267. Algimanto pamokomasis žodis - Kiekvienas, kupinas Kūrėjo Meilės, neskriaudžia kito – nė vieno – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, Vilniuje, 2019 10 19

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, Gyvajame Kelyje mes turime tarsi – šiuo metu – sezoniškumą – sezoniškumą ta prasme, kad tam tikrais laikotarpiais yra labai daug įvairių įvykių, kitais momentais jie yra tarsi nepastebimi, tarsi būtų nederlius – nederliaus metas. Tai yra todėl, kad neina tie žmonės, mūsų broliai ir sesės dvasioje, Gyvuoju Keliu.
Kada mes einame Gyvuoju Keliu, mes suprantame, kad įvykiai yra mūsų, diktuojami – diktuojami – visiems Paties Kūėjo. Jie padiktuojami tam, kad mes galėtume įgyvendinti juos taip, kaip užplanavęs Kūrėjas. Mes turime tą galią, nes mums tą galią suteikia Kūrėjas Meilės virpesiais, ir visi patyrimai, visi iššūkiai yra Kūrėjo sumanyti, kad mes pajėgūs juos įgyvendinti. Todėl ir nebūtų tokio sezono nederliaus, kad nebūtų įvykių, nes mums įvykis yra kiekviena diena, gyvenama su Kūrėju, atrastu Širdyje-viduje, ir tuo pačiu mums pasireiškiant būtent taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus, ne savo sampratas primetant, bet stengiantis pajausti Kūrėjo mums teikiamas sampratas, kad mes žinotume, jog Išminties Šaltinis ir Centras mums jau suteikia tuos patyrimus, kaip įgyvendinti vieną ar kitą veiksmą, kurį Jis mums yra sumanęs, kad kauptume patyrimą drąsiai, ryžtingai, būdami savimi – Jo sūnumi ar dukra.
Šiandien Europa kunkuliuoja – Barselona dega. Įsivaizduokite, kokia tragikomiška situacija – žmonės nori Laisvės, o jiems sako – Ne, jūs negausite Laisvės! Ir aš matau nufilmuotą medžiagą, kaip kulkomis šaudo – guminėmis – bet jomis taip pat galima užmušti fizinį kūną. Tai tomis kulkomis šaudo į savo tautiečius katalonų policija. Koks turi būti sprendimas to šaudančio žudiko širdyje? Jis šaudo į kitą kataloną, nors Madridas, na, jisai turėjęs dvarą – karaliaus dvarą – pilną intrigų, ir dabar nori intriguoti, suintriguoti visus veiksmus, kad neišleistų katalonų iš tos Ispanijos vergystės. Ir štai jisai tūkstančius policininkų atgabena iš kitų kraštų, bet taip pat ir katalonų policija yra tenai, ir šaudo į savo tautiečius – katalonus – jaunuosius savo brolius ir seses dvasioje. Kada Maskvos korespondentai ėmė interviu iš tų žmonių, kurie taikiai protestuoja, jie visi kaip vienas liudija – Mes mėginame prisišaukti Madrido dėmesį, kad atkreiptų į mus dėmesį, kad mes esame žmonės, su mumis nenori nieko kalbėti – tiesiog kaip siena. Ir štai dabar tie, įgyvendinę referendumo atsiskirti Katalonijai nuo Ispanijos nuostatas, visi politikai uždaryti į kalėjimą, išskyrus buvusį premjerą, kuris Briuselyje turi prieglobstį, bet čia – laikinas tas prieglobstis, nes gi Briuselis – taigi Europos Sąjungos viršūnė – centras – o Ispanija – Europos Sąjungos narė – aišku, kad Briuselis atiduos. Dabar jis bijo atiduoti, bijo protestų, kurie sukils visoje Europos Sąjungoje. Žmones nuteisti, kad jie nori Laisvės, tai čia – buvusios stalinistinės Tarybų Sąjungos metodika. Ir mūsų prezidentas tyli!
Aš vakar išgirdau, važiuodamas automobiliu, per radiją, rusų kalba – Pусскoe радио – pasakė, kad prezidentas pareiškė, jog net jeigu ir Britanija išstos iš Europos Sąjungos, tai vadovų susitarime buvo nuspręsta, kaip toliau tvarkytis be Britanijos. Tai va, nori išstoti iš to tariamo darinio, kurį sumanė bankininkai, plieno įvairių kompanijų savininkai, kad užtikrintų sau didesnius pelnus, ir štai tada buvo Plieno sąjunga tarp britų, prancūzų, vokiečių, ji paskiau pavirto į Plieno rinką, į Europos Bendriją, o dar vėliau – į Europos Sąjungą, bet tai buvo padaryta dėl tų menkaverčių – aš sakyčiau – politikų, bet ne – biznierių – didesnio gobšumo patenkinimo, kad gautų didesnius pelnus, tarpusavyje suliejus bendras sienas, kad nereikėtų muitų mokėti. Štai, pagrindinis motyvas yra jų pelnas.

Kam reikalingas Europos parlamentas, kuris nesupranta, ką jis daro? Išrinkta kiekvienoje šalyje savi deputatai. Jie gi nežino, kas vyksta kitose šalyse. Visi tyli dabar, kai Katalonija liepsnoja – norinti Laisvės. Ir ten jaunimas sako – Mes norime Laisvės, mes einame taikiai! Tie, kurie degina barikadas, šiukšlių konteinerius, jie – ne katalonai. Tai yra tie, kurie nori pasinaudoti, sujaukti visą mūsų procesą. Mes esame taikūs. Ir ten iš tikrųjų eina su vežimėliais, su vaikais, su kūdikiais, inteligentiški jauni žmonės, pagyvenę žmonės. Jie nori atkreipti dėmesį – nė viena vitrina nesumušta. Sako – Mes norime pasakyti, kad mes taikiai norime atkreipti vyriausybės dėmesį – negalima teisti žmonių. O teismas nuteisė, ir Ispanijos Aukščiausiasis teismas dabar išprovokavo šitą sprendimą, jis patvirtino šitą nuosprendį – nuo devynerių iki trylikos metų kalėjimo paskirti tiems žmonėms, kurie norėjo Laisvės, įgyvendindami katalonų referendumą už išstojimą iš Ispanijos. Brexitas – tas pats. Britai nenori būti šitoje vergų sąjungoje, kurią sumanė biznieriai, ir toliau ją įgyvendina biznieriai.

Pabandykite per Lietuvos televiziją pasakyti prieš Europos Sąjungą. Jūs negausite tokios laidos. Tai kur yra nuomonių pliuralizmas? Kodėl vieni turi teisę šnekėti, o kitiems yra užčiaupiama burna?

Kūrėjas myli visus vienodai. Jis myli ir tuos, siekiančius būti laisvais, ir tuos, kurie nori pavergę laikyti šitoje priespaudoje.
Jūs logiškai pamąstykite – kaip gali būti politikai be patirties? O jeigu yra sąjunga? Tos šalys neturi patyrimo – jas valdo kažkas iš kažkokio nesuprantamo Briuselio – kažkokia institucija biurokratinė. Tai tie vietiniai politikai nustoja prasmės, ir jie nebemoka priimti savarankiškų sprendimų, kurie atitiktų tos tautos, tos kultūros, tos vietovės interesus, tradicijas, ir galų gale, kad siektų dar daugiau sukurti Gerovę visiems. Nė vienas prezidentas nesiekia Gerovės visiems Europos Sąjungoje. Jie siekia kaip tiktai nepažeisti Europos Sąjungos direktyvų, o juk negali būti direktyvų, kurios numatytų visus dvidešimt aštuonių – dabar dvidešimt septynių – šalių interesus vienodai. Tai kaip tų mažesnių šalių interesai atstovaujami Europos Sąjungoje, kai pagal gyventojų skaičių renkamas Europos parlamento deputatų skaičius? Kaip mažiukai gali turėti savo balsą?

Jeigu yra Sąjunga, tai turi būti vienodas skaičius atstovaujančių politikų, nes tai yra lygiateisių šalių Sąjunga, o ne vienų – pavergtų, o kitų – vadovaujančių, vergiančių?
Čia labai man primena tai, kas vyksta Rusijoje šiuo metu. Vakar vyko viso pasaulio rusų – Soboru vadina – tai yra kaip sambūris, ir keisčiausia, kad jam vadovauja Maskvos ir visos Rusijos patriarchas. Rusizmą platinanti institucija yra Cerkvė! Ir svarbiausia, ji susirūpinusi, kad Graikijos stačiatikiai nori savarankiškumo, nenori būti su Maskva. O kur Lietuvos stačiatikiai? Po Maskvos sparnu? Kaip jie gali būti Maskvai pavaldūs, būdami Lietuvoje? Reiškia, gali. Tai kodėl tada negali būti Lietuva laisva be Maskvos įtakos? Stačiatikia yra valdomi iš Maskvos, nors pats tas patriarchas sako, kad nori dabar suskaldyti stačiatikius tarp Ukrainos ir Rusijos – yra tokios pasaulio jėgos, kurios nori iš pradžių suskaldyti religiniu pagrindu, o paskiau – ir visą Rusiją, kaip federacinę šalį – suskaldyti, kad jos neliktų. Jos ir neliks. Ką turi bendro Baškirija, Čečėnija, Tatarstanas, ką jos bendro turi su Rusija? Nieko, tai – visiškai kita kultūra. Rusijoje apskritai yra apie dvidešimt-dvidešimt penki milijonai iš šimto keturiasdešimties milijonų musulmonų. Ką jie bendro turi su Rusija? Nieko. Bet jie buvo pajugti Rusijos valdžios – stalininės valdžios – ir jie nebėra tie musulmonai, kokie yra kitame, laisvame pasaulyje, na, tariamai laisvame. Rusijos musulmonai yra politizuoti, jie žiūri, kur jiems nauda yra.
Ir katalonai, kada jie pasižiūrėjo, kad jie nori Laisvės – jie nenori būti vergais. Jie turi patys teisę pasakyti kitiems – ir savo valdžiai – Mes gyvensime taip, kaip nusprendėme referendume.
Ir jeigu Lietuvos valdžia būtų dora, įtikėjusi, ji paremtų tą, kuris kovoja už Laisvę. Šiandien nebėra nė vieno, kuris kovoja už Laisvę Lietuvos valdžioje – nė vieno. Šiandien visi yra prisitaikėliai, padlaižūnai. Iš Sąjūdžio nebeliko nė vieno. Aš turiu minty Sąjūdį tą tyrą. Jis paskiau buvo falsifikuotas. Ir istorija buvo perrašinėjama, falsifikuojant ją.
Štai Gyvasis Kelias ir leidžia mums iškilti virš tų valstybės interesų, nes valstybė – tai yra grubi prievartos mašina, ji nesirūpina žmonių kasdiene gerove. Ji yra įvairios institucijos – biurokratinės, politinės – partijos susiskaldžiusios – išvis partija negali egzistuoti, partija tai yra dalis – iš lotynų kalbos – o turi būti visuma, visuomenė, ne iš dalių susidedanti, bet turinti apjungiantį idealą. Koks Lietuvos idealas? Kokia Lietuvos bendra idėja, kuri vestų į Šviesą, kuri uždegtų jaunus žmones, o tuo pačiu leistų pagyvenusiems pasidalinti patyrimu, kaip tą idėją, kuri uždega iš vidaus Širdį, įgyvendint. Kokia tai yra idėja? Jos nėra nuo Sąjūdžio laikų, kada buvo idėja – Laisvė. Tada, aš manau, visi būtų palaikę katalonus. Šiandien Lietuva atsukusi Katalonijai nugarą. Šiandien tyčiojasi tie politikai iš Britanijos, norinčios išstoti iš tos pseudosąjungos.

Mylimieji, tiktai Kūrėjas gali apjungti. Nėra kito Šaltinio – nėra.

Tas, kas skęsta liepsnose, net ir kovodami už Laisvę, jie pasiryžę aukoti savo fizinę gyvybę vardan Laisvės idėjos įprasminimo, bet jie pasiryžę ir kitą nuskriausti, savo dvasios brolį ir sesę, kuris yra ispanas. Jis turi motyvą – kilnų motyvą – būti laisvu, ne vergu. Ispanas yra pavergėjas. Bet jie yra dvasios broliai ir sesės. Štai kokia yra tragedija. Todėl ir katalonų policija šaudo guminėmis kulkomis į katalonus-tautiečius. Tai – liūdna, kad mes gyvename tokioje – dvidešimt pirmame amžiuje – laukinių tamsoje-tamsybėje. Nėra Šviesos dėl to, kad valdžioje sėdi tamsūs žmonės. Jie negali suteikti Šviesos, negali suteikti platesnio polėkio, jie net negali suteikti krypties šalies vytymuisi, nesvarbu, ar tai bus Vokietijos kanclerė, ar koks nors Ispanijos karalius, ar Amerikos prezidentas, ar Lietuvos prezidentas, nėra tų politikų be urantų, o mūsų yra tik saujelė, bet mes esame Ateitis – Kūrėjo Ateitis – sumanyta, kad mes būtume tie Vedliai tiek politikoje, tiek ekonomikoje, tiek moksle, tiek šeimoje. Tik nuo mūsų prasideda pavyzdys, kurį gali kiti pamatyti, kuriems sunku klausyti tokių kalbų, nes jie nesupranta abstrakčių teiginių. Jiems reikalingas gyvas pavyzdys. Štai mes savo gyvenimu turime demonstruoti.
Gyvasis Kelias tai yra drąsiųjų – drąsiųjų – kelias, ryžtingųjų kelias, kurie pajautė Kūrėją, ir vardan Kūrėjo Meilės, Šviesos, Tiesos, Teisingumo, jausdami gyvą vedimą iš vidaus, šitas Kūrėjo Charakterio Savybes įprasmina savimi. Tai tampa gyva – gyva. Pabudęs Kūrėjo sūnus ir dukra yra gyvi, ir jie gyvena Kūrėjo Amžinosiomis Gyvosiomis Vertybėmis. Štai tada Laisvė tampa iš tikrųjų prieinama kiekvienam, nes kiekvienas, kupinas Meilės, neskriaudžia kito – nė vieno – tiek asmeniškai, tiek bet kokiais kitais platesniais dariniais, apjungus tuos žmones į grupes šeimoje, įvairių pagal pomėgius esančių interesų grupes šalies viduje – visos visuomenė mastu, gyvenvietės mastu, miestelio mastu, kaimo mastu. Štai tai tik taip gali būti per Kūrėją, atrastą savyje, Šviesa skleidžiama Meilės Gyvąja Energija.
Ir tada ekonomika bus kitokia, mokesčių sistema bus visiškai kitokia, ir žmonės pajaus norą gyventi tokiame krašte. Tokia bus Lietuva. Šitą aš žinau, ką sakau.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal