264. Algimanto pamokomasis žodis – Garantija Gyvajame Kelyje būti savimi yra ta Gyvoji Komunija su Kūrėju – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 10 05

Mylimieji, Gyvajame Kelyje esame gyvi patys mes – gyvi savimi – ir tai yra nuostabu. Kada mes patys, žengdami Gyvuoju Keliu, imame geriau pažinti save, pažinti tokį, kokį sumanė Kūrėjas – kupiną Tiesos, Šviesos, Meilės, Teisingumo – tiesiog viduje virpesiais jauti – jauti – kuris yra teisingas veiksmas, kuris prasilenkia su Kūrėjo Meile, kuris veiksmas yra išmintingas, kuris klaidingas, ir tada lengva priimti sprendimus, lengva dėl to, kad tu žinai, Kryptis yra tiktai viena – visų Gerovei – Kryptis – Gyva. Jos negalima pakeisti. Mes galime tiktai nusisukti nuo tos Krypties, bet ne Kryptis keičiasi, mes tiesiog nesame tokie ryžtingi, tiek atsivėrę Kūrėjui, kad išdrįstume šitą Kryptį pamatyti, pripažinti sau, kad tai yra tinkama Kryptis, ir vienintelė išmintinga, ir tuo pačiu šia Kryptimi gyventi – gyventi – visų Gerovei. Bet iš tikrųjų yra malonu, kada yra geriau visiems, kada nėra tarpusavyje varžymosi, kad vienas netenka visko, o kitas pasiima jo dalį – visą dalį – nesvarbu, ar tai būtų materialus turtas, ar tai būtų kokios nors pareigos, ar tai būtų mūsų tarpusavio aplinka.
Kada yra Ramybė viduje, jūs patys jaučiate didesnį energijos viduje antplūdį. Kada jūs pilni nerimo, nepasitenkinimo, ypač susierzinimo, jūs nebegalvojate apie jokį darbą, kad galėtų ta energija, esanti jūsų viduje, atlikti Gėrio darbą, jūsų protas užimtas štai tuo visu skauduliu, kuriuo jūs gyvenate tą akimirką. Skaudulys neleidžia jums būti savimi. Tada jūs mąstote klaidinga kryptimi, klaidingu vektoriumi. Dėl to Kūrėjas ir lieja, ir dėl to gali lieti visiems be jokio išskaičiavimo, be jokio diskriminavimo tiktai Meilę, nes Jisai jokių kitų vektorių Savo Amžinybėje neturi. Amžinybė pripildyta įvairiausių niuansų, įvairiausių pokrypių, kuriuos suteikia jau tie, kurie gyvena toje būtent aplinkoje. Tačiau Kūrėjas išlieka nė per nago juodymą nepakitęs. Jis lieja aukščiausio dažnio energinius virpesius tiktai vieninteliu Vektoriumi – Meilės dalinimu, Meilės Fontano tryškimu. Ir jeigu mes turime susierzinimą, nepasitenkinimą, reiškia, mūsų viduje užrūdijęs Širdies Vožtuvas. Mes per daug susitelkę į tų ydų poveikį, ir tos ydos tada tampa mūsų charakterio savybėmis, o Kūrėjas dalina vieną vienintelę Savybę – Meilę. Pamilus Kūrėjo Galia, Išmintimi, ir Valia, suliejus savo valią su Kūrėjo Valia, jūs esate garantuoti, pirmiausia, kad pasieksite Patį Kūrėją Rojuje – savo tikrus Tėvus – ir antra, jūs nebepatirsite pykčio, susierzinimo priepuolių šitame pasaulyje. Tai yra apsauga, kuri Meilės aukščiausio dažnio virpesiais – Kūrėjo dėka – tampa reali jums, kiekvienam, o tai – milžiniškas energijos taupymas. Ir to dar neužtenka – jūsų išmintis pradeda skleisti, taip pat, gyvus virpesius savais veiksmais, o būsena liudija, kad tie veiksmai visuomet atliekami Meilės Motyvu. Tie veiksmai tampa Kūrėjo Atspindžiu, ir šitas Atspindys yra iš tikrųjų jūsų gyvenimas – tas gyvenimas, kokį sumanė Kūrėjas. Jūs nebegalite gyventi kitokio gyvenimo, jūs nebegalite priimti kitokių sprendimų, kaip tik tokius, kuriuos diktuoja jums – iš vidaus – Kūrėjas – per Savo dvasią – Minties Derintoją.
Ir tai yra nuostabus gyvenimo pasireiškimas jūsų pačių viduje per mąstymą, ir išorėje – per veikimą, bet visa tai įkomponuota į Kūrėjo pajaustą vedimą viduje. Tai yra realus tas Locmano poveikis jūsų protui – asmenybės protui. Ir štai tada, kokia bebūtų aplinka, kokia bebūtų tamsa aplinkoje, kokią bedugnę jūs matytumėte tarp aplinkos ir savęs, jūs visuomet – kaip ir Kūrėjas – išliksite tokie patys – kupini Meilės, Šviesos, Išminties, Gėrio, Grožio, Teisingumo, ir nekeisite savo anksčiau tokių gausių kaukių, kurias dėvėjote ant veido, savo elgesį modeliuodami pagal aplinkybes. Dabar jūs išliksite visomis aplinkybėmis savimi – Kūrėjo Atvaizdu – Kūrėjo sūnumi arba dukra. Tiesiog jūs negalėsite pasikeisti – jūs negalite šokti pagal kitų įgeidžius, kaprizus, užgaidas, kad neprarastumėte – vėl – savęs.
Todėl garantija Gyvajame Kelyje būti savimi – drąsiam, ryžtingam – yra ta Gyvoji Komunija, tas Gyvas Ryšys su Kūrėju. Tik jis pripildo jus Meilės Virpesių, kuriuos jūs juntate viduje – juntate patyrimu, juntate būsena. Ir tas Meilės virpesių pojūtis, jums teikia ir energiją, ir pasitenkinimą, ir nuostabų troškimą gyventi šituo – gyventi nuolat, ir visada, niekur nekintant, visą laiką išliekant nuoširdžiam su visais. Tai nereiškia, kad jūs su visais vienodai bendrausite, nes vieni bus artimesni jums, kadangi jie irgi bus nuoširdesni – jie sieks Šviesos. Tie, kurie jus atstums, jūs nenorėsite su jais bendrauti ne dėl to, kad jie jums nepriimtini, bet dėl to, kad jie nesiekia gyventi tomis Vertybėmis, kuriomis gyvenate jūs, o jūs nuo šitų Vertybių pasitraukti negalite – jos yra gyvos ir neatsiejamos nuo jūsų. Bet jūs taip pat turite laisvą valią. Jūs galite nuo tų Vertybių nusigręžti – bet kurią akimirką galite nusigręžti. Jūs nesate robotas, nesate mechanizmas. Jūs turite – bet kurią akimirką – laisvą sprendimų priėmimą. Kūrėjas jums nėra toji valdžia, kuri galėtų uždrausti jums – bet kurioj akimirkoj – nusigręžti nuo Jo Paties. Jisai vis tiek lies tuos pačius Meilės Virpesius – visiems – bet jūs būsite savo laisvą – asmeninę – valią, gautą iš Kūrėjo, pakreipę kitu vektoriumi. Reiškia, jūsų viduje vėl ėmė kauptis Širdies Vožtuvo rūdys. Reikia valyti Vožtuvą, kad vėl atsivertų jūsų Širdis Kūrėjui tiek, ir dar daugiau negu buvo anksčiau atvertas tas Vožtuvas, kai jutote tą Paties Kūrėjo Vektorių – Gyvą Vektorių – ir buvote atsidavę Jo vedimui iš vidaus.
Štai kodėl mes esame Gyvajame Kelyje, kad kitus apšviestume, kada ritualai ir dogmos nebeteko prasmės mums, nes Širdis atverta, kad mes turime tą garantiją tik kai dedame nuolatines pastangas – kasdien – nuolatines, nuoširdžias. Jeigu mes manome, kad užtenka pastangų kartą per savaitę ar per mėnesį, mes pradėsime po kurio laiko jausti užakusias visas to Vožtuvo svirtis, nes rūdys iškart apima tą nelankstų vidų, ir užanka – užanka – to Vožtuvo atskiros dalelės, kurios padeda Vožtuvui atsiverti arba priešingai, padaro jį vis mažiau ir mažiau judantį, kol galų gale protas nusigręžia, net gali ir išduoti, tą Patį Kūrėją, pradėti maištauti prieš Jį.
Mes esame visi – visi – šitame Gyvajame Kelyje, kad tiktai įtikėjimu ir nuolatinių pastangų dėka galėtume ryžtingai, drąsiai, ir visada kupini Meilės, žengti vienu Vektoriumi, Kūrėjo mums suteiktu, nemėgindami keisti Jo kryptį, primesdami savuosius supratimus, savąsias sampratas, bet savo sampratas išplėsdami iki mums Kūrėjo teikiamų. Štai tada bus mums garantuota – garantuota – Gyvojo Kelio Prasmė, Vertė, Tiesa, ir Tikrovė. Mes būsime tikri savimi, bet būsime orūs Kūrėjo Sūnūs ir Dukros – Bendrakūrėjai – Gėrio, Šviesos, Meilės, Tiesos, Teisingumo – ir visa tai bus nukreipta Visumos labui. Ir tada bus gera išeiti bet kur Lietuvoje, arba Urantijoje, bet kur viešpataus tos pačios Kūrėjo Vektoriaus teikiamos Savybės, bet kuriame mūsų brolyje ar sesėje, ir dėl to bus artumas tarp visų – Brolystė bus juntama ir patiriama realiai.
Štai tada ir gera – gera – gyventi, nes tu jauti kiekvieno momento prasmę, kiekvienos akimirkos su Kūrėju prasmę, o toji Prasmė ir pavirsta Amžinybe jau dabar.
O patyrimų kaupimas – keliavimas iš planetos į planetą, iš visatos į visatą – yra mūsų – Kūrėjo sumanytų – kūrinijos studijų milžiniškas Kelias, ir šitame Kelyje mes turime taip pat būti nuoširdūs, nuoseklūs, ir uolūs Kūrėjo Sūnūs ir Dukros, studijuodami kūriniją, pažindami ją vis giliau, ir tas žinias panaudodami Visumos Gerovei, Visumos Labui – ir nieko daugiau.
Tokia yra Evoliucijos Prasmė, kurią suteikia Pats Kūrėjas. Gyvenkime Kūrėju, atrastu savyje, prasmingai.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas