Algimanto pamokomasis žodis – Valdžia turi būti Išminties pasireiškimas – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė, Vilnius, 2019 01 05

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, Gyvajame Kelyje mes turime Gyvų patyrimų. Ir šiandien, vienas iš tokių epizodų, kada tarp mūsų yra pats jauniausias urantas – septynių savaičių Nojus – Linos nuostabus kūdikis ir Evaldo nuostabus sūnus – ir Tavo, mylimas Kūrėjau, sūnus, kuris išvydo šitą planetą lapkričio 11 dieną. Kada mes pradėjom Šventovę 2002 - ais metais, mes nežinojom į ką jį pavirs – ir tada renkantis ir skvere, neturint virš galvos stogo, aš kalbėjau jau tada, kad bus akimirka, kada ateis vaikai ant rankų atnešti – tėvai atsineš tik gimusius vaikus. Štai Tikrovė yra – yra tokia, kad mes turim tuos urantus, kurie skirtingai nuo aplinkos iliuziniame pasaulyje gyvenančių, iš tikrųjų yra Šviesos vaikai – jų elgesys kitoks, jų savijauta kitokia – stipresnis organizmas – imuninė sistema yra stipresnė. Visiem Kūrėjas suteikia stiprią imuninę sistemą, bet problema yra tai, kad mes ją slopinam, gyvendami žemo energinio dažnio virpesiais – ir tie virpesiai iškreipia Kūrėjo sumanymą, kad ląstelė veiktų Kūrėjo Ritmu palaimos sąlygom. Be Kūrėjo šeimose yra konfliktai – net ir su Kūrėju, tai garantija, kad nebus konflikto – tiktai atsivėrimas kuo gilesnis Pačiam Kūrėjui – Meilės, Santarvės, Harmonijos Šaltiniui ir Centrui – mūsų Tėvui ir Motinai. Ir jeigu tiktai seklėja mūsų Įtikėjimas, seklėja mūsų Meilės išraiška, mes irgi galim patirt, nors ne tokių gilių, kaip patiria iliuziniai tamsoj ir baimėj gyvenantys mūsų broliai ir sesės dvasioje, galime patirt tam tikrų nuosmukių, ir tuo pačiu, tai bus poveikis vaikams. Mes turim visada turėt minty – bet koks konfliktas atsispindi vaiko charakterio ugdyme – atsispindi žemais energiniais virpesiais, o tai akimirksniu veikia ir to vaiko protą ir imuninę sistemą. Todėl mūsų iš tikrųjų Išmintis, Įžvalga, kuri ypač sustiprėja, skvarbėja Šventovėje, kada mes patiriame kolektyvinį garbinimą – ši Įžvalga mums turėtų visą laiką primint – tiktai per Gyvą ryšį su Kūrėju mes ir galime palaikyti šeimoje Meilę ir Darną. Darna ir Meilė nėra mūsų sumanymas arba pasiekimas – tai yra atlygis Kūrėjo už mūsų pastangas. Aš nebeklausau, nei radijo nei televizijos, nei skaitau jokių portalų daugiau negu metai laiko, ir aš džiaugiuosi tokia vidine ramybe, kai nėra tų teršalų, kuriuos kemša internetas, kemša televizija, radijas, o protas degraduoja. Reiškia, visi nauji informaciniai pranešimai yra tik prastėjančio lygio – prastėjančios žinios. Ir šiandien aš įsijungiu anksti ryte, gal ketvirtą valandą – Pūko – radiją, tiesiog muzika tada būna liaudiška – ir toliau snaudžiu, bet vėliau, kai atsikėliau, buvo spaudos apžvalga, ir mane nuliūdino iškart. Yra toks ministras keista pavarde – Veryga – nelietuviška pavardė visiškai, nežinau, kaip jis Lietuvoj atsidūrė. (Urantas pasakė – sveikatos ministras). – Gal ir sveikatos, bet aš daugiau pasakyčiau – tai ne sveikatos ministras, o ligų ministras, kuris ligas atneša žmonėms savo neišmintingais sprendimais. Ir ką aš šiandien spaudos apžvalgoj išgirdau, aš buvau šokiruotas – jis nusprendė naikint medicinos biblioteką. 
Štai barbarai, kada ateidavo užgrobę aukštesnės kultūros kraštą – jie sunaikindavo tai, kas yra šviesaus – knygas, bet kokius gilesnius šaltinius, kad nebūtų žmonėms į ką atsiremt kitoms kartoms. Tai štai, šitas nelietuviška pavarde Veryga davęs, pasirodo, nurodymą – sunaikint medicinos biblioteką. Septyniasdešimt penkeri metai bibliotekai – kaupti klodai, klodai leidinių ir taip barbariškai pasielgt?! – daugybė žmonių atleidžiami. Toj pačioj apžvalgoj buvo suminėta, kad taip pat Edukologijos universiteto, kada panaikino, atsisako ir bibliotekos – panaikina irgi biblioteką. Reiškia, išmintis, kur kaupiama tuose kloduose, kuria gali pasinaudot ir ateinančios kartos – jinai naikinama. 

Štai kokie yra degraduojančio ir be Kūrėjo, atrasto savyje, proto sprendimai! Jiems nereikia šviesos, nereikia to, kas lavina žmogų, ir viskas daroma slapta – slapta, net neįspėjant bibliotekos darbuotojų – nesitariant su jais, tiesiog nusprendžia – taip pigiau bus, atleidus daugybę darbuotojų nereikės priežiūros tom knygom! – jas gal sudegins – barbarams tai visiškai įmanoma. Štai ką aš girdžiu per tokias apžvalgas arba tokius pranešimus, kada girdžiu, tik paliudija, kad protas degraduoja – jis nesuvokia, kad pirmiausia tokie ministrai nereikalingi, jie iš vis – trukdžiai, teršalai. Ir kada pradedi vis giliau žiūrėt, kaip Lietuva ėjo į išsilaisvinimą ir po to, kaip jinai tapo vėžine ląstele – valdžia – valdžia tapo vėžinė ląstelė – ta degraduojančio proto valdžia – visi tie šviesuoliai iš sąjūdžio buvo pašalinti savanaudžių, užgrobusių valdžią, neturinčių nieko bendro su Šviesa. Ir tada jie sunaikino viską, kas buvo Lietuvoje pasiekta – pramonė sunaikinta, žemės ūkis išdraskytas, sugriautos fermos – žmonės netekę darbo, nes kolūkiai buvo išplėšyti. O kodėl jiems nereikėjo leist evoliuciškai sunykt, jeigu žmonės iš tikrųjų būtų privačiai geriau šeimininkavę? – gali būt ir kolektyvinis ūkis šalia, kaip dvi formos – nuosavybės dvi formos, bet negalima draskyt ir griaut, o paskiau atiduot į vieno ar dviejų latifundininkų rankas tūkstančius hektarų žemės – ir tada jie tampa vergvaldžiais, o kiti – baudžiauninkais, kurie dirba jiems. Štai ta degraduojanti valdžia ir toliau naikina žmogų Lietuvoje. Ir toj apžvalgoj buvo pareikšta mintis, kad kažkam labai patiko medicinos bibliotekos pastatas. Štai ir yra tam tikras motyvas. Reiškia, biblioteka nereikalinga, o tada pastatą galima parduot. Taip buvo padaryta ir su visais fabrikais – jie buvo parduoti tiems, kurie neišmano, kas yra ekonomika, kas yra užimtumas, gamyba, kas yra darbas – jie viską mato tiktai komerciniu – pirk-parduok, pirk-parduok – požiūriu. 
Štai, mylimieji, kada mes taip tvarkom kraštą – tame krašte nebus tvarkos – nebus tvarkos, nes įstatymai yra neišmintingi – labai blogi įstatymai. Aš nenoriu šiandien apie tai kalbėt, bet ateis laikas aš ir apie juos prabilsiu. Valdžia turi būt Išminties pasireiškimas. Išmintis – tai yra Šviesa. Be Kūrėjo negali būt valdžios – vadovavimas yra visų Šviesos labui, visos visuomenės labui, o tai įmanoma tiktai palaikant Gyvą ryšį su Išminties Šaltiniu – su Kūrėju – mūsų Tėvu ir Motina. Todėl visa tvarka, o iš tikrųjų netvarka Lietuvoje, tik stiprės, žmonių menkinimas ir diskriminacija augs, sluoksniuosis visuomenė, stiprės saviizoliacija, žmonės svetimės, grubės, protas menkės. Ir štai, tokie sprendimai bus dažnesni – šviesą naikint. Mokykloje jau nėra dailyraščio – žmogus nebemoka rašyt, nes niekas nemokina – nemokina to kaligrafinio rašto. O kam? – užtenka kompiuteryje mygtuką surast, paspaust ir parengta raidė. Ne, mielieji, raštas – tai yra vienintelė sritis, kuri eina per tūkstančius metų – ir ją reikia saugot, puoselėt ir mokyt žmones gražios rašybos. Rašysena turi būt graži, nes ji formuoja charakterį. Kaip aguonos grūdelis prie aguonos grūdelio – susidaro maišas aguonų, tada galit semt ir panaudot pagal jūsų išmintį tas aguonas – taip ir dailyraštis – jis privalus pradinėje mokykloje – tai formuoja charakterį – palaipsniui išmokt rašyt gražiai – gražiai, nes tas grožis atsispindi charakteryje, tos pastangos glūdina kantrybę, tuo pačiu ir pakantumą – pakantumą kitiems, ir formuoja atkaklumą – jeigu neišeina gražiai vedžiot mažylio ranka bet kokią raidės dalį, jis stengiasi, stengiasi, ir mokytoja taip pat kantriai aiškina – nereikia skubint vaiko, bet reikia iš tikrųjų ugdyt – ugdyt tas nuostatas, kad būtų naujos kuriamos bibliotekos, nauji universitetai, kad Šviesos būtų kuo daugiau, o ne griaunama tai, jau kas yra kitų pasiekta – ir taip per dešimtmečius puoselėta Išmintis negali būti nustumta į tamsą. 
Štai, mano mylimieji, urantų Gyvasis Kelias yra toks, kad įstatymai bus pakeisti Lietuvoje visi – visi iki vieno, nes jie neatitinka visuomenės poreikių. Galų gale turės urantai užimt visus postus – vadovų postus, ir jie su Kūrėju kurs čia žemiškąjį Šviesos Meilės Erdvės Lauką visoje visuomenėje, ir tuo pačiu, tai pasklis į visą pasaulį, mokysis iš mūsų – urantų – esančių Lietuvoje, mokysis pasaulis – žmonija – kaip atrast Kūrėją, kaip mylėt, kaip gyvent be priešų, be ginklų, bet gyvent saugiausio gyvenimą Meilėje su Kūrėju, ir bendradarbiaujant su Apvaizda visų Šviesos labui Brolystėje – ir visi norės tą patirt. 
Štai, mano mylimieji urantai, tai yra mūsų Gyvasis Kelias – Lietuva – Lietuva su Kūrėju priešakyje, ir Kūrėjo Evoliucijos įgyvendinimas yra kiekvieno uranto Širdyje, ir pasireiškimas Gėrio darbais visų Šviesos labui išorėje, ir vis labiau bendradarbiaujant tarpusavyje, vis stipriau jaučiant tą brolišką ar seserišką, šalia esančio petį, kad tos pastangos būtų bendradarbiavimo keliu, nes tik bendradarbiaudami mes vienas kitą labiau pažįstame – mes tampame artimesni. Ir tada iš tikrųjų pasireiškia Brolystė, kada mylintis brolis ar sesė negali padaryt blogio kitam broliui ar sesei – jokio blogio. Įsivaizduokit, kokia tai yra milžiniška aukštų energinių dažnių virpesių aplinka, pripildyta tiesiog iki pat kraštų Meilės – Meilės – ir veiksmų, ir minčių, ir mūsų virpesių. Ir nėra tada susipriešinimo, o yra didžiulis noras kūrybiškai išsiliet – išsiliet taip, kaip Kūrėjas kiekvieną iš mūsų veda iš vidaus. Ir kada mes sueiname į garbinimą Gyvojoje Šventovėje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU vardo Šventovėje – dabar mes telpame į šitą nedidelę patalpą, bet bus akimirka, kai mūsų nesutalpins stadionai, aikštės nesutalpins, nes bus atvertos Širdys – ir vidurdienį, kada vyks garbinimas visame krašte – visame krašte vyks garbinimas – žmonės tiesiog Širdimi susijungs per visą Lietuvą, ir su tais, kurie bus už Lietuvos ribų, kurie prisijungs tuo metu taip pat pajaus tą Meilės Gaiją. Kūrėjas nekuria jokių iliuzinių planų – Jis yra Tikrovės Šaltinis ir Centras – ir Evoliucijos Planas yra sumanytas mums, kad mes įneštume savo realų, tikrą indėlį Meilės motyvu – tai labai svarbu – ne savanaudiškumo motyvu, kad patys save išaukštintume – ne, kad Kūrėją mes iškeltume ir Jį pašlovintume, ir savo – savo – Meilės atspalviu ir patyrimu nuspalvintume kiekvieną savo darbą drauge su Kūrėju. 
Štai kokia yra mūsų gyvenimo prasmė – ne tik šitame pasaulyje, bet ir po prisikėlimo kituose pasauliuose, kad dalintumėmės patyrimu, kaip dvasiniai mokytojai – pabudę, pažadinti po prisikėlimo. Ir tai priklausys, kokį Įtikėjimo laipsnį, kokią Įtikėjimo gelmę mes būsime pasiekę šitame pasaulyje, kiek mes išdrįsime savo Šviesa gyvent, būdami savimi, po prisikėlimo. Štai, mano mylimieji, Gyvasis Kelias yra tam, kad eitume juo taip, kaip veda Kūrėjas – pajauskime tą vedimą iš vidaus. Ačiū jums už jūsų nuostabią aplinką – aš tarp jūsų jaučiuosi, kaip namuose, nors pakeliui einame visi į Namus Rojuje, bet mūsų štai ta bendra nedidelė dalelė ir ta mažytė šalelė – Lietuvėlė – tai yra ta Šviesos apraiška, iš kurios pasklinda – jau dabar – Kūrėjo Šviesos pati ryškiausia Šviesa, patys ryškiausi Spinduliai. Ir aš meldžiu, kad ten, kur būtų urantai, kada jie bus po vieną, kad šitas ryškumas dar būtų padidėjęs, kad nenusimintumėte, net kada ir būsite pažadinti po vieną, kad jūs prisimintumėte, kaip jums čia buvo gera šitoje Šventovėje, ir kaip jūs iš tikrųjų ir klausydavot mano Mokymų, kad juos pritaikytumėt ir būdami po vieną, kad jūsų dvasinio mokytojo statusas suteiktų jums orumo tiek šitame pasaulyje, kur beatsidurtumėte, tiek ir po prisikėlimo, žengiant iš pasaulio į pasaulį iki pat Rojaus, ir to neužtenka – per visą Amžinybę. Smagu, kad yra Evoliucija be pabaigos, ir mes amžini. Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal