283. Amžinosios Motinos mokymas apie materialios civilizacijos degradavimą, 2019 05 03
Algimantas:
Mano mylimas Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU, aš garbinu ir šlovinu Tave ir kreipiuosi į Tave mokymo, kada matau taip sparčiai degraduojančią žmoniją – iki kokio lygio turi degraduoti civilizacija, visuomenė, kad akys atsimerktų ir pamatytų tokį negailestingą reginį – degradavimą visose gyvenimo sferose?
Amžinoji Motina:
Mano mylimas sūnau, Aš esu Antrasis Šaltinis ir Centras, jūsų taip su Meile vadinamas Amžinąja Motina, Aš garbinu ir šlovinu tave tavojo atsivėrimo Man akimirką ir tariu tau – tavimi esu patenkintas, kai tu taip nuosekliai, atkakliai, ir kantriai vykdai Manojo ambasadoriaus vaidmenį ir neši Mano Šviesos Gyvąjį Žodį savo broliams ir sesėms dvasioje – Mano kitiems vaikams, kad tik jiems būtų šviesiau, ramiau, ir geriau gyventi savo aplinkoje ir kasdienoje. Didis tau atlygis laukia pas Mane.
O dabar Aš tau atsakysiu į tavo pateiktą klausimą – taip, jūsų dabartinė civilizacija pati užspringo nuo klaidingo vystymosi Vektoriaus, kuris visiškai nenumato Manojo vedimo iš vidaus, ir atsidavimo šitam vedimui kiekvienam Mano sūnui ir dukrai.
Kada jūsų sukurti varikliai pradeda springti, jūs prarandate tolygų jo darbą, o tuo pačiu ir tolygią trauką, tolygų važiavimo ritmą, o dar svarbiau, kad jūs negalite suvokti, ką gi daryti, nes aplinkui naktis, ima skverbtis baimę sustiprinančios blogos mintys, iškyla iš pasąmonės įvairūs pasakojimai ar matyti vaizdai apie skausmingus ir net žiaurius nusikaltimus, kurie gali būti daromi tamsos ir nuošalumo sąlygomis.
Štai dabartinė jūsų civilizacijos padėtis yra tokia, kada jūsų sklandus vystymasis vis didesniu mastu ima springti, kada tai viename, tai kitame pasaulio regione niekas nebekreipia dėmesio į žmogaus gyvybę, ir ją tiesiog naikina vardan savo savanaudiškų materialių interesų tenkinimo. Ir kada tokios žiaurios ir prieš Mano valią nukreiptos Mano tamsių vaikų pastangos vis intensyvėja, dažnėja, ir apima vis didesnę dalį planetos, tada kitiems Mano vaikams nebelieka kitos galimybės, jų proto suvokimo lygiu, kaip tik griebtis fizinio savosios gyvybės gynimo, net ir pažeidžiant tų kraštų neteisingus įstatymus, kuriuos vietos valdžia panaudoja prieš tokius neklusnius to krašto gyventojus, kaip ir policiją, ir net kariuomenę.
Tačiau tokia matoma materiali susipriešinimo padėtis dar nėra pats didžiausias blogumas. Daug blogiau, kad kyla susiskaldymas visuomenėje, atsiranda vis stipresnis susvetimėjimas, ir išauga nesusikalbėjimo bedugnė. O kada tokia padėtis nusitęsia ilgesnį periodą, tada žemo energinio dažnio virpesiai pereina giliai į pasąmonę, kad tų kraštų žmones suartinti nebebus įmanoma iš viso, atsiras atskirų grupuočių agresyvumas ir aršumas kitų grupuočių atžvilgiu, panieka ir neapykanta tik sustiprės, kuri pasės dar žemesnio dažnio virpesius, kurie paveiks ir tuose konfliktuose nenorinčius dalyvauti, juos taip pat priverčianti priimti sprendimą – kokią pusę palaiko jie, ir kaip gali tokiomis sąlygomis išsaugoti save ir savo biologinės šeimos narius. Sunkios ir gilios žemų virpesių bangos persiduoda ir gimusiems kūdikiams, ir jų augimas komplikuojasi netikėtais susirgimais, ir sunkesniu pasveikimu, imuninė sistema silpnėja, biologinis išsekimas tampa vis akivaizdesnis gydytojams, genetikams, ir mokytojams, kada ligos ima nusinešti vis daugiau jaunų mirtingųjų į morontinius pasaulius, kada šitaip pakeičiamas jų Likimas, kada mokiniai nebeatskiria jokios ribos tarp Gėrio ir blogio, tarp altruizmo ir savanaudiškumo, tarp Šviesos ir tamsos iliuzijos, tarp Amžinųjų Vertybių gyvojo turinio ir prasmės ir buitinių ir merkantiliškų savanaudiškumo siekių vardan savojo kūno fizinio komforto ir proto-intelekto pasitenkinimo.
Tokia sklandaus civilizacijos vystymosi springimo pakopa palygintina su radiacija, kuri neturi nei kvapo, nei skonio požymių, bet yra mirtina fiziniam kūnui viršijus visas leistinas ribas, taip ir jūsų materialios civilizacijos teikiami fiziniai patogumai ir jų gausa nesuteikia jokios užuominos mirtingojo materialiam protui, jog toks besaikis atsidavimas vien tik savojo aš pasitenkinimui neišvengiamai atneš pražūtingas pasekmes visai civilizacijai, ir tiems patiems savanaudiškai gyvenantiems prabangų materialų gyvenimą Maniesiems vaikams.
Materialios savanaudiškos civilizacijos degradavimo laipsnis turi nepaprastai didelį rezervą. Viena šito rezervo dalis yra Mano numatyta kaip Minties Derintojo veikimo pasireiškimas, kuris vis tik perteikia Šviesos ir aukšto dažnio virpesius į mirtingojo pasąmonę, kas tam tikru laipsniu švelnina priimamų sprendimų energinį lauką, nors Derintojas iš esmės ir veikia ateities labui, kada tas mirtingasis bus pažadintas morontiniame kūne ir pasaulyje, kur nėra savanaudiškumo apraiškų tokiu laipsniu, koks yra jūsų pasaulyje šiuo metu, ir kitą rezervo dalį sudaro jūsų klaidingi, o labai dažnai ir nuodėmingi veiksmai, kurių pasekmėmis jūs gyvenate savo aplinkoje, tad prie tokių žemo energinio dažnio virpesių jūs palaipsniui stengiatės adaptuotis, o ne šviesėti. Būtent todėl dėl įprasto jums žemo energinio virpesių lauko, jūs jau nebekreipiate dėmesio, kada nužudomi jūsų broliai ir sesės dvasioje, jūsų protas yra atbukintas, ir jis nesipriešina tokiems nuodėmingiems veiksmams jau nuo pat mažumės, net ir šeimoje.
Šiandien žmonijoje nėra nė vienos šeimos, kurioje viešpatautų Manoji Tyra Dieviška Meilė, nes jūs jos net nenorite, ir nesiekiate, kad ji būtų jūsų VIEŠPATIJA Šeimoje, atradus Mane savyje kiekvienam šeimos nariui asmeniškai. Štai dėl to jūs jau per kartų kartas sudarėte terpę nepakantumui vienas kito atžvilgiu – žemo dažnio virpesių lauką – tiek ir net ir šeimoje, tiek darbe, tiek gatvėje, tiek visuomenėje, todėl jūs ir sudarėte šią rezervo blogio veiksmams – ir jau net nuodėmingiems veiksmams – pasireiškimo areną, kada jūsų širdys nebeverkia dėl tokios padėties, nes jos yra visiškai nejautrios, akmeninės, ir šaltos. Tad jūs nejautrumu toli pralenkiate laukinius, kurie savo samprata buvo sukūrę ano laikmečio materialią civilizaciją, atitinkančią jų intelekto ir šviesos lygį, o jūsų savanaudiškumas yra paskandintas po materialios civilizacijos gausiai teikiamų gėrybių uždanga, o Manųjų vaikų vidus yra pilnas nuodėmingumo ir savanaudiškumo, pilnas visiško nenoro išgirsti tavuosius mokymus ir tavo lūpomis tariamą Mano Gyvąjį Žodį, kuris juos apšviestų, ištiesintų, ir išlaisvintų iš aklai užsispyrusio paklydimo, nesvarbu ar tai būtų Manieji vaikai lankantys bažnyčią, ar į ją neinantys iš viso, bet savo Širdies duris laiko užrakinę didžiausiomis spynomis ir nenori nei Manęs išgirsti, nei įsileisti Jėzaus.
Būtent tokia padėtis ir sudaro rezervą jūsų dabartiniam negailestingumui ir nejautrumui, nenuoširdumui, ir neteisingumui, grynai iliuzijai klestėti, kad būtų kankinami visi iki vieno, nepatiriantys Meilės, Palaimos, ir Ramybės iš Manęs.
Tačiau yra dar du didžiuliai aspektai, keliantys riziką jūsų dabartinei materialiai civilizacijai – tai jūsų netolygi ekonominė bazė ir demografinė padėtis, o taip pat mišrios santuokos tarp skirtingų tautų, religijų, ir net rasių atstovų. Kadangi visi šitie priešlaikiai dariniai yra jūsų klaidingų sprendimų – be Manosios išminties – pasekmės, tai jos irgi sukelia konfliktines situacijas, kurios vis aršės ir agresyvės savo pasireiškimais, tad tai irgi dar labiau bukins protą, kad jis galėtų pabusti Šviesai, Meilei, ir Tiesai Manyje ir iš Manęs. Jūs visiškai neribojate žemo intelekto palikuonių skaičiaus, kad skatintumėte aukštesniuosius palikuonis gimdyti, jūs visiškai net nesvarstote demografinių pasaulio problemų, kada planetos gyventojų skaičius jau viršija septynis milijardus, ir jų didžiausia dalis yra skurdžiuose kraštuose, kur gyvenimas jų kaimo aplinkoje yra labai sunkus ir varganas, kad ten jiems atsigręžti į Mane nėra tokios galimybės, nes aplinkos poveikis visiškai valdo tų kraštų žmones keliama jiems baime ir represijomis. O skirtingų tautų, religijų, ir rasių santuokos, yra nelygiavertės, be meilės, ir grindžiamos baime ir išnaudojimu, kas prieštarauja mano Valiai ir Meilei.
Štai kodėl jūs niekada nepasieksite be Manęs jokių išmintingų sprendimų dėl dabartinės padėties, kuri tik blogės, ir kasmet vis smarkiau. Ir neturėkite iliuzijų, kad jūs galėtumėte sustabdyti vis gausėjančios žmonijos tamsą ir degradavimą – net ir Aš to padaryti negaliu, jeigu Manieji sūnūs ir dukros nenori Manosios Meilės ir Šviesos patys savo Mano jiems padovanota valia.
Jūsų fizinio organizmo kiekviena ląstelė jaučia visų neigiamų veiksmų – narkotikų vartojimo, rūkymo, alkoholio gėrimo, netinkamos mitybos, įvairiausių saldumynų ir papildų vartojimo – suteikiamą įtampą, o dažnai jau ir neištveriamą stresą, ir dėl tokios padėties siunčia impulsus smegenims, bet materialus protas vėl naujomis porcijomis nuodų, ir adrenalino, pasireiškimu nuslopina normalią smegenų funkciją, kad jos ir negali pajusti šio impulso, pranešančio apie pavojų ląstelei. Tačiau eina metai, o mirtingasis ir toliau taip gyvena, ir atrodo nieko nebus blogai jam, juk turėjo seniai pasiligoti, o jis niekuo neserga. Tačiau nevienodas genetinis paveldėjimas, nevienodas patyrimas, net ir skirtingas nuoširdumo laipsnis, turi didžiulės įtakos, kad vienas suserga, o kitam jokių matomų pasekmių nėra – tuo metu.
Štai panašiai yra ir su jūsų dabartiniu materialios civilizacijos degradavimu. Turintys gilesnę įžvalgą Mano vaikai mato, kaip degradacija apima vis didesniu mastu žmoniją. Tu jau daugiau kaip prieš dvidešimt metų pradėjai kalbėti apie žmonijos degradavimą, kada visi taip džiaugėsi atgauta politine laisve jūsų krašte, ir niekas net nemanė įsiklausyti į tavuosius žodžius. O tu juos vis dažniau ėmei kartoti jau ir su tam tikrais paaiškinimais. Praėjo daugiau kaip du dešimtmečiai, ir šiandien jau ne vienas mato tokios degradacijos pasireiškimą. Tokių Manųjų vaikų nedaug, jie norėtų kitokio Manosios Meilės ir Šviesos gyvenimo, bet nežino, kaip jį pasiekti, kad būtų poveikis visiems, kurie neina Gyvuoju Keliu.
Kada vis labiau sutrinka normali metų kaita, buvusi iki šiol gana sklandi ir tolygi, o dabar jūs pamatysite vidurį vasaros pūgas, tada ir patys nesuvoksite, kad tai jūsų žemų energinių virpesių pasekmė.
Mąstykite pūgoje vidurvasarį – iš kur ji atsirado, kas ją čia atnešė?
Kadangi degradavimo rezervas, kaip ir organizmo ląstelei, yra didelis, tai dar santykinai ilgai žmonija degraduos, ir gamtinės anomalijos įvairiuose kraštuose pasireikš vis aktyviau ir plačiau, o taip pat ir tarpusavio veiksmai tarp Manųjų vaikų taps dar agresyvesni ir žiauresni. Ir savaime suprantama, jog tai trukdys viskam, kas dvasingo šiandien yra planetoje – taip pat ir Gyvajam Keliui.
Būk su Manimi visiškai ir iki galo atsidavęs Man, kaip buvai, ir esi atsidavęs dabar, kad tavoji misija būtų iki galo įgyvendinta pagal Manosios Valios Evoliucinio Plano įgyvendinimą jūsų visai planetai. Tai vienintelė garantija išlikti savimi planetoje, kaip ir amžinybėje – ir visiems.
Algimantas:
Ačiū tau, mylima Amžinoji Motina už atsakymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji, kaip ir Tėvo, Begalinės Motinos, ir AŠ ESU, ir manosios Partnerės valia. Amen.