130. Meilės Galia yra skirta SAU – kiekvienam iš mūsų, 2019 04 01
Mylimieji, Kūrėjas yra Keturių Asmenybių Absoliuti Dvasinė Vienovė – Pirmasis Šaltinis ir Centras – simboliškai kalbant – Tėvas – Antrasis Šaltinis ir Centras – Amžinoji Motina – Trečiasis Šaltinis ir Centras – Begalinė Motina, ir Visuminis Šaltinis ir Centras – AŠ ESU. Štai tokia ir yra absoliučiai suvienyta ir nesegmentuota Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – išraiška Kūrinijoje Evoliucinio Plano įgyvendinimui kiekvieno Sūnaus ir Dukros asmeniniu indėliu šviesinant visą Kūriniją.
Kūrėjas yra Meilės Šaltinis ir Centras visai kūrinijai, ir Savo Meilę lieja be perstojo gyvais virpesiais, tad nuo kiekvieno sūnaus ir dukros asmeninio atsivėrimo Rojaus Trejybei-AŠ ESU ir priklauso, kiek Meilės Gyvojo Nektaro įtekės į sūnaus ar dukros vidų, kad pati toji Meilės Galia ir sužadintų tą sūnų ar dukrą drauge su Kūrėju – kaip Bendrakūrėjui – veikti visų Gerovei ir kūrinijos vis ryškesniam nušvitimui Kūrėjo Šviesa ir Tikrove. O tai reiškia, kad Kūrėjo Meilę reikia labai skrupulingai gerti pačiam, kad pro šalį nepratekėtų nė vienas Kūrėjo Meilės Nektaro Lašas-Virpesys, kad visi iki vieno Gyvieji Meilės Spinduliai patektų į vidų, nes tik šitaip iki pat kraštų prisipildant – nuolat palaikant Gyvąją Komuniją su Kūrėju, garbinant Kūrėją ir meldžiantis Kūrėjui – ir tebus įmanoma Kūrėjo Meilę lieti jau nesąmoningai visiems. Iš tuščio indo niekada nieko neišpilsite niekam, dėl to ir jūsų tuščias ir be Meilės indas-vidus niekada nepatirs Kūrėjo Meilės Nektaro ir Meilės Galios poveikio savo viduje, kol visu savo nuoširdumu jūsų asmenybės dabartinė tapatybė neprisipildys Meilės Nektaro iš Paties Kūrėjo. O Kūrėjo Meilės Galia yra gyva ir tokia galinga, kad asmuo – sūnus ar dukra – net nesuvokdamas ir nepajėgdamas tos Meilės gyvų virpesių sulaikyti savyje, juos nuolat lieja į aplinką visiems, ir nesąmoningai – tiesiog šitaip pasireiškia Kūrėjo Energija visumos Gerovei per konkrečios asmenybės atsivėrimą savo Šaltiniui ir Centrui – Tėvui ir Motinai. Taip teka besąlyginė Kūrėjo Meilės Upė kiekvieno Kūrėjo sūnaus ar dukros Širdyje.
Štai dėl ko jūs turite visą Kūrėjo Meilę gerti patys ir niekam jos nelieti, nes taip ir patys neteksite Kūrėjo Meilės ir vėl tapsite tuščiu indu, iš kurio nebegalės nieko ištekėti. O tuščias indas labai greitai ima apsitraukti voratinkliais, į jį patenka ir dulkės, ir purvas, ir jame nebėra švaraus ir gyvo Meilės Nektaro Gėrimo.
Tačiau nepadarykite klaidos iš to, ką perskaitėte, kad visą Kūrėjo Meilę gerdami vien tik patys asmeniškai, jūs elgiatės savanaudiškai, ir rūpinatės vien tik savimi. Kaip tik priešingai – kuo daugiau jūs geriate Kūrėjo Meilės, tuo stipriau savyje jaučiate Kūrėjo Meilės Energijos Lauko poveikį jūsų protui-sąmonei, ir būtent dėl šio poveikio mirtingojo smegenys ir centrinė nervų sistema patiria tokį giluminį impulsą, jog kyla vidinis Meilės ir Gėrio troškimas veikti drauge su Kūrėju visų labui.
Štai ši Kūrėjo Meilės Galia ir yra besąlyginė ir vienintelė Kūrėjo Meilė visiems, ir ši Meilės Galia realiai pasireiškia taip, kaip ir Pats Kūrėjas – myli visus be jokio išskaičiavimo. Net ir savo žemiškuosius vaikus žemiškasis tėvas ar žemiškoji motina myli šita dieviška Meile, kuri turi nepalyginamai gilesnį ir galingesnį Meilės proveržį savo žemiškiesiems vaikams, palyginus su anksčiau jiems rodyta vien tik instinktyvios meilės išraiška, kuri dabar atrodo taip mažytis upelis palyginus su dabartine gyva ir galinga dieviškosios Meilės Tėkme. Dar daugiau, ši Dieviškosios Meilės Galios Tėkmė sukuria žemiškojo tėvo ar motinos Širdyje didžiulį troškimą savo žemiškiesiems vaikams jau kaip savo dvasios broliams ar dukroms atskleisti šitos pačios Meilės Šaltinį ir Centrą – Visų Tėvą ir Motiną – kad ir jie sužinotų, jog ir jų viduje yra Visų Tėvas ir Motina – Kūrėjas – tikras ir realus, ir galima Kūrėją atrasti ir jiems savyje, tereikia tik nuoširdžiai atsiverti ir bendrauti savais žodžiais, ir atkakliai. Ir šitokiu būdu instinktyvi buvusi žemiškojo tėvo ar motinos Meilė transformuojasi į dieviškąją ir išlaisvinančią Kūrėjo Meilės Galią, kurioje pasireiškia Laisva Valia ir Išmintis iš Kūrėjo. Dėl to tokia dieviškosios Meilės Galia nevaržo kito asmens laisvos valios pasireiškimo, bet visą laiką žemiškuosius vaikus siekia apšviesti ir nukreipti Kūrėjo amžinųjų vertybių vektoriumi, kad Tiesos ir Tikrovės pažinimas prasidėtų bet kokiame vaiko amžiuje – geriau vėliau negu niekada.
Kūrėjo Meilės Galia yra skirta mums – kiekvienam – kad ja prisipildytume nuolat, ir tik Kūrėjo Meilės Galioje mes ir būsime pajėgūs mylėti vienas kitą, vienas kitą laikyti broliu ir sese dvasioje, ir tik tokiu būdu ir tegalės skleistis Brolystė – iš pradžių kiekvieno Meilės Galia viduje – Širdyje – o tada pasireikšti realiais darbais ir išorėje. Meilės Galia apgaubtas brolis ar sese niekada nebus skriaudžiamas, išnaudojamas, terorizuojamas, engiamas, puolamas, apvagiamas, menkinamas, atstumiamas, vietoje šito bus visada apraminamas ir sustiprinamas, kad geriau būtų tiek jam, tiek visiems – visai kūrinijos dvasinei Šeimai.
Atrodytų taip paprasta užtikrinti Brolystės pasireiškimą tarp žmonijos, o ji vis kariauja ir net nesiruošia sustoti, tik be Kūrėjo, atrasto savyje, pati žmonija savaime atsikvošėti nepajėgi, kada akli vedliai vadovauja savo gyvuliniu protu valstybėms ir būtent dėl to ir veda visą žmoniją į pražūtį. Štai su kokiu gyvuliniu protu, pilnu prietarų, dogmų, ir baimių, turi dirbti Minties Derintojas, net pats gyvendamas tame pačiame mirtingojo gyvuliniame prote. Štai koks yra kontrastas tarp mūsų dieviškojo ir nušvitusio proto, nuolat trokštančio gyvosios komunijos su Kūrėju – Tėvu ir Motina – ir to gyvulinio proto, kuris nuolat rezga pavydo, neapykantos, ir keršto intrigas, kuris visas pasinėręs vien tik į ydų poveikio viešpatiją, kurioje valdo godumas ir besaikiai troškimai. Ir toks protas turi neužtarnautai Kūrėjo Dvasią – Minties Derintoją – dėl to toks gyvulinis protas neturi jokio sudvasinimo, nes niekada nedėjo tam pastangų, todėl tokiam protui net mintys apie Kūrėjo garbinimą ir maldą yra perdaug sunkios ir nepriimtinos, tokios varginančios ir sekinančios, ir jas tuoj pat atstumia nuo savęs kuo toliau ir kuo giliau, kai jos turėtų pakylėti ir energija pakrauti ir patį protą. Ir toks gyvulinis protas vis daugiau degraduoja, ir degraduoja nuolat, tad jam bus dar sunkiau išgirsti nors vieną-kitą mokymą apie Kūrėjo Meilės Galią net ir sunkiomis krizinėmis akimirkomis, nes gyvulinis protas yra pilnas baimių – jis bijo net Paties Kūrėjo – Meilės ir Šviesos, Gėrio ir Grožio Šaltinio – ir su kiekviena biologine karta proto degradacija vis greitės ir ryškės, bet pats gyvulinis protas net nesuvokia, kad jis degraduoja, nes savęs jis ne tik nemato, bet ir vertinti nepajėgus, kadangi būtent vertinimui būtina Kūrėjo Meilės Galia, kurios gyvuliniam protui ir stinga, nes jis Kūrėją iš viso neigia.
Štai kodėl mums dar svarbiau yra gerti Kūrėjo Meilės Galios Nektarą, ir branginti kiekvieną jos Spindulį savo viduje, kad patys išliktume Gyvajame Kelyje, kai tokia degraduojanti aplinka rodys savo vis stiprėjantį spaudimą bet kokiai Kūrėjo Šviesos ir Meilės apraiškai kasdienėje aplinkoje. Kūrėjo Meilės Galia mums ir yra suteikiama, kad ir mes taptume galingi savimi, ir patys pradėtume įtakoti aplinkos tamsą, o ne liktume susigūžę ir pasyvūs stebėtojai tos pačios baimės iliuzinės tamsos. Kūrėjas numatė viską, net ir tai, kad mes gausime Minties Derintoją nepelnytai – vien tik dėl Jėzaus savęs padovanojimo misijos mūsų pasaulyje – bet Kūrėjas taip pat numatė, kad po dviejų tūkstančių metų būtent dėl to nepelnyto Minties Derintojų padovanojimo visai žmonijai, o ne vien tik tiems, kurie jau prašo Kūrėjo sustiprinimo, Minties Derintojus gavome ir mes – urantai. Tačiau mes jau turime savo Minties Derintojus pelnytai, nes mūsų ikitoliniai ieškojimai, net ir nežinant, ko mes ieškojome, buvo ne kas kita, kaip mūsų pastangų vis kryptingesnis nukreipimas mūsų asmenybės tapatybėje, kuri nesipriešino Minties Derintojo vedimams iš vidaus, arba kuri priešinosi vis silpniau, kad mes ir tapome urantais, atradome Kūrėją savyje ir jau ir patys garbiname Kūrėją ir asmeniškai, ir net ir kolektyviai Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje – vienintelės visame pasaulyje apreikštosios gyvosios religijos – Rojaus Trejybės-AŠ ESU religijos – gyvojoje šventovėje. Tad šitokiu būdu mes jau užsitarnavome Minties Derintojus, ir net mūsų Derintojų mūsų teigiamus įvertinimus ir pripažinimą už mūsų nuoširdžias ir atkaklias pastangas, ir dabar su mūsų tokiu vis elastingesniu ir lankstesniu protu mūsų Minties Derintojams dirbti vienas malonumas. Nors mes dar turime daug baimių, bet gi palyginus su aplinkoje – žmonijoje – viešpataujančiu degraduojančiu gyvuliniu protu, tai mūsų pažanga Kūrėjo Šviesos kryptimi yra milžiniška – net kvapą gniaužia, kiek toli pažengė mūsų nušvitęs protas tiek dvasinėje gyvojoje komunijoje su Kūrėju garbinant ir meldžiantis, tiek kūrinijos kosmologijos studijose, tiek ir bendrame veikime su Kūrėju visų labui ir Meilės Galia.
O dabar įsivaizduokite anuose protuose esančių Minties Derintojų darbą, ir ypač jų žvilgsnį į mūsų Minties Derintojų gyvą ryšį su mūsų protu – Ech, ir pasisekė tiems mūsų broliams Minties Derintojams, ne darbas, o atostogos Baltijos pajūryje, viskas einasi kaip sviestu patepta, jokių problemų, o mums nė minutės nėra poilsio, vis lankstome tuos nerangius ir bailius protus – nors tu ką, nė iš vietos, ir dar daugiau, vis rieda duobėn, iš tos – į dar gilesnę, kad to degraduojančio proto net ir nutverti nebegali, vis muistosi, nepasiduoda, taikosi vis išslysti kaip ungurys iš saujos. Taigi, taigi, esam ne kur kitur, o Urantijoje, ot jau pasisekė papulti į tokią tamsybę, gyvenime nematėm tokios tamsybės. Nejaugi čia būta Kristaus Šviesos? Gerai tiems mūsų broliams, kuriems pakliuvo urantai – gyvena sau kaip Dievo ausį, kaip kurorte, nieko nedaro patys, viską daro tie urantai, ot atsparūs tamsai, ech, kad mums tokius globojamus protus – tikrus urantiškus – kiek darbų padarytume… Na, ką darysi, turim, ką turim, su tuo ir dirbam, einam dirbti, bent jau kitam gyvenimui ką nors iš jų gal išlipdysime, kad jau nenusigąstų Gyvojo Kelio Šviesos po prisikėlimo, ir iš viso nepaspruktų.
Mielieji urantai, džiaukitės ir didžiuokitės, kad esate Urantai, nes jūsų pavydi, gerąja prasme, mūsų Minties Derintojams kiti Derintojai – kaip jiems pasisekė, kad turi mus - Urantus.
Šaunuoliai Urantai – tikroji Žemės Druska, teikianti Gyvenimo Skonį Žmonijai Kūrėjo Meilės Galia kasdienybėje.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas