230. Algimanto pamokomasis žodis – Kūrėjui visa amžinybė iš praeities ir ateities yra dabarties akimirkoje – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 05 04
Mylimieji, Gyvasis Kelias numatytas mums, kad mes galėtume patirti, kokia iš tikrųjų yra Kūrėjo – Kūrėjo – ir Šeima, kada Jie Keturi yra susivieniję į Absoliučią Dvasinę Vienovę, ir tuo pačiu, kokia yra Jų veikla, kada mes atsiduodam Jų vedimui iš vidaus. Mes imam patirt tos milžiniškos Meilės Galios poveikį mums, patirt tuo, kad mes trokštame Meilę lieti kitiems – būsena mes ją paliudijame, kaip ir Patį Kūrėją. Mes norime veiklos, norime būti aktyvūs, ryžtingi, drąsūs. Ir mums sudaromos visos galimybės, kad mes galėtume būt tie, kokius suplanavo kaip Savąjį atvaizdą Pats Kūrėjas – suteikė mums galimybes, suteikė visas priemones, kad mes galėtume pasireikšti Pačiu Kūrėju.
Kada mes Įtikėjimu stiprėjame, mes patiriame, kad iš tikrųjų yra Kūrėjas – Kūrėjas – kuris yra sumanęs visiems Meilės patyrimus – Meilės, kuri pranoksta tą žmogiškąja prasme įvardijamą meilę, bet Visuminę – Dieviškąją Meilę – kuri yra altruistinė – nesiekia sau jokio atlygio, nesiekia sau kažkokios privilegijos, nesiekia, kad jeigu tu myli kitą, tai kitas privalo mylėt tave. Tiesiog Meilė yra besąlyginė, ir ji liejama, kadangi yra tokia būsena – Meilės būsena – kuri atiduoda save – atiduoda tą Meilę, kad Gerovė skleistųsi visoje kūrinijoje. Ir Kūrėjo numatyta Evoliucija sumanyta tam, kad mes galėtume, pasireikšdami Kūrėjo atvaizdu, patys stipriau pažinti visą kūriniją – pažinti save, kad mes galėtume iš tikrųjų paliudyti kitiems – esame Bendrakūrėjai – jog tai – Nauja Šviesa, kad mes esame Bendrakūrėjai – ne tie, bijantys Dievo, ne dievobaimingi, bet esame drauge veikiantys, patiriantys Kūrėjo Meilę. Kaip Kūrėjas veikia Meilės Motyvu ir Galia, taip ir mes imame pasireikšti ryžtingai, drąsiai ta pačia būsena, juntama Meile, savojoje aplinkoje.
Aplinkos mes negalime pakeisti, ir nepakeisime. Kūrėjas irgi aplinkos negali pakeist, jeigu toji aplinka – kiekvienas Kūrėjo sūnus ar dukra – mūsų dvasinis brolis ar sesė – nejaučia tos pačios Meilės savo Širdyje, nes tiktai Širdies Meilės Galia leidžia kiekvienam keistis savimi – tampant savimi. Mes įtakojam tiktai energinių virpesių aplinką – Lauką – bet mes nekeičiame mūsų dvasinių brolių ar sesių. Jie turi laisvą valią, kaip ir mes, kurią visi gauname iš Kūrėjo. Ir tiktai laisvos valios sprendimais, ir Meilės virpesių Galia, kiekvienas ir priima apsisprendimą – galutinį apsisprendimą – aš trokštu suliet savo valią su Kūrėjo valia, trokštu vykdyt šitą valią – bendrą valią – mūsų bendrą valią su Kūrėju. Kadangi valia yra asmeniškai sulieta su Kūrėjo valia, ji tampa bendra.
Štai kiekvienam priėmus tokį milžinišką ir galutinį sprendimą, tada tas mūsų brolis ar sesė keičia save – save – jis nekeičia mūsų. Mes keičiame tik save tiek, kiek patys dedame asmeninių pastangų atsiverdami Kūrėjui, ir tuo pačiu bendraudami su Kūrėju ir veikdami su Kūrėju kaip Bendrakūrėjai. Štai mūsų visa veikla, skirta – materialių veiksmų išraiška – visumai, keičia mus – mus keičia iš vidaus – mes stiprėjame savimi charakterio savybėmis, kurias suteikia mūsų asmenybei su visu šitų savybių potencialu Pats Asmenybės Šaltinis ir Centras – Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU.
Urantijos Knygoje visuomet teigiama, kad Asmenybės Šaltinis ir Centras yra Pirmasis Šaltinis ir Centras – Rojaus Trejybės Pirmasis Šaltinis ir Centras – kurį galima pavadinti – Tėvu – Visų Tėvu – Visuotiniu Tėvu – bet aš jums teigiu, kad Visa Rojaus Trejybė, kadangi sulieta dvasine prasme – o tai yra Tikrovės Išraiška Absoliučioje Dvasinėje Vienovėje – tai negali Tėvas padovanoti asmenybės vienas savarankiškai, nesusietai su Kitais Dviem Rojaus Trejybės Šaltiniais ir Centrais, ir tuo labiau su Visumine Dievybe AŠ ESU. Reiškia, ir mūsų Dovana – asmenybės amžinoji Dovana – yra tuo pačiu iš Visų Šitų Kūrėjo Asmenybių, kurios Absoliučioje Dvasinėje Vienovėje veikia nuo pat praeities amžinybės dabartinėje amžinybės dabartyje. Kūrėjo samprata – tai yra amžinybės dabartis, nes Kūrėjas gyvena visą laiką dabartyje, ir mūsų jau samprata – visą laiką Jie veikia visiškoje Absoliučioje Dvasinėje Vienovėje į amžinybės ateitį. Todėl ir jūs vis labiau mąstykite tokia samprata, kad Kūrėjas, apimdamas amžinybę praeityje ir amžinybę ateityje, veikia amžinybėje kaip dabarties akimirkoje, nes Jam visa amžinybė iš praeities ir ateities yra dabarties akimirkoje. Niekada Kūrėjas nėra toks, kad būtų praeityje, ateityje – be dabarties. Jis nėra segmentuojamas. Jis yra Visumos Šaltinis ir Centras. Kiek besiplėstų kūrinija, Jis visą laiką yra apkabinęs ją Dabarties Glėbyje.
Kad jums būtų tą lengviau suprasti, įsivaizduokit, jeigu jūs laikot savo mažylį, kuriam jaučiate Meilę – laikote savo glėbyje – ir jūs laikote jau seniai, ir laikysite toliau. Bet tas glėbys yra toje akimirkoje, kurioje esate jūs. Jis yra dabarties akimirkoje. Jūs gi, jeigu laikote tą mažylį visą valandą, jūs nemąstote apie tas minutes, kurios sudarė tą valandą – jūs esate štai dabartinėje akimirkoje, ir norite atiduoti tą meilę ir globoti tą mažylį šios akimirkos būsena. Lygiai taip pat jūs nemąstote, kiek tą mažylį laikysite – dar valandą, dvi – jūs esate dabarties akimirkoje. Ir dabarties akimirka jūs atiduodate save Meile – Meilės Galia – atiduodate save – visą save – tam mažyliui.
Štai Kūrėjas ir atiduoda Save dabartyje.
Ir mes turime pajausti, kad šitas ir mūsų Evoliucinis žengimas Gyvuoju Keliu apima visą ateities amžinybę. Mes esam ribiniai tvariniai – turintys pradžią – mes negalime apimti praeities amžinybės, kurią Savyje dabarties akimirkoje talpina Kūrėjas, bet mes galime nukreipti žvilgsnį, išplečiant mūsų sampratas, į ateities amžinybę, kad mes patirtume, jog mūsų dabartis yra susieta su ateities amžinybe, kada mes vis stipriau atskleisime jau dabartyje esančius, tiktai dar snaudžiančius, mūsų savybių potencialus, paversdami juos aktualais per visą amžinybę. Bet kuo daugiau mes susiesime juos su dabarties aktualo panaudojimu – tų mūsų charakterio savybių – tuo mes stipresni būsime kaip Bendrakūrėjai su Kūrėju – su mūsų Rojaus Tėvais. O juk Kūrėjas yra Amžinas – Kūrėjas yra Visaišmintis – Kūrėjas yra Visagalis – tai mes, kaip Bendrakūrėjai, taip pat įgyjame šitas savybes. Todėl visiškai nedera mums mąstyti apie kokias nors baimės apraiškas, apie kokias nors savanaudiškumo apraiškas, kada esame Bendrakūrėjai su Pačiu Kūrėju, kada mes esame Gyvame Komunijos ryšyje su mūsų Tėvais – Visumos Šaltiniu ir Centru.
Štai tokia mūsų platesnė žvilgsnio išraiška, apimanti mūsų vidų, leis mums būti stipresniems dabartinėje akimirkoje, ir veikti ateities labui – visumos labui.
Bet, vėl, kartoju – keičiant tiktai save asmeniškai – tiktai save – ir įtakojant aplinką, bet jos nekeičiant, kas susiję su mūsų brolių ir sesių keitimu. Šitą turi jie nuoširdžiai daryt patys – patys – lygiai taip pat, ką aš dabar jums kalbėjau, taikyt savosios asmenybės atžvilgiu.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas