliucinis Žaidimas, yra jums iššūkiai, taigi priimkit juos. Tai kokiu čia dabar jūs užsiiminėjat tuo žaidimu? Iš kur jūs ir sugalvojot tuos žaidimus? Nusimeskit tas povų plunksnas, pasipūtimą kalakuto, ir būkit žmonėmis – taip gera!
Su artėjančiom Kalėdomis! Tebūna jos prasmingos, linksmos, ir tuo pačiu gyvybingos! Su Gyvu Jėzumi jūsų Širdyje, kasdien! Amen.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas