274. Algimanto pamokomasis žodis – Įvairiapusė aplinka mūsų dvasiniam augimui – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 11 23
Mylimieji, mes esam čia, Gyvojoje Šventovėje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Visuminės Dievybės – Šventovėje. Tai yra vienintelė pasaulyje Gyvoji Šventovė. Jos pakeisti negalima niekuo – joje nėra ritualų, yra atverta kiekvieno iš mūsų Širdis – ir tas štai jausmas, patiriamas būsena, mus ir atveda čia, kad mes galėtume patirti tą Gyvąją – Brolystėje – kolektyvinę, dvasinę Komuniją. Komunija yra bendravimas – pats intymiausias Ryšys su Kūrėju – štai mes jį ir patiriam.
Ir kada žvelgiu į aplinką, tiek į kosminę kūriniją, tiek į planetą, mūsų pasaulį – Urantiją – tiek į mūsų šalį Lietuvą, tiek į kaimynus – Baltarusiją, Latviją, Estiją, Rusiją, Lenkiją – aš vis stipriau prieinu minties – esam patys laimingiausi visame pasaulyje – ir visoje kūrinijoje – dėl to, kad mes esam čia, Lietuvoje. Neturim mes didžiulių stichinių sukrėtimų, ką nuolat patiria kasmet ir Australija gaisrais, Jungtinės Valstijos taip pat gaisrais – dega Kalifornija – potvyniai milžiniški, sniegynai, šalčiai, neturim poliarinės nakties ar dienos, ką patiria čia Europoj, Šiaurėje gyvenantys norvegai. Žodžiu, mes turime nuostabią metų kaitą – mes galime patirt, koks yra planetos prisitaikymas gamtos pasireiškimu, kada sužydi gyvastimi žiedai pavasarį, kaip subujoja gyvastis žaluma vasarą, kaip ruošiasi žiemos miegui rudenį rimdama gamta, ir žiema, kada ateina gausūs, dideli ir sniegai, ir šalčiai. Bet mes nuo šito esam apsaugoti Kūrėjo Meile – Kūrėjo Meile – kad galėtume iš tikrųjų patirt, kaip mes keičiamės. Jeigu jūs stebėsite mūsų organizmą, kaip jis Kūrėjo pritaikytas – jeigu mes vasarą gyvenam, mes atsipalaiduojam – kūnas atsipalaiduoja, ląstelės jaučia atsipalaidavimą – mes negalvojam apie žiemą, apie tą šaltį, apie sniegą – kada ateina vasaros pabaiga, jau mintys krypsta į tą būtent rudens artėjimą – mintys tampa nebe tokios aktyvios, atsipalaidavimas keičiamas į susikaupimą, į tam tikrą rimtį, nes ta rimtis – ruošimasis žiemai. Rudens periodas – tai yra pasiruošimas – svarbu va tą žiemą gyvent, kaip patogiau kūnui – mums reikia drabužių šiltesnių. Aš pasižiūriu, kaip gyvena Rusijoj, kai pamatai per yuotube, kaip demonstruoja ten, kur jakutai turi ten penkiasdešimties-šešiasdešimties laipsnių šaltį, ten turi būt jau kailiais apsirengęs kūnas – kailiais – kito neužtenka drabužio. Tačiau viskas tai yra materija – materija – o mes turim dvasią. Kaip mes ruošiam dvasią? Mes neturim dvasiai žiemos – žiema yra tada, kada mes neleidžiam pasireikšt dvasiai, kada dvasia trokšta tokio milžiniško, aktyvaus, ryžtingo pasireiškimo visų Gerovei. Meilė viduje veda Gyvais virpesiais, o mes nedrįstame net savimi pasireikšt, kadangi aplinka – aplinka – kaip žiemos sniegynai ir šalčiai – atšiauri. O mes norime būt savimi Meilės darbais, veikla, bet mūsų nesupranta – nesupranta dėl to, kad nebuvo kam paaiškint, kokia yra Tikrovė, kuo ji skiriasi nuo iliuzijos.
Kada aš prisimenu – pradėjau dvasinį Kelią nuo Sai Babos Mokymų, jo nuolat buvo pabrėžiama – jūs turite mylėt vienas kitą – jeigu nebus Meilės, bus gyvenimas majoje. Maja yra iliuzija, todėl pasaulis gyvena majos glėbyje. Mes pabudome ir dėl to mes galime patirt, kas yra Tikrovė, kuri prasilenkia su maja, o iš tikrųjų jinai yra Tikrovė, iškelta virš tos majos – virš tos iliuzijos.
Kodėl mes Lietuvoj esam vieninteliai pasaulyje – nėra kitur mūsų dvasinių brolių ir sesių, kurie būtų Gyvojoje Šventovėje, būtų atradę, būtų įkūrę šitą Gyvąją Religiją – apreikštą Religiją? Todėl, kad visi užsiima tuo, ką diktuoja aplinka. Įsivaizduokit, jeigu ten yra gaisrai, potvyniai, cunami, šalčiai, sniegai – jie turi tiek daug prisiderinimui prie aplinkos veikimo, kad ne tas galvoj, kad čia, žinai, reikėtų iš tos aplinkos kažkur dar iškilt aukščiau. Jeigu yra ateistinė tauta, tai, pavyzdžiui, estai – tai ji gryna, ateistinė tauta – jie neturi Dievo – ko gero vienintelė pasaulyje. Jai nieko negali pateikt, kas būtų Gyva, kad atvertų Širdį Dievui – Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – atradus Rojaus Trejybės ir Visuminės Dievybės AŠ ESU – šituos Asmenis savo Širdyje. Estas nė iš tolo tokiais dalykais nesidomės, jis domėsis mokslu, domėsis pačiom pažangiausiom technologijom, jo protas yra kaip prerijoje mustangas ištrūkęs – jis nori laisvės, nenori suvaržymų, jis nori veikt realiai – bet mustangas vadovaujasi instinktais. Estai vadovaujasi taip pat instinktais – kurt – todėl jie turi tas technologijas, tas modernias skaitmenines technologijas – jų nedaug yra, jie greit gali aprėpt visą savo kraštą. Rusija – ji yra galinga savo plotu – Rusijos suvaldyt neįmanoma – tai yra visiškai atskiras darinys pasaulio apimtimi. Mes sakom – kontinente atskiri – Rusija yra atskira ne tik valstybė, bet ir geografine išraiška atskira pasaulio dalis – ir mąstymas jų yra visiškai kitoks negu europiečių, azijiečių, nes jie yra sumaišyti – kada buvo užgrobti totorių chano, rusai buvo išnaikinti – vyrai – rusai – išnaikinti, o su moterim turėjo bendrų vaikų. Dabartiniai rusai yra totorių mišinys, todėl jie neturi prisirišimo, meilės savo kraštui, tam erdvės lopinėliui. Jie gali būt bet kuriam pasaulio kampelyje, ir ten norės pajungti kitus – jie turi tą totorišką chano užkariautojo mąstymą, ir tam panaudoja ir cerkvę. Ir dabar jau yra Rusijoj tokių protų, kurie viešai jau liaupsina Putiną – liaupsina, sakydami, kad štai buvo pats ryškiausias karvedys Aleksandras Nevskis, ir štai jisai vienijo Rusijos kraštus, rinko į bendrą imperiją, ir dabartinis prezidentas Putinas yra toks pat, kaip Aleksandras Nevskis – jis renka visus pakraščius į Rusijos imperiją. Ir net tas žmogus, viešai sakydamas kalbą, sako – yra pats garbingiausias ordinas Rusijoj – Aleksandro Nevskio ordinas. Jis sako – aš tikiu bus laikas, kai bus Vladimiro Vladimirovičiaus Putino ordinas. Štai jau prasideda kultas – garbinimas. O tauta yra iš tikrųjų unikali dėl to, kad ji sumaišyta su totoriais, ir jiems reikalingas chanas – štai tas, kuris turi kumštį. Patys rusai padarė save vergais, baudžiauninkais carui – jie meldėsi carui kaip Dievo išrinktam – caras buvo ir galva cerkvės.
Štai visa ta iš tolimos praeities atėjusi iki šios akimirkos vidinė nuostata ir dabar rusams yra tokia svarbi – turi būt tvirtas lyderis. Dėl to jie garbina Staliną, kuris žudė milijonus tų pačių rusų. Ir dabartinis prezidentas lygiai taip pat vis daugiau ir daugiau pasireiškia diktatoriškais įstatymais. Aš nenoriu aiškint jų, kokie jie yra – jie yra siaubingi, jie bus taikomi, kad vėl būtų gulagai, kad būtų koncentracijos stovyklos. Štai mes šito neturime, bet mes turim tokią pat, kaip ir rusai turi cerkvę, kuri sulieta su valstybe. Katalikybė taip pat yra milžinišką įtaką turinti negyva sekta, nors ir gausiausia pasaulyje – pusantro milijardo vienetų turi – vienetų. Štai ta aplinka Lietuva unikali tuo, kad būdama didžiausios krikščionybės religijos sektos – katalikų sektos – šalimi, tai mes turėjom sampratą, tam tikra prasme, kas yra tas Dievas, kas yra Jėzus – štai šitoj aplinkoj mes galim iškilt, kaip tie, kurie atradom Kūrėją savo viduje, ir Jėzų pripažįstame, kaip mūsų Vietinės Visatos vieną iš dviejų Sukūrėjų – Sūnų Kūrėją – kuris buvo tarp mūsų, paliko Gyvąją Evangeliją – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė. O kada aš išplėčiau jo Evangeliją iki visos kūrinijos Šeimos Brolystės – ne tiktai šito pasaulio – ir pasakiau, kad Kūrėjas yra Rojaus Trejybė-AŠ ESU – gyvas, realus, tikras, ir mūsų viduje, ir Jį galima atrast – štai atradus, ta Brolystė ir tampa reali.
O jeigu jūs paimsite tuos kraštus, kuriuose yra daug naftos – jie turi turtų – materialių turtų – tada jie puoselėja juos, ir visas dėmesys tam skirtas. Jeigu yra Afrika, kur bedarbystė klesti, atsiranda piratai, kadangi jie nori gerai gyvent nieko nemokėdami dirbt, štai tada jie grobia tankerius. Jie turi ginklus, juos gerai valdo, turi laivus gerus, juos gerai valdo – jaunimas nori tada tapt piratais. Ten, kur geras klimatas, augina narkotines žoles, iš jų daro narkotikus, kurie svaigina kitus, bet jiems neša milžiniškus pinigus. Dėl to Jungtinėse Valstijose ir Meksikoj yra didžiulė siena – iš Meksikos žmonės bėga, ir plius, narkotikus gabena į Ameriką – ir jie užsiėmę – o gyventojai, kurie gyvena tuose pasienio rajonuose yra baudžiami narkotinių gaujų – žudomi – kad jie jokiu būdu ir minties neturėtų, kad jie gali būt laisvi – jie yra narkokartelių įtakoj. Iš Amerikos pusės vietiniai gyventojai taip pat bijo, kadangi per sieną pereina tos bandos, ir naikina, šaudo – realiai vyksta karas tarp Jungtinių Valstijų vietinių gyventojų pasienyje ir šitų narkotikų kartelio. Ir meksikiečiai ginkluojasi – vyrai tose gyvenvietėse gyvenantys – ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyrai pasienyje gyvenantys – ginkluojasi – nes Amerikos federalinė valdžia jiems nepadeda – nusispjovė ant jų visų problemų. Ir jie turi ginklų – automatus – šaudosi – realus karas vyksta, apie tai tyli Jungtinės Valstijos. Meksikoj – tai yra chaosas – ten, praktiškai, neveikia jokie įstatymai.
Štai Lietuvoj mes šito neturim chaoso – štai kodėl mes esam pati laimingiausia pasirinktoji Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – mažytė grupelė tarp tų katalikų-sektantų. Štai mes čia esame, kad šitą Gyvąjį Kelią iškeltume virš iliuzijos, kad žinotų visa aplinka, kokia yra Tikrovė, iš mūsų gyvenimo – žvelgdami į mus, turinčius atrastą Kūrėją savo Širdyje – ir patiriančius Palaimą, būsena liudijančius, savo veiksmais pasireiškiančius – Kūrėjas yra realus, tikras, gyvas – viduje – kiekviename – ir Jį galima atrast. Ir tada gyvenimo keičiasi kokybė! Štai tada mes galime kalbėt tą, ką aš kalbu dabar – tai yra Kūrėjo Žodis – gyvas – Kūrėjo Žodis – skirtas tiems, kurie nori žengt Gyvuoju Keliu iš iliuzijos, nes jeigu liksite iliuzijoj, patirsite vėl kančias ir skausmą, varžysitės vieni su kitais – nebus Brolystės jūsų Širdyje, Meilės negalėsite pajaust – negalėsite – visą laiką jus valdys nerimas ir baimė – o ten, kur baimė, Meilės nebėra. Ten, kur Meilė, yra Galia – Galia Šviesos, Galia Kūrėjo. Štai tada ir yra tos Amžinosios Vertybės – Meilė, Tiesa, Teisingumas, Šviesa, Gailestingumas, Gėris, Grožis – tos Amžinosios Vertybės ir yra suteikiamos Paties Kūrėjo, kaip evoliucinė pasireiškimo priemonė, kada Širdis atverta Kūrėjui, ir tos Amžinosios Vertybės tampa mūsų asmenybės, Kūrėjo mums padovanotos, charakterio savybėmis.
O iliuzija gyvena ydomis – ydomis – pykčiu, pavydu, kerštu, baime, nerimu, skausmu.
Štai mano mylimieji, kada aš žvelgiu į aplinką, aš matau aplinką įvairiapusę, ir alternatyvos Gyvajam Keliui nėra.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas