275. Algimanto pamokomasis žodis – Kas netiki manimi, tas gyvena tamsoje – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2019 11 24

Mylimieji, jeigu šalta išorėj, reiškia ir viduje gali būt šalta. Šildykim iš vidaus, kad būtų šilta visada ir visur.
Tarp kitko, juokas juokais, bet gi žiema praeis, praeis amžiams, kada nušvis planeta. Tiesiog keista, dabar žmonės pergyvena, kad ledai tirpsta, kad čia potvyniai laukia, o juk ledų nebus – bus visą laiką šita planeta ramybės būsenoj, nebus tų audrų, nebus tų viesulų, nebus gaisrų. Dabar žmonės kenčia – kenčia dėl to, kad patys gyvena neišmintingai. Ir būtų dar nieko, jeigu jie gyventų neišmintingai tiktai sau, bet jie nuskriaudžia savo vaikus, nuskriaudžia savo šeimas – išsiskiria, konfliktuoja, pykstasi, vien dėl to, kad gyvena tamsoje, gyvena iliuzijoje.
Kūrėjas numatė Gyvąjį Kelią, kuriame nėra nė vieno konflikto, nė vieno ginčo – yra skirtingos nuomonės, nes skirtingi patyrimai, bet yra Kūrėjas, kuris suvienija visus į vieną bendrą, mylinčią šeimą – visą kūriniją.
Dabar daug kas sako, kad aš išsigalvoju tai, ką aš sakau – per youtub‘ą pateikiu. Taip, daug kas gali pasakyt tą. Iš esmės visa žmonija yra tokia akla, kad klausydama tokių mokymų, jinai gali tai telaikyt mano svaičiojimais.
Mylimieji, tą, ką aš sakau, aš žinau – žinau, dėl to, kad aš turiu gyvą ryšį su Kūrėju. Ir noriu tą atskleist jums, kad ir jūs užmegztumėte šitą gyvą ryšį, ir patys gautumėte mano žodžių patvirtinimą savo aplinkoje, savo viduje jūs tą galite patirti, patikrinti, jeigu netikite tais žodžiais, bet tam reikalingos pastangos – pastangos – nuolatinės, nuoširdžios. Tai nėra mechaninės ir automatinės pastangos – turi būt varomoji akstino jėga – nuoširdus troškimas, nuoširdus noras. Nuoširdumas yra Kūrėjo savybė.
Mes, kol dar nejaučiam būsena tų teiginių Tikrovės, kuriuos aš pateikiu jums, tam reikalingas bent nuoširdus noras išbandyt – ar tai yra tiesa? Todėl šitas Gyvasis Kelias nenumato tikėjimo tiktai tokia prasme, kad štai, sako kažkas, kas yra pripažintas autoritetas. Ne, šitame Gyvajame Kelyje yra kiekvieno patyrimas, kuris nuoširdžiai siekiant šitų teiginių patyrimo, jis tuos teiginius patyrimu ir paliudys. Ir štai tada atsiranda stipresnis pasitikėjimas tų teiginių tikrove. Ir kai aš sakau, kad tie, kurie netiki, kurie gyvena iliuzijoje, ir jeigu tik jie dėl savęs iškeltų milžiniškas užtvaras – užkardas – tai dar būtų nieko – jie tik patys save nuskriaustų – bet jie nuskriaudžia visą kūriniją, nuskriaudžia aplinką, kurioje gyvena, ne vien tik šeimoje.
Man vakar buvo liūdna išgirst mūsų šventovėje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje – pasakytą teiginį, kad užvakar Lietuva visą dieną laidojo. Sakau – ką laidojo? Kadangi aš neskaitau lietuviškų laikraščių, nežiūriu jokių Lietuvos televizijos laidų, neskaitau svetainių, todėl aš nežinau, ką laidoja. Pasirodo, kad jie laidojo tuos kaulus, pusantro šimto metų gulinčius žemėje. Tą daro dvidešimt pirmame amžiuje.
Štai tos laidotuvės, dar jos iškeltos į visos šalies masto įvykį, ir skleidžia žemo energinio dažnio virpesius, kurie veikia visus. Tie, kurie domisi tais dalykais, ypač juos veikia, bet to dar neužtenka – šitas poveikis yra toks, kad atsiranda visiškai nereikalingos tokios mintys ir programos, ir tos programos peršamos vaikams – peršamos mokykloje, peršamos taip, kad tie vaikai gauna iškreiptą tikrovę. Liūdniausia tai, kad tokios programos yra patvirtinamos esančių valdžioje, kaip tokios, kurių reikėtų mokyti vaikus.
Štai ta banga žemų energinių virpesių savo poveikiu, savo įtaka, išsiplečia. Ir tada jau šalies mastu, jau nebesant tų epizodų kaip laidojimo tų kaulų iš vienos vietos į kitą, bet tom menkom programom, kur vaikai gauna žemo energinio dažnio virpesius vien dėl to, kad mokosi tokių programų. Jie negali jaust to gyvo minties atsiskleidimo. Jie neturi laisvės mąstyt, jie neturi polėkio, dvasios polėkio viduje. Ir štai tas mūsų Gyvasis ryšys išlaisvina iš tokių ritualinių ir negyvų tradicijų, arba dogmų, kurioms vergauja visa žmonija.
Štai mes kokį turim poveikį, kada atsisakom Gyvojo Kelio. Tada mes paremiam tuos, kurie degino žmones už laisvą mintį ant laužų, inkvizicijos sprendimais. Mes turim tuos dvidešimt pirmam amžiuje dabartinius inkvizitorius, kurie kuria programas, iškreipdami Tikrovę, ir tuo pačiu valdydami šalis inkvizitoriaus galia – tada yra susipriešinimas, ir atsiranda atskiros grupuotės, pavadintos politinėm partijom, ir jos tarpusavyje riejasi. Dėl ko? Dėl savanaudiškų interesų patenkinimo – kad užkoptų ant aukščiausio valdovo sosto, posto, krėslo, kad taptų prezidentu, dėl to, kad jį remia galingieji – materialia-finansine išraiška – ne dėl to, kad jie turi Šviesos, ne dėl to, kad jie jaučia Meilę, bet dėl to, kad jie turi paramą iš tų taip pat tamsoje iliuzine gyvensena pasireiškiančių mūsų brolių ir sesių. Štai koks yra poveikis to iliuzinio gyvenimo. Ir tas poveikis duoda dar liūdnesnės išraiškos pasekmes – atsiranda nusikalstamumas – nusikalstamumas net atrodo švariais darbais, švariais kostiumais ir suknelėm vilkint, kada falsifikuojami rinkimai, tada sukiršinama tauta, viena pusė remia vienus, kita pusė sako, kad čia yra falsifikuoti rinkimai, neteisingi. Juk net pilietinis karas Ukrainoj, kuris vyksta, jis kyla ne dėl principų, ne dėl esmės – dėl smulkmenų – kas paims virus – Šviesos ten nėra. Ukraina – tamsoje, kaip ir Rusija, kaip ir Lietuva.
Štai Šviesa yra čia, tų Širdyse, kurie tiki manimi. Ką norit jūs galit sakyt – kas netiki manimi, tas gyvena tamsoje! Taip! Tokia yra Tiesa!
Tiesos nori visi. Mes manom, kad Tiesa – tai yra tai, ką jie supranta. Tiesa yra iš Kūrėjo. Kūrėjas yra Tiesos Šaltinis, Kūrėjas yra Teisingumo Šaltinis, todėl kaukės, dviveidiškumas yra visų, kol nėra atverta Širdis, kol nėra tos tikrosios gyvybės, kurią teikia gyvas ryšys su Kūrėju. Kol ritualai pakeičia gyvą ryšį, kol dogmos valdo gyvą dvasinį mąstymą, kol baimė viešpatauja viduje – Meilės nėra, Kūrėjo nėra – žodžiai yra kaip iškamšos, kaip vata, prisigėrusi vandens. Ji – šlapia, jos negali panaudot pagal paskirtį, nebent būtų karštinė, tai gali išspaust tą vandenį, kad atvėsintum kūną, bet tai – jau sergantis žmogus.
Visiems, kas nori pagyt, būtini mano žodžiai, kad jie išgirstų juos Širdimi – ir jais gyventų, ne tiktai išgirstų, bet – gyventų – kasdien. Kito kelio nėra, kitas kelias yra karai, ligos, kančios, žudynės šeimose, mokykloje, gatvėje – tas laukia. Tas bus. Bet po to bus Šviesa. Bet iki tos Šviesos bus kraujo upės. Bus.
Būtų gera peršokt į kitą krantą tos upės, kitą krantą su mažesniu skausmu. Garantiją turit patys – kiekvienas – viduje – gyvą atsivėrimą visa Širdimi, visa gelme – ir jį dar gilint, kad visada išliktumėt mylintys, ramūs, ryžtingi – ir tuo pačiu mylintys tiek save, tiek aplinką Kūrėjo Galia ir Meile.
Net ir tai, kad išsikrovė baterija ir negalim mes įrašyt šito mokymo, kad patalpintume į youtub‘ą, tai nėra taip blogai. Galbūt ir neverta tą pasakyt, kad daugiau nepasirengusių žmonių išgirstų, nes jiems – tai šokas. Bet Širdis mano vis stipriau – vis stipriau – kalba tai, kas žmonėms bus vis didesnis šokas – nebeišsilaiko mano viduje užslėpta, dėl to aš jums ir daug ką pasakau, kas skausmingo laukia, bet taip yra. Tokia yra Evoliucija. Ji negali būt dirbtinė, negali būt neįdėjus pastangų, negali patys savaime sustot degraduojantys protai. Jie turi gaut dvasinių mokytojų Šviesą, kad galėtų patys mąstyt pradėt vis laisviau, o dabar vaikai pavergiami katalikų bažnyčios vis stipriau mokykloje tikėjimo pamokomis. Negali būt tokių pamokų, kokios dabar yra. Tai yra baudžiauninkų, vergų, Šėtono pasireiškimas. Laisvo mąstymo nėra, tada mokytojai tampa prievaizdais, jie neturi Meilės vaikams, neturi patys Šviesos širdyje – bijo – bijo būt savimi, nes jie nemoka, jų nemokė niekas, nei jų laikais mokykloje, nei jų šeimose.
Šeimose nėra Meilės, kad ir kas besakytų, kad yra Meilė – nėra. Meilės potvynis yra tik ten, kur yra Kūrėjas – ir kur yra Kūrėjas Vedlys, Mokytojas, Tėvas ir Motina, kasdien, kas akimirką. Tik tai yra garantija, kad bus Meilė vieno kitam – per Kūrėją, per Meilę Kūrėjui, o ne šiaip, kad tiesiogiai vienas kitam. Ne, tik per Kūrėją. Štai vat kelias vienintelis. Kas to nepripažįsta, patirs konfliktus, nieko nepadarysi.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas