Algimanto pamokomasis žodis – Mūsų dėka pasaulis nušvis – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2019 09 29

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Gyvasis Kelias – tai yra Tikrovės Kelias, kuriame mes ir esame tikri – tikri tiek, kiek esam sulieję save su Kūrėju, su mūsų Tėvu ir Motina.
Atrodo taip paprasta visą tą veiksmą atlikt, ir kiek daug mūsų brolių ir sesių konfliktuoja – aš jau nekalbu apie visą žmoniją – tiktai apie Lietuvą – kada pasaulyje milžiniški konfliktai yra tarp šalių, tarp įvairių grupuočių, tarp partijų – vieni kitiems yra kaip priešai, nors yra tautiečiai.
Dabar puola Amerikos prezidentą Trampą, kad jis kalbėjo telefonu su Ukrainos prezidentu Zelenskiu – ką jis sakė? ar jis neišdavė Amerikos interesų? – puola demokratai, kurie ruošiasi rinkimams ir nori sukompromituot prezidentą, kuris yra visos šalies prezidentas.
Tas pats yra ir tarp religinių lyderių. Popiežius nenori susitikt su rusų stačiatikių vadais, kaip ir šitie vadai nenori su popiežium susitikt. Su musulmonais nebendrauja, su judėjais nebendrauja ir svarbiausia, kad ir tie judėjai ir musulmonai nenori bendraut. Tai įsivaizduokit, šitame kelyje esam mes – šitoje nuostabioje, ramioje šalelėje – vieninteliai turintys tą Tikrovės Kelią – vieninteliai visame pasaulyje.
Sunku patikėt, kad mes esam pasaulio dvasinis centras – bet taip yra. Mūsų dėka pasaulis nušvis. Jis jau dabar gauna iš mūsų tuos aukščiausio dažnio energinius virpesius, bet juk mūsų sąmonėje įvykusi milžiniška transformacija, mes jau suprantame, kas yra Kūrėjas – kad Jis dalina Meilę, Jis yra Meilės Šaltinis, Jis nieko nebaudžia, niekam nekerštauja.
Paimkit visas tas knygas, kokios yra ikišiolinės knygos, kuriose tariamai perteikiama šviesa apie Dievą – visur yra žudymai – Dievo vardu. Visur, nesvarbu, ar tai bus musulmonų Alachas, ar judėjų Jahvė, ar krikščionių sektų Tėvas, Jėzus, visur yra kerštas, naikinimas ir niekas nekalba apie Mylintį, visus Mylintį Tėvą.
Buvo Sai Baba, kuris atnešė į mūsų pasaulį Meilės Dievo sampratą. Buvo – bet užleido areną man, kad būtų galima skleist tą Gyvąją Evangeliją – Kūrėjas yra Gyvas, Realus, Tikras, ir Jį galima atrasti kiekvienam – savo viduje. Štai kelias į Kūrėjo atradimą, štai čia yra – aš rodau simbolį – širdies plotą – bet Jis yra atrandamas, atsivėrus nuoširdžiai Jam. Ir atsiranda sąmonės būsena, kurią fiksuoja materialios smegenys – štai tas yra vienintelis išsilaisvinimas iš visų konfliktų, iš visų nerimo būsenų.
Negalima gydyt depresijos be Kūrėjo – na, ji neišgydoma. Vaistai – tai yra cheminė intervencija, įsikišimas į žmogaus smegenis, tai yra prieš Kūrėjo Valią. Kūrėjas ramina iš vidaus, tai reikia ir imt tą Gydytoją betarpiškai, viduje esantį – kad mes galėtume patirt – Kūrėjas yra stipresnis už cheminius vaistus. O mes dabar iškeliam chemijos koncernus, kurie kasmet deklaruoja – štai sukūrėm naujus, dar geresnius vaistus.
Aš per Rusijos kanalą girdžiu tiek vaistų reklamos, man atrodo, kad tiesiog visa žmonija yra ligoninė. Viskas – tiktai gerkit, gerkit įvairiausius vaistus, ir vieni per kitus siūlo, siūlo savo, ir paskiau pareiškia – dabar sukurtas naujas vaistas tabletėmis, kur užtenka išgert vieną tabletę ir poveikis stiprus, nes tai yra milžiniška dviguba koncentracija šitoje tabletėje – kas tai yra? Tai reiškia – dozė, padidinta dvigubai šito narkotiko – natūralu ir smegenys būna paveiktos.
Niekas nesako per televiziją – mielieji, atsikvošėkit, neimkit į burną tų vaistų. Patikėkite, kad jūs esate stipresni už tuos vaistus, kai atsiveriate pačiam Kūrėjui, esančiame jūsų viduje. Tą pirmiausia turi pasakyt gydytojai, o jie sako – ne, imkite šituos vaistus. Negali būt be vaistų pagijimo jums jau visą likusį gyvenimą. O koks gi čia gyvenimas, jeigu tai yra tiktai numatyta, ką dabartinė žmonija patyrė keliasdešimt metų atkarpėle?
Kūrėjas sumanė tris-keturis-penkis šimtus metų, o mes čia sakom, kad visą gyvenimą gyvensit.
Gyvensit su Kūrėju kelis šimtus metų – taip, gyvensit, bet be vaistų – prasmingą gyvenimą, kuris nebūtų laiko ir energijos švaistymas tuščiai, bet veikiant visumos labui, o pirmiausia – save – pripildant Kūrėju.
Štai tokia turi būt politika, ekonomika. Dabar ekonomikos nėra. Juk Tarybiniais laikais šaipėsi, kada Brežnevas pasakė frazę – ekonomika turi būt ekonomiška. Savaime suprantama, ji turi būt ekonomiška, nes pats žodis – ekonomika – ir reiškia – taupymą. O dabar kas siūloma – kuo daugiau išlaidauk, kuo daugiau plepėk per telefoną, nes telefono kompanijai sumokėsi daugiau pinigų už tą ryšį. Pirk daugiau produktų, ir paskiau juos nesuvalgęs išmesk, nes tu daugiau sumokėsi tom kompanijom, kurios gamina tuos produktus. Keiskitės pagal madą, o madą siūlo kas sezoną, bet čia yra, na, pasakyčiau – Šėtono lenktynės. Nežiūrėkite, kokia yra to drabužio, ar batų funkcija, bet žiūrėkit, koks yra tas, kuris siūlo. Jeigu jis turi pripažintą tarp madų pasaulio, na, vertinamų autoritetų galią-vardą, tai klausykit jo žodžio, ir nežiūrėkit, tinka jums ar netinka, patogu ar nepatogu – jis siūlo – ir jūs turit avėt tokius batus, ar dėvėt tokias sukneles, ar tokius kostiumus – kvailystė ir tiek, bet žmonės yra apkvailinti, ir tai nuo pat jaunumės – nuo pat jaunumės.
Aš stebiuosi, kaip eina jauni žmonės – ir panelės – gatvėj, rūko tas elektronines cigaretes – jos kenkia dar labiau plaučiams negu nikotino cigaretės, bet čia yra mados klyksmas –kaip auskarai, žiedai, tatuiruotės – dabar prisidėjo dar šitos cigaretės, su visokiausiais kvapais, tiesiog rinkis pagal skonį. Štai tos kompanijos nori iš tų jaunų žmonių pinigų. O tai, kad jos žaloja jų psichiką, žaloja jų ateitį – ir jų vaikų ateitį – jiems visiškai nebesvarbu.
Aš prisimenu, kada lankiau mokyklą Utenoje – tai buvo unikali mokykla – visi mokytojai buvo kupini Meilės – Meilės – ir aš jutau tą Meilę. Ir ten buvo mums akcentuojama – neikite gatvėj kramtydami – nemandagu. Nemandagu valgyt gatvėj, sustokit kur nors atokioj vietoj, pavalgykit, jeigu jums reikia pavalgyt kelionėj, bet to nedarykite eidami. O kokia atėjo mada iš Amerikos – kramtomoji guma – štai jie atnešė tą – valgyk, valgyk, kramtyk. – Ir dabar antroji Amerikos dovana – čipsai – įvairiausi čipsai – pilna. Trečioji dovana iš Amerikos – popkornas, sprogdinti kukurūzai – visur – kino teatruose, jau dabar ko gero ir Lietuvoj taip pat kramto, triauškina. Aš nesu buvęs kino teatre nuo tarybinių laikų, ir nenoriu ten eit, nes nematau, kad dėl tokių filmų verta gaišt laiką, kad galėtum žiūrėt. Prasmės nėra vat šitame laiko švaistyme. O kodėl nėra laiko branginimo – nebranginamas laikas, nes nėra mokytojų, kurie aiškintų – mylimieji, branginkite energiją ir laiką, siekite Kūrėjo Kosminės Įžvalgos, kad pažintumėte kūriniją, įsisavintumėte Kūrėjo Energiją, ir galėtumėte patys pasireikšt taip, kaip veda Kūrėjas, savo gyvenimu. Dabar viskas perteikta per tą šūkį, kad tu turėtum būt stipriausias ir pirmas.
Kadangi aš važinėju su dviračiu, tai man patinka pasižiūrėt kartais į dviračių lenktynes, bet aš žiūriu visiškai kitokiu žvilgsniu – ir aš matau – nuo pat jaunumės dabar vyksta pasaulio čempionatai – nuo septyniolikos-aštuoniolikos metų – jau juos pratina važinėt lenktynėse. Ir sugrįžęs į savo tų metų laikotarpį, aš irgi tada dalyvaudavau lenktynėse ir norėdavau laimėt, bet aš jausdavau, kokia yra milžiniška įtampa prieš startą – tiesiog atrodo – viskas, nebėra jėgų, negali išmint pedalų – štai tas jaudulys taigi yra stresas centrinei nervų sistemai. Dabar pripratina narkotizuodami – įvairūs papildai narkotizuoja.
Ir kada aš mačiau va dabar Britanijoj vykstančias pasaulio čempionato varžybas, įvairių amžiaus grupių, moterų-vyrų, kiek daug krenta, krenta važiuodami, susiduria, nes gi važiuoja grupė, vienas prie pat kito. Trupučiuką užkliudė ratą, parvirto, o paskiau kitas nebeturi kur važiuot – ant viršaus krenta, susilaužo raktikaulį, rankas, kojas, ir vis tiek keliasi ir važiuoja. Štai koks atkaklumas – kad jie šitaip siektų Kūrėjo pažinimo – kad jie dėtų tiek kryptingų ir prasmingų pastangų pažint tą kosminę kūriniją, atverdami kūriniją savo viduje ir Kosmine Įžvalga. Štai kokia būtų vertė jų pačių asmenybei, tada atsisakytų visų tų lenktynių, bet tam turi būt mokytojai į tą pusę nukreipiantys, o dabar pilna trenerių, kurie kviečia – ateikit pas mane, ateikit į mano sekciją, ateikit į šitą treniruotę – štai nuo pat mažumės tai ugdoma. Ir dar liūdniau, kad yra sporto šakos, kaip plaukimo, meninės gimnastikos, kur jau vaikai nuo darželio, prieš mokyklą dar, jau pratinami dalyvaut tokiose varžybose. Tai centrinė nervų sistema yra iškreipiama nuo tokio amžiaus – jų šeimos patirs tragedijas.
Kūrėjas yra sumanęs Evoliuciją su vienu vieninteliu dėsniu – Priežastis-Veiksmas -Pasekmė. Štai kada Kūrėjas nėra Tas Vadovas iš vidaus, priimami neišmintingi, klaidingi sprendimai, o pasekmės juk bus – bus – ir tarp kitko, ateinančioms kartoms tai bus sunkesnė aplinka.
Tai štai mes ir esam tie Tikrieji Šaukliai, kurie galim savuoju gyvenimu apšviest tą iliuzinę dabar esančią iškreiptą tikrovę-tamsą – perskrost Kūrėjo Šviesa. Bet ja mes patys turim spinduliuot, patys turim gyvent taip, kad tas gyvenimas mums atrodytų vienintelis toks įmanomas. Kitas bet koks gyvensenos pasireiškimas akivaizdžiai būtų ne tik neadekvatus, bet kaip galima apskritai šitaip gyvent – kaip jie nesupranta – juk tai daug sunkiau toks gyvenimas, pavirtęs kančia, stresu, įtampa.
Štai mes esam tame Kelyje, kad padėtume žmonijai šviesėt. Tai va, mes turim septynis milijardus mokinių, bet jie nežino, kad yra mūsų mokiniai, todėl mes turim gyvent savo gyvenimą su Kūrėju, kad jie sužinotų, kad yra tokia mažytė, mažytė saujelė, mažytėj šalelėj, ir ji yra gyva, spindinti, ir šitą salelę stebi pats Kūrėjas – stebi – vat taip (Algimantas tą demonstruoja mums – dairosi su prie akių prispaustais apkritimu sulenktais pirštais, kaip su žiūronais) Va ir dabar Jisai stebi mus, čia.
Atverkim Širdį, kad virpesiai iš mūsų sklistų kuo aukštesnio dažnio – ir tai kūrinijos dvasinei Šeimai, kuri gauna programas apie mūsų padėtį čia, šitame pasaulyje, Urantijoje, ir sako – štai dabartiniai, paskutiniai pranešimai – urantai vis dar laikosi, neišsilakstė iki paskutinio, kad vėl reikėtų paskutinį kažkurį surast ir vėl pradėt nuo ABC.
Štai mes jau žinom tą ABC – mokykimės naujų raidžių, kad iš jų galėtume dėliot žodžius Dvasiniame Gyvajame Kelyje, nes laukia tekstų skaitymas, o paskiau ir mūsų pačių tų tekstų atpasakojimas, kol galų gale mes iš savęs – savuoju gyvenimu – demonstruosime kaip iš Kūrėjo mums teikiamą Išmintį, ir veiksmai atitiks mūsų vidinę būseną – pasąmonės švarų milžinišką aruodą, kuriame ir yra jau Kūrėjo suteikti mokymai, ir mes juos semsime ir dalinsime kitiems, pagal poreikį, pagal jų Širdies troškimą.
Aš dabar su tuo Jonu iš Klaipėdos, pabendrauju, tai kartais jis būna toks, kad galiu jam paaiškint, bet vakar jis buvo toks suirzęs, nenori klausyt. Sakau – tai tu negirdi, ką aš tau sakau. O jam yra tos ydos. Sako – tai ką, aš irgi neturiu Įžvalgos, Išminties neturiu, analitinio mąstymo neturiu? Sakau – na, neturi, ką padarysi. – Tai koks mano mąstymas? – Tavo – kritinis mąstymas. – Bet yra daug kitų, kurie kritikuoja. – Sakau – atskirk, yra kritinis mąstymas ir kritiškas mąstymas. Kritinis – kai tu ieškai priežasčių, ieškai, bet tu jų nesurandi, bet tavo protas nepatenkintas tuo, ką kiti paaiškina. Tu ieškai kažko giliau. O kritiškas – kai visąlaik kritikuoja, bet nesiūlo savo.
Tai va, žmonija turi kritišką mąstymą – vieni kitus kritikuoja – politikai, ar menininkai, ar bet kokie kiti. O mes turim lavint, ir aš šito mokau jus – analitinį mąstymą, kuriame studijuojami apreiškimai, matomos priežastys įvairių reiškinių – tiek visuomeninių, tiek gamtinių reiškinių – ir žinom, kokios bus pasekmės, toli per kartų kartas – kokie ataidės aidai.
Taip kad be urantų, o tarp jų irgi nėra daug turinčių analitinį mąstymą, deja, daugiau nieko nėra. Šį mąstymą galima ugdyt – taip. Tai aš to jus ir mokau.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal