Nauja Lietuvos valdžia spartins žmonių degradavimą ir nusivylimą rytdiena dar labiau, 2019 06 27

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mirtingieji visada tikisi, kad prasidės jiems geresnis gyvenimas sulaukus naujųjų metų, gimtadienio, kai dar vieneri metai praeityje, kada bus vasara, kada ateis nauja valdžia po rinkimų – Seime ar Prezidentūroje. Žmonės tikisi gėrio ir veiklos teigiamų permainų jiems net piršto nepajudinus, kad tas gyvenimas keistųsi į geresnę pusę visiems. Tiesiog stebuklas atsitiks ir gyventi taps malonu ir lengva. Kvailystė – ir tiek, nes gyvenimas tik blogės, ypač po prezidento pastarųjų rinkimų, kada prezidentų tapo bankininkas – jokioje kitoje normalioje pasaulio valstybėje to atsitikti neatsitiko, ir negali atsitikti. Tai tiesiog pavergtos Briuselio Lietuvos didžiausia šio dešimtmečio kvailystė ir nelaimė. 
Neturėkite vilties, kad Kūrėjas pagerins jūsų kasdienį gyvenimą už jus, kada jūs nededate jokių pastangų patys. Jūs dėl to ir gavote tokį prezidentą, kuris krovėsi sau turtus iš jūsų pasityčiodamas ir jus išnaudodamas, o jūs priedo jį dar sau išsirinkote prezidentu. Kvailystė ir nuprotėjimas tų, kurie tą padarė savo balsais. 
Na, kaip gali Lietuvos prezidentu būti išrinktas bankininkas, kada bankai visą laiką plėšė ir toliau dar labiau plėšia milžiniškus mokesčius iš kiekvieno turinčio reikalų su jais, kaip gali iš tokios savanaudiškos ir agresyvios išnaudojimu struktūros, žmones skriaudęs ir mulkinęs mirtingasis tapti jų prezidentu – tai jau psichiatro įvertinimo reikalingi žmonės, kad jie savo Vedliu pasirinko jų pačių plėšiką. Jeigu ėriuko kailiu apvilksite vilką, ar nuo to jis taps avimi, ir net avių bandos vedliu? Aišku, ne, jis tik ir lauks momento, kaip tą kvailių avių kaimenę išpjauti ir nepelnytai sočiai smaguriauti dėl avių kvailumo ir nesugebėjimo atsirinkti, kas tinka būti jų vedliu. 
Lietuvos pramonė ir žemės ūkis yra visiškai sunaikinti ne šiaip sau, bet sąmoningai, siekiant žmones paversti vergais ir tuo pačiu padaryti juos visiškai priklausomus nuo nedidelės grupelės mirtingųjų, valdančių kelias kompanijas ir žemes Lietuvoje, kurie apvagia žmones juos išnaudodami ir dargi iš jų pasityčiodami – išdrįsta jiems pasiūlyti vilką ėriuko kailiu į bandos vadovo aukščiausią postą. Tai dabartinių Lietuvos fariziejų cinizmo subujojimas.
Kada Kristus kalbėjo apie avių kaimenes, tada jis minty turėjo užguitus nuoširdžius Tiesos ieškotojus, kuriems ir reikalingas Gerasis Piemuo. Šiandien Gerojo Piemens Lietuvos politikoje nėra iš viso, todėl nebus ir tokios akimirkos, kad kaimenė pradėtų sekti paskui Gerąjį Piemenį, vedantį ją į Amžinųjų Vertybių Kūrėjo Ganyklą, kuri vienintelė yra saugi vieta, nes ji yra paties Kūrėjo teikiama dvasinės ir materialios gausos pilnatvė visos planetos dieviškojoje Evoliucijoje – ir kiekvienoje Epochoje. Ir tik Kūrėjo Ganykloje galima pajausti ir patirti visapusišką Gerojo Piemens vadovavimą, kad jam atsiduotum su Pasitikėjimu ir Įtikėjimu kuriant materialią žmonijos civilizaciją ant dvasinių Meilės, Brolystės, ir Tiesos Kūrėjo pamatų. Be Gerojo Piemens Lietuvos avių banda yra pasmerkta vergauti tiems vilkams avies kailyje, nesvarbu, kur jie besidarbuotų – pats Lietuvos valdymas ir gyvenimas bus neteisingas ir prieštaraujantis Kūrėjo Meilės Įstatymui.
Štai kodėl atėjo akimirka, kada dera atsigręžti kiekvienam į nuoširdų apsisprendimą – ar noriu gyventi ir dirbti Kūrėjo Ganykloje, drauge su pačiu Kūrėju, esančiu viduje, ar, priešingai, pasineriu nieko nematydamas ir negirdėdamas į vilkų avies kailyje diktuojamas sąlygas ir toliau velku baimės jungą iliuzinės tamsos kasdienėje egzistencijoje namuose, šeimoje, darbe, mokykloje, gatvėje ir visiškai atsiduodu tos tamsos teikiamoms sampratoms ir veiksmams? 
Evoliucija sumanyta tik teisiesiems – ne iliuzijoje besimurkdantiems drauge su vilkais ėriuko kailyje bailiams. Evoliucija nenumato apgaulės ir kančios, išnaudojimo ir menkinimo, apvogimo ir pavergimo, tačiau ji numato Kelią ir Būdą, kaip išsilaisvinti iš baimės vergystės. Visos pastangos yra įvertinamos ir atlyginamos, jeigu jos yra nuoširdžios ir atkaklios, jeigu jos nėra vien tik kaprizų ir užgaidų tenkinimo siekis. Todėl ir jūsų – kiekvieno – pastangos yra vienintelės jums asmeniškai, ir priklausomai nuo to, kurį kelią pasirinksite, tokio atlygio ir susilauksite, nes priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio pasireiškimas jus lydės be perstojo, kas akimirką, ir nuo jo pasislėpti neįmanoma nė vienam. Ir visai nesvarbu, ar jūs ką nors girdėjote apie šio dėsnio veikimą ar nieko negirdėjote iš viso. Būtent dėl to ir nesiekite tokio požiūrio sustiprinimo – aš nieko negaliu, nieko nemoku, niekas man neišeina, niekas nepasikeis, jeigu aš daugiau domėsiuosi dvasiniais dalykais, kai man vaikus reikia maitinti šiandien. Būtent dėl to ir neišeina, kad dvasinius dalykus ignoruojate savo Širdimi, tuo tarpu intelektas-protas juos atstumia, kadangi yra pilnas baimės, todėl renkasi klaidingus prioritetus – kad tik nebūtų savimi ir niekuo neišsiskirtų iš aplinkos, kad tik kitiems – draugams, bendradarbiams, giminėms nebūtų suteikta net menkiausia galimybė kuo nors tokiu, iš ko jie galėtų pasišaipyti. Ir nors žodis nėra toks, kad sužeistų kūną, tačiau tamsoje ir baimėje veikiantis mirtingojo gyvulinis protas to pašaipos žodžio bijo labiausiai. Juk vien dėl tokios baimės poveikio šiaip jau drąsus ir ryžtingas Judas Iskarijotas pabūgo kokių nors dar tik ateityje galimų pašaipų iš draugų ir giminių pusės, jam susidėjus su, jų manymu, tokiu nevykėliu keistuoliu, kaip Jėzus, ir jis Jėzų išdavė ir atsisakė Šviesos Kelio, o tada dėl tokio savo klaidingo sprendimo sulaukė ir pasekmės poveikio, kad jo protas nebeištvėrė didžiulės vidinės įtampos, ir jis nusižudė, šitaip ne tik nutraukdamas savo fizinę egzistenciją, bet ir pakeisdamas savo Likimą. Ir kaip tik dėl to priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis ir pasireiškia tokia pasekme, kad ir jums nieko neišeina, nes nematote, ką ir kur klaidingai darote dėl įžvalgos stokos ir dėl nemokėjimo gyventi būnant savimi. O juk Evoliucija ir sumanyta tam, kad būtų vis ryškiau atskleidžiama kiekviena originali asmenybė. Evolliucija nėra skirta atskleisti gyvulinio proto jaučiamos baimės klaidingų ir įgyvendinamų sprendimų skaudžias pasekmes pačiam gyvuliniam protui, kuris visą laiką bijo, nepasitiki, ir kenčia. Ir būtent tokiems baimės pilniems mirtingiesiems bet kokias apgaules ir gali primesti vilkai ėriuko kailyje, nes tokie engiami ir baikštūs mirtingieji nemato tame kailyje esančių vilkų ir tiki jų gražiais žodžiais, ir mano, kad jų vedliai tikrai pasirūpins jų gyvenimo palengvinimu, pasirūpins avių bandos poreikiais, ir nuves jas į sočias ganyklas. Taip nebus, nes patys vilkai, tegu ir ėriuko kailyje, skambiais ir gražiais žodžiais postringaujantys, neėda ėriuko žolės, jiems ganyklos nereikalingos, dėl to jie eina ten, kur galės slapta, tamsoje, pradaigoti visą kaimenę, kai tokie veiksmai jiems atneša dar daugiau naudos. Savanaudis niekada nebūna altruistu.
Tardamas Priesaikos žodžius prezidentas meluos, nes jis prisieks nežinia kam. Priesaika yra duodama Asmenybei, kuriai ir prisiekia ištikimybę . Aš daviau Priesaiką Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU. O čia prezidento priesaika bus tokia, kokios iš viso būti negali – kažkokiai nesuvokiamai abstrakcijai. Priesaiką ir turi priimti toji Asmenybė, kuriai ir prisieki ištikimybę, o čia bus taip, kad jo priesaiką priims…Konstitucinio Teismo pirmininkas. O tai reiškia, kad prezidentas šiuo atveju paklūsta šiam asmeniui, kuriam ir prisiekia savo ištikimybę. Štai kodėl tokia priesaika yra netikra, nes nėra asmenybės-adresato, kam prisiekiama. Kiti – akli – sakys, kad jis prisiekia tautai, prisiekia Seime, bet tauta nėra Asmenybė, todėl institucijai prisiekti negali. 

Bet kurios šalies prezidento Priesaika turi būti duodama Kūrėjui – ir vien tik Kūrėjui. Bet tokią Priesaiką duoti gali tik Kūrėjo sūnus ar dukra, atradęs Kūrėją - Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje. Kol šito nebus, tol bet kokia kitokia priesaika yra niekinė ir neturi jokios prasmės -- ir tol tamsa ir baimė nesitrauks, o tik stiprės, nes mirtingųjų proto degradavimas dar labiau spartės. 

Štai dėl ko jums būtinas nuoširdus sprendimas rinktis Gyvąjį Kelią, ir vien tik jį, ir juo žengti ryžtingai – vardan Gerovės planetoje ir kūrinijoje. Ir žengti taip, kaip Rojaus Trejybė-AŠ ESU veda iš vidaus.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas. 

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal