Ką daryti su draugų bloga įtaka vaikams, 2019 07 19

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Lietuvos nė vienos televizijos laidų nežiūriu jau porą metų dėl žurnalistų visiško neprofesionalumo, kaip ir kviečiamų laidų dalyvių giluminio mąstymo visiškos stokos. Tačiau tą aš randu jau daug metų Rusijos televizijos laidose ir filmuose, kadangi ten yra daug giluminio mąstymo, kuris leidžia žvelgti ir man į žmogaus proto vystymosi tendencijas. Ir matau, kaip mano teiginiai, kuriuos aš teigiau – ir teigiu toliau dar stipriau – jau daugiau kaip du dešimtmečius, visiškai pasitvirtino ir toliau pasitvirtina. 
Taigi, šiandien per vieną Rusijos TV kanalą pamačiau pasikalbėjimą su psichologe, aiškinančia, ką gi daryti tėvams su vaikais, kurie pasiekė paauglystę ir dabar draugų poveikis jiems turi tokią stiprią ir labai blogą įtaką, o tėvų aiškinimai nieko nepadeda, ir vaikai, ignoruodami tėvus, ir toliau daro savo, šituo varydami tėvus į neviltį, kai paauglystė kai kuriems vaikams prasideda nebe apie 13-14 metus, o apie 10-tus metus. Ir liūdna klausyti tokios psichologės aiškinimų, kuri pati turėdama tokio amžiaus sūnų, prisipažįsta, kad yra kai kuriais atvejais bejėgė ir negali pasiekti sūnaus supratimo, kad toks jo elgesys negeras. Ir kada moralizavimai nepadeda, tada griebiasi bausmės – vienai dienai tėvas atima iš sūnaus kompiuterį. 
Tad ir kyla toks klausimas visiems tėvams – ką gi daryti su paaugliais savo vaikais, kada jų draugų įtaka stipresnė už tėvų? Psichologai nepajėgūs padėti, nes patys nežino, ką gi daryti, todėl ir jų aiškinimai yra be problemos sprendimo, jiems siūlant tėvams daugiau bendrauti su savo vaikais, stebėti jų susirašinėjimą su draugais, užkirsti kelią neigiamiems pastebėtiems veiksmams, ypač kategoriškai pasisakyti prieš narkotikus, net dėl to taikyti kompromisus – leisti vaikams keisti savo išvaizdą, nusidažant plaukus ar veriant auskarus, žiedus, o kai kada atvirai prisipažinti savo vaikams, kad nežino, kokiu būdu spręsti tokią santykių ir blogos draugų įtakos problemą. 

Tai visiškas tokių tariamų psichologų ir pačios tokios tariamos psichologijos bejėgiškumas ir artėjantis krachas. 

Pirmiausia dėl spartėjančios vartotojiškos civilizacijos, vystomos vien tik materijos pagrindu – be dvasinio pamato – daug didesnis poveikis yra ir mažiems vaikams – juk vaikai labai anksti ir labai greitai išmoksta naudotis kompiuteriu ar telefonu, ir tuoj pat ima naudotis jo teikiamomis galimybėmis dėl to, kad toks pasinaudojimas nereikalauja didelio, nuolatinio, ir įtempto mąstymo, užtenka vien tik mechaninio – roboto – veiksmo paspausti mygtuką, ir tu jau turi tai, ką tau siūlo draugai, ką draugai aptarinėja ir vertina savo samprata tarpusavyje. Tai – ne knygos skaitymas, kur reikalingos nuolatinės pastangos susikaupti. Tai paveikslėliai – judantys, dirginantys, ir tekstai atitinkamų frazių, minčių nuotrupų įrėminime, nesvarbu, ar tai būtų kompiuteriniai žaidimai, ar nufilmuoti kokie nors paauglių tarpusavio konfliktai – principas tas pats – paveiksliukas ir atitinkamo laipsnio adrenalino išsiskyrimo aplinka – pasišaipymai. Nėra nieko gyvo ir prasmingo, nieko šviesaus ir gailestingo Meilės Galia pasėto. 
Apskritai nuo pat mažumės buvo lavinamas vaiko protas jau pačių tėvų neišmintingai ir nieko nenusimanant apie vaiko proto lavinimą. Todėl vaikeliui ir buvo pataikaujama jau nuo pat kūdikio pirmųjų garsų pamėgdžiojimo, kartojant jo garsus – au au, miau miau – net nesuvokiant, kad šitaip pradedama užgniaužti vaiko kūrybinę asmenybę – dvasią – o tuo pačiu vaiko kalbos padargai nesilavina, jeigu vaikas negirdi normalių žodžių – šuniukas, kačiukas -- didelis – šuo, katinas – vaikui reikia aiškinti Tikrovę ir Tikrovės Šaltinį – Kūrėją – kad jis nuo pat mažumės girdėtų tuos prasmingus žodžius ir tų tariamų balsu žodžių garsus, kuriuos jis siektų atkartoti, kaip jam išeitų, kai jo kalbos padargai dar nesusiformavę, bet jo pasąmonėje tada būtų nuolat sėjami prasmingi Gyvojo Turinio žodžiai, ir garsai tikrieji, o ne – au au, miau miau. Beje, jūs turite suprasti, kad šie garsai vaikui taip pat bus reikalingi, kada jūs aiškinsite, kaip šuniukas loja ar kačiukas miaukia, tačiau šiais garsais nėra ko vadinti pačių gyvūnų, kurie turi savo pavadinimą, kurį ir dera vartoti. Taip lavinamas vaiko protas ir neteršiama vaiko pasąmonė. Ką jam įdėsite į vidų, tą jis ir turės, ir tuo naudosis. 

Tačiau pradžia, kad vaikas nepatirtų draugų – būsimųjų draugų – blogos įtakos prasideda jau nuo pat šio būsimo mažylio būsimųjų tėvų tarpusavio susipažinimo akimirkos Meilės virpesiuose. Būtent nuo pat tėvų susipažinimo pradinės akimirkos jau klojamas pamatas būsimojo kūdikio charakterio formavimui – drauge su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU – abiejų būsimųjų tėvų atrastu savyje – klojamas pamatas ir tai akimirkai, kada bus tas pats tikrasis – sąmoningas ir subrendęs – abiejų tėvų būsimojo kūdikio sukūrimo intymus ryšys– kartu su Kūrėju, pakviestu Gyvojoje Komunijoje-Maldoje. 

Kūrėjas sumanė Evoliuciją ir Evoliucinį Planą, kuris ir bus įgyvendintas – ir jau yra įgyvendinamas – būtent taip, kaip Kūrėjo ir sumanyta – ir ne kitaip. Todėl negali būti Evoliucijos be Evoliucijos Autoriaus dalyvavimo. Jeigu mirtingasis ir siekia savo interesų, savo tikslų, nustūmęs Kūrėją į šalikelę, ar už nugaros, tai nuo to Evoliucija nesikeičia, ir Kūrėjas neatsiduria šalikelėje ar už nugaros – tiesiog šalikelėje atsiduria pats tas mirtingasis savo klaidingais sprendimais ir jų įgyvendinimu – tuo tarpu Evoliucija ir toliau vis tiek yra įgyvendinama pagal Kūrėjo Evoliucinį Planą – tik šiek tiek uždelsiama to mirtingojo , ir daro kilpą, ir kas atsiduria toje kilpoje, patiria didesnių sunkumų, sukrėtimų, kančių. Bet gi tai yra tų mirtingųjų labai klaidingų sprendimų varginančių mirtingojo protą ir kūną pasekmių poveikis pačiam mirtingajam ir jo aplinkai, tuo pačiu ir mirtingojo vaikams. 
Viskas tarpusavyje susieta į gyvą ir vientisą Sistemą, dėl to vienos kartos pasėtos tamsos problemos atsiliepia kitos kartos dar tirštesnėje tamsoje dar skaudesnėmis pasekmėmis. Evoliucija neturi emocijų, jai nesvarbu, kad vaikai nueina klystkeliais, kad tėvai nieko neišmano apie vaikų psichologiją, nesupranta ne tik savo vaikų proto, bet ir savo proto vystymosi, arba degradavimo dėsnio – panašaus dažnio energiniai virpesiai pritraukia panašaus dažnio energinius virpesius, dėl to tokia didelė yra paaugliams draugų įtaka, daug stipresnė negu tėvų, jeigu tėvai nuo mažumės nepasirūpino patys kelti savo energinius virpesius drauge su Kūrėjų, atrastu savyje, jeigu jie gyveno, tiksliau ne gyveno, o egzistavo be savyje atrasto Kūrėjo, dargi Kūrėją net neigdami, ir šaipydamiesi, tyčiodamiesi iš tų, kurie Kūrėją atrado savyje, todėl tokie tėvai ir negalėjo savo vaiko pripildyti Gyvuoju Meilės Turiniu, nors vaikus apipylė materialiomis dovanomis, iš gailesčio, ir be jokio Gailestingumo, atimdami iš jų Kūrėjo padovanotos amžinosios dvasinės Asmenybės – šios dienos mirtingojo tapatybe pasireiškiančios Urantijoje – Laisvę ir Šviesą, ir užteršdami juos vien tik materija be dvasinio pamato. Ir dabar stebisi ir panikuoja – negaliu susitvarkyti su vaikais, neklauso, nekalba, užsidaro savyje. Tai tiesiog logiškai pasiekta per visus ankstesnius metus tamsybės pasekmė, kuri jau neišvengiamai atsilieps šių vaikų būsimuose dar blogesniuose santykiuose su jų vaikais. Ir jokie šios dienos tariami psichologai, tariami psichiatrai kaip nežino, taip ir nežinos, ką gi daryti, jeigu neišgirs mano mokymų Širdimi ,ir nepradės nuoširdžiai ieškoti Kūrėjo savyje, nes jie ne gyvena, o egzistuoja ir dirba dabartinėje tamsoje.

Be Kūrėjo – atrasto savo viduje – neįmanoma vaiko pasąmonės pripildyti Meile ir Šviesa nuo pat pirmosios akimirkos. Todėl pirmiausia patiems tėvams dera ir susirūpinti dėl savo vidaus, ir pasirūpinti patiems savo vidumi, kad jame būtų Kūrėjo Meilė ir Šviesa. Kaip gi tu gali padėti savo vaikui, jeigu pats esi tamsoje, o Kūrėjo Meilės ir Šviesos ne tik nepažįsti, bet net ir patį Kūrėją neigi, neigi ir tai, kad galima mokytis iš Kūrėjo, kad galima bendrauti su Kūrėju, ir išgirsti Kūrėjo sakomus ir asmeniškai tau, ir visiems, mokymus? Kol tokios nuostatos vyraus, tol su savo vaikais bendrauti ne tik nemokėsi, bet ir bijosi, ir iš baimės juos lenksi vien tik ten, kur nori tavo savanaudiškas ir gyvulinis protas, kuris be Kūrėjo visą laiką tik degraduoja, o toliau degraduos dar sparčiau, nes jis nėra atsietas nuo materialios ir perdėm vartotojiškos civilizacijos degradacijos, kuri siūlo savo aukštumų ir viršūnių klaidinančius siekius. Todėl tarpusavio santykiai dar labiau atšals ir paaštrės, įgaus daugiau agresyvumo ir konfliktinių pasireiškimų be jokių argumentų, vien tik kaltinimų lavinomis tiems, kurie trukdo degraduojančio ir savanaudiško proto kuriamiems planams realizuotis. 

Aš jums nuolat kartoju – kiekvienu atveju – jūs turite pajausti Kūrėjo vedimą iš vidaus ir jam atsiduoti – ir tik tada jūs ir patirsite, kaip Pats Kūrėjas jums kiekvienu atveju teikia tinkamiausius konkrečius ir sprendimus, ir veiksmus, ir žodžius jums bendraujant su jūsų vaikais.
Neterškite, nelaužykite, ir nežalokite vaikų psichikos jokiais komandavimais, draudimais, ar moralizavimais -- niekada šituo keliu eidami vaiko nenuraminsite ir neapšviesite, Visada veikite vien tik su Kūrėju, kad kuo aukštesnio dažnio virpesiais prisipildytumėte ir jūs, ir vaikai po kurio laiko tą pajaustų, ir patys panorėtų būti drauge su jumis, ir jie net pradėtų klausti jūsų pačių daug prasmingų klausimų apie prasmingą gyvenimą, jeigu jūs tik pradėtumėte skleisti jiems Gyvosios Šviesos Impulsą savo elgesiu ir laimingu gyvenimu drauge su Kūrėju viduje. Ir tada vaikai patys iš vidaus net poreikio nebeturėtų iš draugų sugerti tamsą. Jiems tuomet būtų augantis poreikis savo draugus apšviesti, ir tą jie darytų ryžtingai savo bendravimu Meilės Galia, gauta ir iš tėvų, ir iš Kūrėjo. 

Šito turi mokytis ir psichologai, psichiatrai, ir mokytojai, ir visi iki vieno 7 milijardai Urantijos mirtingųjų, kaip ir tėvai su vaikais. Be šito katastrofa neišvengiama.

Aš žinau, ką sakau.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal