221. Algimanto pamokomasis žodis – Kas yra Evoliucija? – pasakytas per Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 03 30
Mylimieji, kas yra Evoliucija? Į šį klausymą neatsakė iki šiol niekas. Pamėginkime atsakyt mes.
Evoliucija – tai yra kūrinijos Šeimos vis ryškesnis pasireiškimas Kūrėju.
Evoliucija sumanyta Šeimai – visai kūrinijos Šeimai – prasidedančiai nuo Rojaus ir einančiai per Havoną, Supervisatas, Didžiuosius ir Mažuosius Sektorius iki Vietinių Visatų. Vietinėse Visatose susmulkėja iki Žvaigždynų, Vietinių Sistemų, Saulės Sistemų, kuriose jau yra tokios smulkiausios planetos, apgyvendintos mirtingaisiais.
Štai ta visa kūrinija pilna Gyvasties. Tai yra Šeima – mūsų Šeima.
Man liūdna, kai apie tai niekas nekalba – nekalba nei mokykloj, nei šeimoj. Šeimą supranta tik kaip tą narve uždarytą tarp keturių sienų – vyro, moters ir kilusių vaikų materialiu pavidalu – menką darinį, kuriame pilna pykčio, kivirčų, vaikų baudimo, paniekos, nuolatinio kariavimo.
Bet gi Šeima – tai yra kūrinijos ta erdvė – pasauliai, kuriuose yra veikla Meilės Galia, Meilės motyvu ir Visumos labui, kad vis ryškesnė Kūrėjo virpesių gama pasiektų kiekvieną – pasiektų tam, kad kiekvienas nušvistų ryškesne Galia. Štai tokia Evoliucija yra Amžinybėje – niekada nesibaigianti ir niekada nesibaigsianti. Mes esame tos Evoliucijos pilnateisiai dalyviai. Ir kiek mes esame Tikrovėje – gyvame ryšyje su Kūrėju, ir būtinai atrastų savo viduje – tiek esame patiriantys Evoliuciją, ir įnešantys savo Indėlį į Evoliuciją.
Kūrinijos Šeimoje yra šimtai įvairių asmenybių kategorijų tarpusavyje bendraujančių Visumos labui Meilės Galia. Kokia tai nuostabi Evoliucinė išraiška!
Mes šitame pasaulyje – tik viena gyvybės kategorija – mirtingieji – negalime bendradarbiauti – kariaujame vieni su kitais, apgaudinėjame vieni kitus, išnaudojame vieni kitus, niekada negalime būti savimi, dėvime kaukes – su draugais – vienokias, su bendradarbiais dėvime kitokias, namuose – trečiokias, gatvėje – dar kitokias. Mes patys nežinome, kas esame. Tai kaip mes galime bendradarbiaut? – mes bendraut dar nepajėgūs. O mes turėsim išmokt ne tik bendraut – bendradarbiaut, pažįstant mūsų Tėvus, su šimtais kategorijų Asmenybių! Tai yra nuostabi Kūrėjo Evoliucinė Dovana mums – mokytis pažint kitas asmenybės kategorijas – užmegzt Meilės Gyvą ryšį ir bendradarbiaut Visumos labui, kad ta Evoliucija būtų dar ryškesnė mūsų asmeniniu Indėliu.
Štai koks yra milžiniškas kontrastas, kaip Evoliuciją supranta čia mūsų planetos mokslininkai, ir kokia yra iš tikrųjų Kūrėjo sumanyta, ir kurioje dalyvaut Kūrėjas mus ir kviečia, ragina, ir veda iš vidaus, net save padovanojęs Minties Derintojo išraiška. Štai Evoliucija – Gyva Tikrovė – ir joje mes esame patys tikri tiek, kiek esame su Kūrėju.
Štai apie tai reikia aiškinti mažiems vaikams, apie tai reikia kalbėt šeimose tarp vyro ir moters – kokia yra priedermė vyro ir moters. Ne šeimą sukurt buitine prasme, bet prasmę su Kūrėju patirt abipusiuose santykiuose, ryšiuose – ir vaikuose – kurie jiems yra irgi dvasiniai broliai ir sesės – jie nėra jų vaikai – jie suteikia tik materiją – materiją – ir tai ne patys suteikia, taip Kūrėjas yra sumanęs. Žmogus negali nieko pats sumanyt, jis gali tik atkartot, ką Kūrėjas yra suteikęs. Tokia yra Evoliucija Kūrėjo sumanyta. Jis yra Kūrėjas! Mes galime aukščiausia ką pasiekt, tai būt Bendrakūrėjais kažkokio aspekto. Dabar mes Evoliuciniame Gyvajame Kelyje žengiame kaip ribiniai tvariniai, mėgindami tobulėt taip, kaip tobulina mus Kūrėjas. Ribiniai tvariniai – tai tie, kurie turi pradžią, bet neturės pabaigos, jeigu sulies save su Kūrėju, su Jo valia. Štai mes ir esam tie tobulinami tvariniai – Kūrėjo sūnūs ir dukros. Ir kada mus pažadins – pažadins sielos tapatybės aukštesniu energiniu, morontiniu virpesių pavidalu, turinčiu kūną be ligų, be sutrikimų, bet ta pačia asmenybe, kokia šią akimirką yra šioje Gyvojoje Šventovėje, ir asmenybė ta pati išliks per visą Amžinybę, nė per nago juodymą nepasikeisdama, bet atsiskleisdama iš potencialų, Kūrėjo suteiktų, aktualais, kuriuos įsisavina patyrimais, ir pasireiškia kaip tapatybė – nauja tapatybė – nuolat kintanti, štai po pažadinimo mus mokys aukštesnių kategorijų Dvasios – Asmenybės, štai mes iš tų Mokytojų jau mokysimės bendravimo ir su kitais. Mes dar nemokėsime bendraut ir bendradarbiaut su aukštesnės kategorijos Būtybėmis, tai mokysimės iš pradžių išsivaduot iš savo gyvulinių ydų – pykčio, pavydo. Po pažadinimo visa tai gi mes vėl turėsime. Tie, kurie šitame pasaulyje jų nebus ištirpinę Kūrėjo, atrasto viduje ir gimus iš dvasios Gyvuose Meilės virpesiuose, kurie dar nebus atsikratę šitų ydų šitame pasaulyje, privalės eit per mano Mokymus, ir atsikratyt tų ydų. Jie niekaip neišvengs mano Mokymų – anksčiau ar vėliau jie visas gyvulines ydas pakeis į Kūrėjo Meilę, kad galėtų bendradarbiaut su kitų kategorijų Asmenybėmis, nes kol yra ydos, tol yra baimė, kol yra baimė, bendradarbiavimo negali būti Meilės motyvu – bus tik nesusikalbėjimas, nesusipratimas. Juk bet kokį indą norėdami pripildyt švariu vandeniu, jūs turit iš pradžių jį išplaut, iššveist, išvalyt – tik tada pilt švarų vandenį. Štai tos ydos yra purvas, kuriame maudosi dabartiniai evoliuciniai tvariniai – mūsų broliai ir sesės, sugalvoję tą piktą žaidimą, pavadintą, žmogiška prasme, evoliucija, kurią Darvinas skelbia – gyvulinė evoliucija – o Kūrėjas sumanė ne tokią Evoliuciją – Jis sumanė Šeimos Evoliuciją visai kūrinijai, be jokios išimties kokiai nors planetai. Ir mūsų planeta neturi išimties, kad ji būtų Darvino evoliucijos įkaitu. Kūrėjo Evoliucija yra Šventa, Šviesi, Meilės motyvu motyvuota, Amžina ir visą laiką Gyva, be ydų, bet Meilės Galia veikianti Visumos labui – ir vis ryškėjančia Šviesa, kurios Šaltinis ir Centras yra Kūrėjas – Tėvas ir Motina. Ir tokioje Evoliucijoje Darvino teorijos nėra, nes ji yra klaidinga, vedanti nuo Kūrėjo. O Kūrėjo Evoliucija pati gimsta iš Kūrėjo, ir viską sugeria į save, sutraukdama visą dvasinę kūrinijos Šeimą.
Štai mes, eidami Gyvuoju Keliu ir esame tos kūrinijos Šeima, nors mūsų yra tik keliasdešimt, ir tai dar ne visi mes esam atsivėrę, tuo labiau gimę iš dvasios, todėl ir mūsų žingsniai yra netvirti ir nevienodi. Bet mes žinom Vektorių, ir jį visą laiką privalome išlaikyt – privalome. Nėra taip, kad jūs norit, nenorit – privalot išlaikyt! Nelaikysit šito Vektoriaus, išnyksit iš kūrinijos – jūsų reikalas. Amen.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas