Algimanto pamokomasis žodis – Kokios man kyla mintys, kada sukinėja laikrodį – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2019 03 31

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Šiandien tapau kvailystės auka, kvailystės ta prasme, kad kvailių šalyje sukinėjami laikrodžiai – pavasarį į vieną pusę, rudenį – į kitą pusę. Ir tai kenkia visai gyvūnijai – jų gi negali pakeist, o žmogų gali priverst kvailiai savais kvailais nurodymais, ir žmogus, kentėdamas, derinasi, bet ląstelė šito streso neatleidžia – už kvailybę reikia mokėt – ir tai kaupiasi, kaupiasi, kaupiasi, kaupiasi. Organizmas – jisai kiekvieną tokį menkiausią virptelėjimą kaupia savyje. Ir kuo daugiau kvailių valdžioje, tuo daugiau kvailiojimo yra aplinkoje – ir visa tai atsispindi organizmo įtampoje. 
Tai va, aš to laikrodžio nepervedžiau. Einu aš į geležinkelio stotį, man atėjo žinutė – ar aš pervedžiau laikrodį? Ne. Pasižiūriu į laikrodį – šiuo metu traukinys išvažiuoja jau, o aš dar esu namuose. Tai va, ta kvailybė bujoja, kada stinga Išminties pasižiūrėt į saulę ir gyvent pagal saulę, bet ne, sugalvojo laiką kaitaliot – saulės negali pastumt, jeigu galėtų, stumtų saulę – tiems kvailiams ribų nėra. Tai čia Kūrėjui – AČIŪ – kad saulė nestumdoma, o tai uždengtų pusę saulės, kad nešviestų Rusijai, pavyzdžiui, kad jie sušaltų su savo nafta ir dujomis. 

Tai va – žodžiu, mes gyvename kvailių šalyje tarp kvailių.

Bet aš tą sakau ne šiaip norėdamas ką nors papiktint, taip yra iš tikrųjų – tarp kvailių. Visi politikai yra kvailiai. Aš norėčiau sakyt, kad jie išmintingi, na, neišeina pasakyt. Kvailiai! Viską daro, kad būtų blogiau žmonėms – viską. Jeigu kūrinija gyvena kreipdama dėmesį į šviesą – į šviesulį, kuris šildo ir apšviečia – tai mes gyvenam dirbtinį gyvenimą – tie, kurie stumdo laiką, ir dabar, pavyzdžiui, pervedus viena valanda pirmyn laikrodžius, laikas nuo to nekinta – jisai skaičiuojamas pagal saulę, o ne pagal laikrodį. Tai štai Kaune dabar yra valanda ir keturiasdešimt minučių aplenkiant saulę. Dabar iš tikrųjų laikas yra, grubiai tariant, maždaug dešimt valandų, dešimt minučių. Vilniuje, mes pralenkiam valanda dvidešimčia minučių. Klaipėdoj, jau dviem valandom aplenkiam saulę. Paukščiai gyvena pagal saulę – jie labai gerai jaučia laiką be laikrodžio. Žmogus taip pat turi gyvent tuo saulės ritmu – tuo šviesos ritmu. Tai yra natūralus ritmas. Ir to ritmo reikėtų mokyt ir vaikus, kad eitų anksti miegot, bet labai anksti keltųsi. Tas ritmas yra sumanytas gi ne šiaip sau – tie šviesuliai, jie mums suteikia ir gyvybingumą – ryte gyvybingumas yra daug stipresnis negu jau po darbo dienos, vakare, kai reikia ilsėtis. O visa veikla kaip tik prasideda – štai, darbus užbaigiau, o dabar tai aš atsiduosiu jau savo, savo veiklai. Ir ten tada, kas prasideda? – įvairiausios pramogos, įvairiausi koncertai, renginiai, sporto varžybos, ir taip toliau. Viskas gi nustumiama vis gilyn į naktį, kada organizmas turi ilsėtis. Tai yra prieš Kūrėjo valią. Tai yra dirbtiniai dalykai, kurie yra netikri, bet jie tikrai veikia organizmą, ląstelę – sukuria tą stresą, kuris Kūrėjo nenumatytas. Štai ta dirbtine aplinka mes ir vadovaujamės. Tai kur ta Išmintis? 

Reiškia, KVAILYBĖ pasireiškia daugybėje sferų. 

O kaip būtų gera, jeigu politikai būtų išmintingi, ir tą koreguotų – neleistų vakare vykt jokioms varžyboms, neleistų, sakytų – tai prieš – pirma – Kūrėjo valią – antra – tai prieš organizmo natūralų ritmą, kada reikia jau atsipalaiduot ir ruoštis miegui, tada prasideda renginys. 

Ir mes, būdami šitame Kelyje, turime gilint savo Įžvalgą patys – ir tada daryt korekcijas – savo asmeniniu gyvenimu korekcijas. Mes negalim atsiduot, kaip toji banda nemąstančių, akliems vedliams, kurie yra patys nesuvokiantys į kurią pusę žengt. Ir čia mūsų ir paguoda, ir stiprybė – Kūrėjo vedimas iš vidaus. Tada atverkim Širdį, klausykim Širdies, kuri leidžia mums koreguot, nors iš dalies. 
Mes negalim būt visiškai savistovūs. Ateis laikas būsim – būsim savistovūs – nepriklausomi nuo valdžios visiškai – visiškai nepriklausomi, kada įsisavinsim Energiją, kada išmoksim ją įsisavint tiek, kad iš Energijos sukursim mums reikalingus daiktus. Bus tokia akimirka tolimoj ateity. Tada atsipalaiduosim mes nuo visų darbų, kurie dabar duoda uždarbį, tada bus tik kūryba – kūryba visų Šviesos labui, kad įprasmintume tas amžinąsias Vertybes. Štai tada tas Gyvasis Kelias spindės. Kiti žvelgs su pasimėgavimu ir pavydu, bet piktu pavydu – štai, jie moka tą Energiją įvaldyt, mes ne. O ten ir reikalinga Širdimi ją įvaldyt – ne ritualais, ne turtais materialia prasme ir aukštom pareigom, bet Širdimi. O Širdis yra Gyva – ji – Kūrėjo Dovana. Tai kada mes ją giliau atversim, stipriau apglėbsim, ir Meilė įtekės vis galingiau. Štai tas pastangas mes ir nukreipsim į Energijos įsisavinimą ir palaipsnį tapimą savarankiškais – savarankiškais asmenimis, kad patirtume, jog su Kūrėju įmanoma viskas. O pasakymas – viskas – tai ir apima visumą, kokia yra šitame pasaulyje. O kadangi mes esame pirmeiviai, neturime prieš save jokių gairių, reiškia, ką mes kitiems paliksime, tai bus gairės jau kitiems. Tai labai atsakinga – palikt kuo tikslesnę gairę, kuo šviesesnę, kuo tiesesnę, kad ją būtų sunkiai įmanoma nors kiek iškreipt. 
Reikia galvot visą laiką apie tas kartas, nes mūsų priedermė kitoms kartoms palikt kuo ryškiau nušviestą Kelią ir kuo tiesesnį, ir jame sodint tą Gyvybės Medį savuoju gyvenimu, kad tas Gyvybės Medis teiktų vaisius ateities kartoms. Ir visa tai yra – Evoliucija – tai yra gyva, tikra, ir be pabaigos – net ir šitame pasaulyje be pabaigos, jau nekalbu apie tai, kad mes po prisikėlimo žengsime vis stipryn į ryškesnę Šviesą link Amžinybės Vartų Rojuje. Tai štai, mano mielieji, kokios man kyla mintys, kada sukinėja laiką, laikrodį tiksliau – ne laiką – kvailių šalyje. Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal