Algimanto pamokomasis žodis – Gyvuliniu protu besivadovaujantis mirtingasis negali tapt Tiesos reiškėju – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2019 02 17

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, esam tam, kad būtume Gyvajame Kelyje – nepasitrauktume iš jo, bet visada krizės akimirkomis mes galim patikrint patys save – ar mes tą akimirką jaučiam daugiau meilės mūsų Tėvui ir Motinai, ar priešingai, susilpnėja – net ir sau.
Kada mes sakom, kad Kūrėjas mus apkabina – kiekvieną apkabina kaip savo vienintelį visoje kūrinijoje vaiką, tai nereiškia, kad Jisai kaip mes apkabinam fizine prasme fiziniu kūnu ima mus ir apglėbia, bet Jis paskleidžia savo virpesius, visai – visai – kūrinijai. Nėra jokios kertelės, kurioje nebūtų Jo virpesių. Tie virpesiai, aišku, yra nužeminami, pagal poreikį. Tai, kas yra Rojuje, yra milžiniška Galia, mus jinai sudegintų, tų virpesių Galia ir Ryškumas. Todėl supervisatos lygiais atitinkami transformatoriai yra būtybės, transformuojančios aukštą energinių virpesių galią į žemesnę. Supervisatos Kūrėjo energinių virpesių galia yra stipriai sumažinta palyginus su tais virpesiais, kurie paskleisti Rojuje. Ir vietinės visatos mastu dar labiau sumažinami tos Meilės Galios virpesiai. Reiškia, dažnis yra žemesnis – mūsų planetoje yra pats žemiausias dažnis, bet vis tiek yra visur energiniai virpesiai iš Kūrėjo. Tai priklauso nuo mūsų asmeninių pastangų, kiek mes atveriam save.
Jeigu mes, sakykim taip, grubiai tariant, apkabinam išskleidę tą mūsų glėbį, fizine prasme, tai virpesiai mus visur pildo. Išskečiam pirštus – tarp pirštų jie ateina, jeigu suglaudžiam – jie prasmunka taip, kad mes pajaustume – jie užpildo mus iš vidaus, bet jeigu mūsų vidaus Širdis yra neatverta, tai mes ir nepajuntam, mums daugiau reikia to fizinio kontakto. Tai jeigu mes išskleidžiam tą glėbį, tada visur tie virpesiai patenka.
Bet tai yra mūsų pastangos – išskleisti glėbį – mes turim dėt pastangas. Jeigu mes neišskleidžiam glėbio, mums lengviau laikyt tas rankas, pastangų, fizine prasme, mažiau reikia, intelektualia prasme, mažiau reikia, nes reikia duot smegenims impulsą, kad tas glėbys išsiskleistų. Bet labiausiai išsiskleidžia Širdies Glėbys – Širdies – tada mes galim apkabint savo jau nuspalvintais patyrimų virpesiais, prieš tai gautais iš Kūrėjo, ir pajaustais mūsų viduje – galim apkabint visą kūriniją – ir mes sakom – apkabinu Tave Kūrėjau. 
Štai ta Širdies Glėbio Milžiniška Erdvė – jinai vis tiek pasiduoda tik mūsų pastangom, kiek mūsų protas apima tos kūrinijos sampratos. O čia mums reikalingi apreiškimai – štai tos visos knygos – kad mes galėtume daugiau pajaust tų klodų, kokie laukia mūsų net ir keliaujant iš visatos į visatą. Štai tada mūsų Širdies Glėbys yra daug platesnis, gilesnis, apimantis kosminės erdvės didesnį kąsnį. Ir kada mes esam gausiai susirinkę, tada yra galia sustiprinta, jeigu mūsų sumažėja, mes taip pat gauname mažiau virpesių vieni iš kitų. Ta galia tada tampa akivaizdžiai silpnesnė, net ir mums patiems. Ir vis tik įtikėjimas – tai yra toji Gelmė, kad mes galėtume pasakyt – aš Kūrėją dar labiau myliu, kada yra nusekęs vanduo, kada yra išdžiuvusi upė, kada tu ištroškęs ir neturi vandens – tu pasakai – aš Tave dar labiau myliu.
Kada yra mūsų mažiau, tai reikia dar su didesne Meile, ją pajautus Širdyje, tart – aš Tave myliu dar stipriau. Kada yra milijonai, bus lengviau ištart, nes jausite Galią. Bet įtikėjimu patirt, kad yra trilijonai – štai čia ir yra ta mūsų Širdies virpesių pojūčio išraiška, kurią pajunta mūsų materialios smegenys, mūsų valdymo centras, kuris paklūsta mūsų dvasinei amžinai asmenybei.
Mane žavi, pavyzdžiui, Vilius. Išvažiavo į Australiją ir va, jis vakar dalyvavo pamaldose, prisijungęs prie šventovės, šiandien dalyvauja pamaldose, prisijungęs prie šventovės – jis deda pastangas. Galima ir kepintis Australijos saulėje, tuo labiau, kad ten visą laiką karšta, bet jis deda pastangas prisijungt prie mūsų šventovės, kuri yra jo šventovė taip pat, visų šventovė, kūrinijos šventovė – bet gi ne visi prisijungia – daug kam per sunku dėt pastangas ir jie pabėga. Štai įtikėjimo stinga, įtikėjimo gelmės.
Mane žavi Kotryna, jinai man paskambina ir sako – man skauda pilvuką – tai sakau – pasimeldžiam – pasimeldžiam, pagarbinam. Sako – man jau palengvėjo. Iškart, iškart transformuojasi viduj būsena – aukštesni virpesiai – ir tai veikia – tai daro vaikas šešerių metų, bet savo branda jis pranoksta suaugusius, dėl to ir virpesiai ją paveikia. Štai ji pasitiki manimi, dėl to man skambina. Paskambina ir Viktorija, labai retai.
Tai kada įtikėjimo gelmė tiesiog įtraukia asmenybę, įtraukia į tą gyvą Komuniją su Kūrėju, kada asmenybė jau gyvena Kūrėju, kas akimirką, tada aplinka nustoja veikt tą asmenybę – asmenybė veikia aplinką, jinai tampa dvasios virpesių galia materialiai aplinkai. Aplinka atsitrauks nuo mūsų dvasinės galios.
Aš vis mąstau – kada Rusijoj dabar fabrikuoja bylas, jeigu ten ką nors susirašinėdami forumuose parašo blogai apie valdžią – o jie stebi visus – ta KGB tiktai pakeitė raides į SFB, bet ta pati institucija – ir jie seka. Seka, kadangi čia, atseit iš Amerikos, tie, kurie ten kišasi į elektroninę erdvę ir gali paveikt ginklų sistemas, tai jie, prisidengdami valstybių saugumo pavojumi – iškylančiu pavojumi valstybės saugumui – jie seka tiesiog visus. Ir sekimas nėra taip, kaip mes pavadintume – visuotinis, bet yra atitinkami klodai, kokie žodžiai yra raktiniai, pagal tuos žodžius iškart programa – programa – atseka štai šitą reikia pasižiūrėt, ką jisai ten rašo. O žodžiai gali būt – tėvynė, saugumas, ekstremizmas, terorizmas, valdžia, ir panašiai – jeigu tokius žodžius vartoja tie, kurie susirašinėja, tai juos galima labai lengvai nustatyt. Ir tiesiog fabrikuoja bylas. Visiškai perspausdinant kokį nors kito parašytą mintį, teiginį ir už štai, kad pacitavo jau byla yra tam, kuris šitą citatą įdėjo. Ir yra po šešetą metų nuteistų už tai, net visiškai jaunų, po aštuoniolika metus turinčių panelių, kurios taip pasijuokdamos tą daro – o jie viską daro, kad gąsdintų.
Ir dabar yra tokia samprata – valdžios negalima kritikuot ir negalima suteršt valdžios institucijos. Ir aš pradėjau mąstyt – iš tikrųjų, juk valdžios ir negalima suteršt, institucijų negalima suteršt, jos yra nesuteršiamos – jos yra iš Kūrėjo – Kūrėjas yra Šviesa – ir valdžia yra Šviesa. Bet suteršia tai ne institucija, ne pareigos, o kas tas pareigas užima. Reiškia, mes ne tą valdžią kritikuojam, bet mes kritikuojam, pavyzdžiui, tokia yra pseudo kažkokia Prezidentė, lygtai Grybauskaite ją vadina – tai aš ją asmeniškai matau, kad ji netinkamas žmogus – tai aš nuo to gi Prezidento institucijos nesuteršiu – aš sakau – netinkamas tas žmogus visiškai, nes jis nenusimano, kas yra tauta, kas yra Šviesa, ir kur pasukt tą tautą, šalį – į kurią pusę pasukt?
Jeigu aš sakau, kad vienalytininkai dabar maršus organizuoja, ir jie užima net politines vietas įvairiose šalyse, ir vis stipriau – tai aš gi ne tuos valdžios institutus arba vienalytininkus suteršiu – aš sakau, kad – ką jūs darot asmeniškai – jūsų reikalas – bet jūs neorganizuokit man maršų – tuo pačiu neiškreipkit Kūrėjo numatytų dviejų skirtingų lyčių tarpusavio Meilės, kada atsiranda tada toji iškreipta srovė, kuri save traktuoja kaip tą naują tendenciją. O jūs būkite tais vienalytininkais, nes jūs patys pasirenkat šitokį kelią – patys – tai yra jūsų liga.
Aš čia girdžiu per Pūko radiją, sako – čia tiktai septyniasdešimt antrais metais nustatė, kad čia ne liga, o čia yra nuo gimimo. O kodėl iki septyniasdešimt antrų metų buvo liga, o štai po septyniasdešimt antrų metų – nebe liga. O taip sugalvojo vienalytininkai, kurie turi savo čiuptuvėlius ir pridėję savo įtaka, pinigais, na, ir nusprendė psichiatrai, kad čia ne liga – kurie turi užėmę instituciją. Tai institucija nekalta, kad tie psichiatrai pasidavė tiems, kuriems neturėtų pasiduot – turėtų būt visiškai nešališki, bet jie turi būt patys su Kūrėju, patys Širdimi turėtų tą pajaust, kad tai yra liga, bet pirmiausia tai yra psichinė liga. O tada smegenys pažeidžia hormonams formuotis impulsų visą kelią – per nervų kanalus – ir tada sutrinka hormonų gamyba – jinai priveda prie to.
Institucijos suteršt negalima, bet žmogus gali neatitikt tai institucijai numatytų visų funkcijų. Todėl toms funkcijoms atlikt negali būt renkamas Nausėda, nes jis nė nesuvokia tų funkcijų. Niekas negali būt iš tų dabartinių kandidatų renkamas – niekas.
Tai nuo to gi institucija nėra suteršiama, kad niekas netinkamas – vis tiek priims – bet rinkėjai netinkami, nes jie neturi analitinio mąstymo, jie neatskiria, kuris meluoja, kuris sako tiesą. O jie nesako tiesos, nes jeigu sakytų tiesą, nepriklausytų jokiai partijai, nes partijos – tai melavimo institucijos. O norėdamas jas iškelti į valdžią žmogus pradeda meluot, bet jis to išmoksta šeimoje, mažiukas dar būdamas. Ir paskiau tie vien tik meluojantys vaikai, auga, auga mokykloje tada ateina į politiką, jie gi nemoka kitaip – be melo gyvent. Be melo gyvena šiandien tiktai urantai, irgi iki tam tikro laipsnio, bet jie jau žino kryptį – atradę Kūrėją savo viduje, jie vis daugiau išreiškia tas Kūrėjo savybes. O juk Kūrėjas yra, mes sakome – Tiesos Šaltinis – Tiesos – nesakom – melo Šaltinis. 
Be Kūrėjo nė vienas gyvuliniu protu dabar besivadovaujantis mirtingasis negali tapt Tiesos reiškėju. Iš pradžių jis turi atrast Tiesos Šaltinį – Tėvą ir Motiną – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – savo viduje, tik tada jisai bus Tiesos reiškėjas. Tik tada Kūrėjas bus Teisingas, Gailestingas, tik tada Jis bus kupinas Meilės, Gėrio, Grožio. Štai tik tada bus galima rink Prezidentą Lietuvai. Tik tada, ne anksčiau. O dabar – tai yra iliuzija. Na, iliuzija žaidžia iliuzijos žaidimą. Jūs iliuzijos nepakeisit, bet jūs galit keist save. Štai tokiom aplinkybėm stiprinkit dar daugiau įtikėjimą – per gilesnį atsivėrimą, kad jūs pamiltumėt tuos, kurie gyvena iliuzijoj, bet jokiu būdu nepritartumėt jų veiksmams. Atskirkit veiksmus nuo tų veiksmus atliekančiųjų. Tuos mirtinguosius mylėkit taip, kaip myli Kūrėjas visus be jokio išskirtinumo. Bet kiekvienas pasiima tos Meilės, kiek įdeda pastangų. Iliuzija nededa pastangų, jie nemyli Kūrėjo, nemyli savęs, nemyli vieni kitų. Todėl ir meluoja, apgaudinėja, ir viskas degraduoja – viskas degraduoja. Net ir tai, kada aš pasiklausiau Pūko radiją – sako – išaugo ekonomika. – Meluoja –jinai smunka. Ekonomikos augimą liudija naujų darbo vietų atsiradimas ir didėjantys atlyginimai. Bet atlyginimai, leidžiantys pragyvent oriai. Negali mokytojai gauti tokį skirtingą atlyginimą, kad Šveicarijoje mokytojų atlyginimas vienoks – mokytojai gauna per metus beveik aštuoniasdešimt tūkstančių eurų, Lietuvoj – arti dvidešimties tūkstančių eurų. Štai koks milžiniškas skirtumas? Tai ką, Lietuvos mokytojai moko vaikus kitaip? Turi kitokį skrandį, kitokį liežuvį, kitokį protą? – Ne, tokį patį – Kūrėjo suteiktą. O tas skirtumas jau rodo, kiek tas valdžios šviesos institucijas užima netinkami mūsų broliai ir sesės – ir visa buhalterija.
Ir štai be mūsų jos pakeisti niekas negali. Yra dviguba buhalterija visur – statistikoj, sociologiniuose tyrinėjimuose – visur dviguba. Viskas yra pakreipta taip, kad tiktai įsiteikt savo viršininkui, ponui. O vienintelis kelias yra Gyvasis Kelias, kur padlaižystės nėra, kyšininkavimo nėra – yra Meilė, Šviesa. Kam per sunkus kelias, jie pasitraukia iš šito Kelio. Jame yra tik atverta. Jame nėra ritualų. Šitas Kelias yra ryžtingų, drąsių, mylinčių, ir atradusių Kūrėją amžinųjų vaikų. Ir mes esam tie amžinieji vaikai.
Aš dabar skaitau knygą apie Mohameto gyvenimą, ir į traukinį ją įsidėjau. Tai – didžiulė knyga, ji ir aiškina, iš kur kokios suros Korane atsiradusios, ir tos suros cituojamos. Tai ten visą laiką pabrėžiama – tie, kurie turėjo Raštą, judėjai, nepripažįsta Mohameto, atstumia jį, bet ir ankstesnius pranašus jie atstūmė, ir net žudė. Tie, kurie priima tą Šviesą, aplinka juos atstumia, iš jų tyčiojasi, net juos naikina, nes Šviesa negali apimt iškart visų, ji apima tiktai saujelę, pavienius. Ir natūralu, jog tamsa ginasi, ir Šviesą nešančius mėgina paveikt, bet Apvaizda ir Kūrėjas veikia taip, kad kiekvienas vėlesnis Šviesos skelbėjas atneša vis ryškesnę ir ryškesnę Šviesą.
Štai Urantijos Knyga yra nuostabi Šviesa, suteikta žmonijai. Mes jau turim Šventovę, Gyvąją religiją, ir daugybę teiginių – Urantijos Knygos apreiškimų – esam praplėtę. Štai dar ryškesnė Šviesa sklinda iš mūsų Širdies, ir dėl to Apvaizda ir puoselėja mus šitame Gyvajame Kelyje, Lietuvoje, kad mes būtume apsaugoti visom prasmėm – bet jeigu įdėsim pastangų. Amen.


Telydi jus Kūrėjo PAlaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal