Algimanto pamokomasis žodis – Išmintingu mąstymu sukauptą informaciją turime taikyti visumos labui, visų Gerovei – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 10 12

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, turim nuostabų mūsų patyrimų Gyvą gyvenimą – Gyvą – dėl to, kad mes esam Gyvi tiek, kiek esame Gyvame ryšyje su Kūrėju.

Vakar važiavau į Juodkrantę – su autobusu nuvažiavau – turėjau parvaryt sūnaus mašiną – ten jie turi butą, bet tik vasarą gyvena tenai, o tada sugrįžta į Vilnių. Ir mane nustebino, kad jisai temperatūrą bute palaiko elektroniniu būdu iš bet kur – ten, kur dirba, Helsinkyje, nustatinėja temperatūrą, arba Vilniuje būdamas. Štai kokia yra technologija. Mašina stovi kieme už barjero, tai aš skambinu jam – kaip pakelt barjerą? Sako – palauk – sako – aš tuoj pakelsiu. Ir jis telefonu pakėlė tą barjerą – tas ryšys iš Vilniaus. Dabar mes Gyvojoje Šventovėje girdime mūsų brolių balsus, kurie yra Australijoj, Europos įvairiose šalyse, Lietuvoj kituose miestuose – štai technologijos kiek nužengė, kiek pranoko žengdamos pirmyn mūsų realų mąstymą! Realus mąstymas – tai yra Kūrėjo suteikiamas Išminties mąstymas – kai tu sukauptą informaciją taikai visumos labui, visumos Gerovei. Dabar gi viskas, kas geriausia, taikoma žudymui – kariuomenei.
Vakar aš klausau Putino – Rusijos prezidento – pasisakymo per televiziją, ir jis sako – štai dabar amerikonai nori raketas iškelt į kosmosą – sako – įsivaizduokit, kokia beprotybė. Jis tą šneka – beprotybė – pats kurdamas ginklus. Sako – raketai, pakeltai į kosminę erdvę, atskrist reikia šešių-aštuonių minučių, ir bet koks miestas, bet kokia šalis tampa pasiekiama.
Reiškia, visos technologijos geriausios kuriamos neišmintingo proto. Ir jeigu būtų Kūrėjo Išmintis – atradus Jį viduje – panaudojama, tai būtų visų Gerovei – tai argi būtų dabar esanti tokia na, problema-ne-problema – reikia į tą Juodkrantę nuvažiuot, tai neužtenka gi to važiavimo ratais, reikia dar keltu plaukt, o ten – kokie trys šimtai metrų – negali pastatyt normalaus tilto trijų šimtų metrų – dvidešimt pirmam amžiuj – juokinga. Rusija pastatė devyniolikos kilometrų ilgio tiltą – sujungė Krymą su Rusija. Ir eina autostrados keturių juostų į vieną pusę, į kitą pusę, geležinkelio atšakos – devyniolika kilometrų per jūrą – o čia, na, sarmata – ir plaukioja tos baržos, kurios kelia, na, gerai, kad dar nereikia ten lynais traukt, žinot, kaip būdavo anksčiau perkėla – sėdi tas keltininkas ir traukia. – Ten dar yra – kažkas pasako iš urantų. – Tai va, gal dar ir yra – pritaria Algimantas – ir juokinga.
Tai kur ta visa Lietuvos valdžia? Jiems – žmogus – nusispjaut. Kiek išnaudoja lėšų – visą laiką gi tie atnaujinami keltai, ir, svarbiausia, jie burzgia, ir burzgia teršdami – milžiniški kaminai tokie trys išeina – aš kaip tik sėdėjau autobuse toj pusėj, kur kaminai tie išeina. Visi sidabriniais dažais nudažyti, bet visas viršus iš trijų kaminų – juodas, jau, reiškia, ten tie dūmai – kaip anglis.
Tai štai aš taip ir mąstau – žmonės skęsta ten Šilutėj kasmet, negali nutiest virš pravažiavimo estakados. Tai aš prisimenu – Martišauskas – jis vesdavo per televiziją laidas – Keliai, Mašinos, Žmonės – jau tada kalbėjo – na, reikia nutiest ten trijų šimtų metrų estakadą, kad žmonės nevargtų. Tas pats vis tiek išlikę. Tai štai, koks yra mąstymas! Žmogus jiems yra visiškai nereikalingas, valdžia nevažiuoja į tas vietas, jiems buvo-nebuvo tos vietos – jie nori važiuot į paryžius, londonus, dubajus. Ko ten važiuot, jeigu neišmano nė vienas – nei Nausėda, nei Grybauskaitė – neišmano šalies – šalies – vadovavimo! Absoliučiai netinkami žmonės, bet jeigu juos išrinko, reiškia, rinkėjai – visiškai nemąstantys. O Kūrėjas gi sumanęs Evoliuciją tam, kad visa, kas geriausia, būtų atiduota Jo vaikams, Jo – Kūrėjo – vaikams, tai reiškia – mums. Evoliucija sumanyta mūsų labui, ne valdžios labui, ne kokių nors grupuočių, ne partijų labui. Negali būt partinė visuomenė, nes tai yra suskaldyta visuomenė – reikia apjungt. Vis šneka psichologai – žiūrėkit ne kas skiria jus, bet – kas jungia. Jungia tik Kūrėjas – nėra kito Šaltinio, kuris sujungtų mus visus tarpusavyje, o kai nėra tos jungties per Širdies Gyvą suliejimą su Kūrėju, štai tada ir yra tas butaforinis egzistavimas – butaforinis – nėra Gyvo egzistavimo, kad jis pavirstų Gyvu Gyvenimu. Įsivaizduokit, kokia būtų nuostabi aplinka! Štai aš dabar parodžiau ir Petrui ir Vitai, kur sūnus nusipirko savo šeimos kotedžą Žvėryno gale – nuostabi vieta. Ir ten iš kelių kotedžų namai sudaryti, ir ten užpakaly yra to namo erdvė, bet ji išdalinta, ir tvoromis atskirta, kaip išėjimai tarsi būtų, na, iš tvarto, kad jaučiai, karvės ten nesubadytų ir, žodžiu, nepridarytų žalos, tai va, tiesiai – kaip gardai, na, ką ten tame garde – štai jeigu stalai būtų visur tvorom išilgai apriboti, reiškia, nėra bendrumo, o jeigu būtų visas kiemas atviras, tai jie gi gali ten, na, normaliai bendraut visi, o dabar tai kiekvienas savo gardą turi. Ten pievelė, o kodėl neturėt bendrą? Bet pirmiausia reikia atrast Kūrėją, ir tada bendroj erdvėj, o ten ir miškas, ir nuostabus šlaitas, toj gamtoj, tylumoj garbint Kūrėją. Va susirenka tie kvartalo žmonės, visi atradę Kūrėją, ir jie garbina – ta bendruomenė, kuri yra čia – ne partija – bet Kūrėjo vaikai – ir jie garbina. Kokia nuostabi būtų ta aplinka!
Tai – anūkė, štai aš jums rodžiau tą nuotrauką – nuostabus vaikelis, aš sakau akutės, kaip angliukai – tokios tamsios, mėlynos – ir aš su ja žaidžiu atsigulęs ant grindų. Ji taip imli viskam – ir man rūpi apie Kūrėją šnekėt jai. Pasižiūriu, ten jau abu tėvai sako – kol tu esi – sako – tai mes einam pavalgyt, naudojamės proga. Sakau – gerai, valgykit. Tai va, žodžiu, pradėsiu apie Kūrėją pasakot, tai iškart atsiras tokia šalta erdvė, tai aš sakau sau mintyse – na, dar susilaikyk, nepradėk aiškint – bet aš jai aiškinu apie tuos žaislus, kokie čia žaislai ir panašiai. Tai štai jos imlumas – devyni mėnesiai – imlumas leidžia patirt tą ryškesnę Šviesą, nesuvokiant jos – patirt – reiškia ramiai įsileist tuos virpesius. Tai jeigu tėvai šitą darytų su Kūrėju, ir štai visame kvartale tą darytų, taigi būtų ta nuostabi aplinka! Jeigu tą darytų visas miestas, visa šalis – tai kiekvienas žmogus tada dirbtų savo Širdžiai mielą darbą, nes ir būtų poreikis išreikšt save, tada nebūtų tokių kraugeriškų mokesčių įstatymų, kurie atima žmogui bet kokią iniciatyvą – jis nenori dirbt, kai reikia visus pinigus atiduot kažkokiai, na, sakyčiau, butaforinei valstybei – kodėl aš jai privalau atiduot? kas aš jai – vergas esu, baudžiauninkas, kad aš turiu valstybei atiduot? kas ji man? – nustatė mano gyvenimo kryptį? Kūrėjas nustato kryptį, o ne valstybės kažkokie biurokratai. Susirinko ten seime šimtas keturiasdešimt vienas ir priėmė tokius įstatymus – prašom, jūsų dėmesiui, privalot laikytis. Kodėl aš privalau laikytis, jeigu jie prieš visuomenę, jeigu jie nukreipti prieš šalį, jeigu jie nukreipti prieš Kūrėją? Kodėl aš turiu jų laikytis? Kodėl aš turiu trypt savo moralinį veidą, kad kažkam suteikčiau pasitenkinimą dar daugiau milijonų į kišenę susigrūst?
Gyvasis Kelias yra visų Šviesos labui – jis nėra numatytas Lietuvos labui, Amerikos labui, Rusijos labui. Nė vienas nepasako, Putinas pasakė – kosminis ginklas, tai čia – beprotybė – sako – mes šituo keliu neisim. Jis skaičiuoja pagal savo resursus. Bet Lietuva tyli, nieko nesako, kad amerikonai nori raketas iškelt į kosmosą. Kaip tai galima tylėt? Pasakyt – Trampai, tu ką – pamišai? – palik tada savo postą, ne tau yra tas postas, jeigu tu čia kuri kažkokius planus, o jeigu generolai garsina tokias nuostatas, tai tu juos sudrausmink, negalima šitaip žmonių gąsdint.
O kur mūsų ta visa valdžia? Ko ji tada verta, jeigu nesirūpina – jeigu žmonės negali pragyvent iš normalios pensijos, jeigu butų arba namų kainos yra kosminės, neįperkamos, tai paėmus kreditą, tai reiškia tampi vergu banko, o bankas – jis yra vergvaldys – jis nesirūpina tavimi, jis siekia tiktai tavo pinigų. Tai kur valdžia žiūri? Štai tokius renka. Rusija pilna bankų, bet rusiškų bankų – Lietuva neturi savo banko – įsivaizduokit, visi švediški bankai, skandinaviški – absurdas! Ir tas pats bankininkas yra valdžioje ir netrimituoja, taigi Lietuvai reikalingas bankas. Tai kokia jo vertė, kaip šalies vadovo?

Liūdna man žiūrėt į tuos lietuvius, kurie panarinę – panarinę – galvas eina – ir nėra gyvybingumo – viduje ugnelės aš nejaučiu, kad žmonės turėtų – visi turi vien tiktai nerimo, baimės, nesvarbu, ar jie jauni ar seni – pilni nerimo ir baimės – jie neužtikrinti dėl savęs, dėl savo šeimų. Tai nėra Evoliucinis Kelias – Kūrėjas nenumatė nerimo, kad jis taptų neatskiriamas palydovas.
Jau nustatė amerikonų kažkokia medicinos institucija, kad depresija išsiveržė į trečią vietą – depresija – po diabeto ir širdies kraujagyslių susirgimų – depresija. Tai įsivaizduokit, ką reiškia su depresija žmogus? Jis nepajėgus. O juk jis nepatenka į tą akimirką, kai jau visiškai nebegali susitvarkyt iš karto – tai yra procesas – štai jis ir prasideda nuo nerimo, nuo nepasitikėjimo, nuo bijojimo aplinkos. Kodėl bijo? Brolystės tai nėra – nėra tos Meilės iš žmonių pasireiškiančios – tik patyčios, tik užgauliojimai, arba gali būt ciniškai ir su pajuokavimais, bet tie pajuokavimai žeidžia dar daugiau negu atviros patyčios. Tas pats yra mokykloje. Ir štai su tokiu nerimu nuo pat vaikystės augantys vaikai jau yra ligoniai, o juk jie bus, na, sakykim, lėktuvų pilotai – bet jo nėra centrinė nervų sistema stabili – toks pat bus prezidentas nestabilios psichikos. Rusijoj yra kalba apie tai, kad prezidentus turi tikrint psichiatrai, bet – problema – o kas psichiatrus tikrins? Nėra psichiatro, kuris būtų normalus – štai kokia problema!
Visur, kur pasižvalgai, visur yra prieš Kūrėjo Evoliucinį Planą – kiekvienu veiksmu. Kaip gali būt mokykla, apskritai, kur vaikai nenorėtų mokytis? Nenori mokytis vaikai – kiti bijo dėl to, kad yra stipresnių, kurie juos skriaudžia fiziškai, emociškai, intelektualiai. Tai kur yra Lietuva tada? Štai va čia, va už šito stalo, šitam kambary, arba tie, kurie mūsų broliai ir sesės prisijungia per skaipą ir yra kitose vietose – štai jų Širdyje yra ta Lietuva. Bet net ir neapribojus savęs konkrečia šalimi – tai yra va ta erdvė, ta teritorija, kurioje vyksta Evoliucija, tik ten vyksta – ji prasideda mūsų viduje, ji negali prasidėt išorėje. Jeigu viduje nebus Evoliucijos, mes neišdrįsim tada veiksmo atlikt atitinkančio Kūrėjo Planą – Evoliucinį Planą – išorėje – mes būsime per daug apimti nerimo ir baimės. O jeigu mes tik laikysim viduje šitą Evoliucinį Procesą, tai jis bus tik teorinis – nebus jis praktinis. Tai iš kur tada Evoliucija gali žengt pirmyn? – kas ją atliks, kas tie drąsuoliai bus?
Vakar aš žiūrėjau per Maskvos televiziją naują sezoną programos Balsas – ir mane jau nuliūdino – kaip aš džiaugiausi ta laida anksčiau, dabar nuliūdino. Degradavimas – akivaizdus – dainos – siaubingos – siaubingos – tiesiog stebina, kaip galima taip nusirist per metus laiko. Nėra melodingų dainų, žinokit, Evoliucijos būt negali, nes Kūrėjas sumanęs, kad pakylėjimas būtų melodingom dainom, o ne bet kokiom – ne trankiom, ne triukšmingom, o pakeliančiom dvasią, o čia – žlugdančios dvasią. Ir kur tie muzikologai, kur tie įvairūs kritikai literatūros? Jie tyli, jie nieko nežino, ką reikia daryt – jie patys bijo.
Žiūriu, iš Paryžiaus parodė per Maskvos televiziją madų – jau pavasario madų – demonstravimą – chaosas tiesiog akivaizdus. Eina tos manekenės, tai ėjimo dabar žingsnis naujas, rusiškai geras pasakymas – at bendra – nuo klubų. Tai eina taip, (Algimantas pademonstruoja savo rankos pirštais tokį žingsniavimą ant stalo) kapotai taip, ne tiktai, kad kojos jau žengia į priešingą pusę – kairė koja eina prieš dešinę koją – bet jau, kad būtų dar dešiniau negu dešinė koja – va taip zigzagais, kaip virvė vijama, ir dar kratosi kūnu va taip visu. Kas tai yra? Tai yra degradavimas mąstymo, ir tai yra rodoma kitiems, kad jie kopijuotų. O kur harmonija? Harmonija – tai yra švelnūs judesiai – jie užapvalinti – tai yra Ramybė. Pažiūrėkit į jūros paviršių audringu metu ir kada yra ramybė. Tai va Evoliucija gali vykt tiktai Harmonijoj, kada yra Ramybė – pirmiausia viduje. O jeigu yra darkymasis – tai štai jūros audros ateina į manekenių pasirodymus. O tas manekenes taigi dresiruoja kaip žvėris – jos gi pačios tai nesusigalvoja. Tai va tokie, lietuviškai tariant, nubukėjantys vedliai, jie kraunasi pinigus iš to. Štai jums ir Evoliucija, mielieji. Pirmyn, vergai nužemintieji – Internacionalas. Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal