Algimanto pamokomasis žodis – Negali būti pykčio niekur! – pasakytas gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, Vilniuje, 2019 11 30

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, Gyvasis Kelias yra mūsų Kūrėjo suteiktas mums. Mes žengiame juo tam, kad ateities kartoms gyvenimas būtų geresnis, nes Kūrėjas sumanė – kiekviena karta turi palikti geresnį gyvenimą savo aplinkoje visomis prasmėmis – Teisingumo, Meilės, materialia tvarka. Žodžiu, visa tai, ką mes turime geriausio charakteryje, yra iš Kūrėjo padovanota mums. Ką mes gauname iš materialių tėvų, mūsų gimdytojų, tai yra mūsų tas materialus pavidalas, ir tos savybės, kurios evoliuciškai dar yra iš gyvulinio lygmens, savybės, kurios paprastai yra ydos – pavydas, kerštas, pyktis, neapykanta, siekis viešpatauti kitų atžvilgiu, mėginimas bet kokia kaina siekti pelno, ir gyvenimo savo labui.
Kūrėjas numatęs Evoliuciją, kad būtų geresnis gyvenimas Visumai. Pats Kūrėjas yra visiems. Jisai paskleidžia Save Visumai – visai kūrinijai. Iš Jo kyla kosmosas, kyla visi virpesiai. Kiek mes individualiai atveriame save šitų virpesių poveikiui tuo dieviškuoju nuoširdumu, kuris taip pat yra Kūrėjo suteiktas, tiek mes patys pajuntame būsena – pajuntame – tuos virpesius. Mes neskaičiuojame tų virpesių dažnio, bet būsena mums liudija – kaip ir po šios Kūrėjo garbinimo maldos – ramybė viduje yra. Ji nėra įtakota įtaigos, nėra kokių nors jogos pratimų dėka pasiekta. Tai yra virpesių galia, kurią mums suteikia Kūrėjas per Savo tą Gyvąjį Tiltą – Minties Derintoją – esantį mūsų prote, tai – ne smegenyse, bet smegenų, materialių smegenų, dėka mes jaučiame tą gyvą būseną. Kūrėjo dvasia – Minties Derintojas – yra mūsų sąmonėje, pasąmonėje. Jeigu mus apvalo, mes jaučiame pačiame mąstymo procese Minties Derintojo poveikį, ir šitame poveikyje turi gyventi visa visuomenė, pradedant šeima, tėvais, vaikais, mokykla, mokytojais, mokiniais, ir visais likusiais visuomenės nariais. Ypač tie, kurie save laiko vedliais – politikai, mokykloje esantys mokytojai, filosofai, jie turi, šituos virpesius jausdami, gyventi santarvėje ir betarpiškoje meilėje – giluminėje Meilėje.
Šiandien per Rusijos televiziją aš išgirdau interviu ryto laidoje, kaip psichologas aiškina, kaip šeimose turėtų moterys su vyru – žmona ir vyras – pyktis. Reikia mokėti – sako – pyktis. Mokėti taip, kad konfliktas turi būti išliejamas, emocijos turi būti išliejamos. Tai yra natūrali žmogaus būsena – negalima be pykčio. Tie, kurie nepyksta, jie serga daugiau, negu tie, kurie pykstasi. Tai – absurdas, kurį teigia psichologas. Todėl, kad jo niekas nemokė – visi universitetai kartoja tas – kaip papūgos – iki šiol sukauptas klaidingas žmonijos žinias. Negali būti pykčio niekur! Juk mes ir čia, būdami gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, juntame tą būseną, kurioje Meilės negali būti. Mes juntame Ramybę, Palaimą. Tas, kuris giliau atsiveria, tų pačių virpesių dėka jis pajunta ir Meilės proveržį. Tokioje būsenoje negali būti pykčio. Tuomet išeitis – ne tai, ką sako psichologai, ne tai, ką sako psichiatrai – emocijas reikia išlieti – ne, turi būti giluminiai jausmai. O jausmai kas yra? Tai yra Gailestingumas, Teisingumas, Meilė, Gėris, Grožis, kas jaudina. Pyktis, konfliktai nejaudina. Žiūrėkite, kūnas, kada šiluma užlieja pavasarį, atsipalaiduoja, pražysta – rudenį jis susitraukia. Pyktis – ta emocija – nors išsiveržia putodama kaip milžiniška kalnų upė, judanti milžinišku greičiu per slenksčius, tuos akmenis, jinai nekelia pasigerėjimo, ji kelia baimę, kad tik neįkristum į ją – žus tas materialus kūnas. Todėl visos tos putojančios emocijos, jos sukausto materialias smegenis, ir nustoja protas veikti. Štai kodėl žmogus pridaro daug klaidingų sprendimų apimtas pykčio.
O kada yra Meilė – jinai yra iš Kūrėjo. Meilės Šaltinis yra Kūrėjas. Ir mes gi esame – kaip asmenybė – ne iš gimdytojų, bet iš Kūrėjo. Mes kaip amžinoji gyvastis šitame trumpalaikiame materialiame kūne esame asmenybės. Asmenybė yra iš Dvasinio Šaltinio. Ji pati yra dvasia – dvasinė. Žmogaus niekas nemoko tokių dalykų. Dėl to jis mano, kad jeigu pasakysi dvasia, tai čia turi būti kažkoks vaiduoklis, vėlė, šmėkla. Todėl ir juokiasi, jeigu sako – Koks čia žmogus gali būti dvasia? O būtent tikrasis žmogus ir yra dvasia. Kristus buvo dvasia. Jis mylėjo Tėvo Meile visus. Štai mūsų asmenybė, kokia yra padovanota Kūrėjo, ir atsiskleidžia tiktai atradus Patį Kūrėją mūsų viduje – Širdimi. Kristus irgi sakė – Atraskite Karalystę savo Širdyje.
Štai sprendimai visiems psichiatrams, psichologams – pakeiskite savo gyvulinį protą į Kristaus protą, o dar geriau, į savo dieviškąjį protą, kurį suteikė Kūrėjas kaip asmenybę, šitą protą turintį gyvą asmenį, o šitą pakeisti įmanoma, jeigu mokys nuo pat mažumės vaikus – Atraskite Kūrėją, atraskite tą nuostabų Šaltinį ir Centrą savo viduje. Dėl to, kad Jis Savo dalelę ir jums padovanojo, ir tai, ką jūs turite gero, gražaus, kas pasireiškia Meile, ir yra būtent iš to Kūrėjo mums suteiktos asmenybės – jau dieviškųjų savybių pasireiškimas aplinkoje.
Aš dabar troleibuse važiuodamas į šventovę, suradau kažkieno paliktą Lietuvos Ryto laikraštėlį – senas jisai – lapkričio dvidešimt šeštos, bet kadangi aš jo neskaitau, tai pavarčiau, ką ten rodo, ir mane nustebino – Žiaurios nuskriaustųjų pramogos – tokiu pavadinimu straipsnis apie spektaklį Panevėžio dramos teatre – Miltinio vardo teatras – ir svarbiausia, štai, pasižiūrėkite, kokios nuotraukos – tai jos gąsdinančios, ir vėl ten apie jaunimą, apie jaunimą, kuris prievartą lieja gatvėje, namuose – skirtas spektaklis tų nusikaltimų užkirtimui, panaudojant Vanagaitės knygos motyvus – Mūsiškiai – bet pjesę prašė parašyti lenkų kažkokį autorių, bet vis tiek sprendimas yra nepriimtas, kiek bebus didaktikos spektaklyje, bet tokios nuotraukos, tokie vaizdai, jie nesprendžia problemos, jie tiktai gąsdina žiūrovus, nekelia estetinio pasigerėjimo, grožio nėra, o išeities nenurodo, kad reikia su Kūrėju – su Kūrėju – Širdimi kalbėtis, tada nebus tokių paauglių, kurie daro nusikaltimus, nebus žiaurumo visuomenėje, dėl to, kad bus atrastas Kūrėjas savo Širdyje, savo viduje, ir būtent virpesiai, kurie juntami būsena, jie turi lemiamos reikšmės, kokius mes priimame sprendimus kasdienybėje, kokius sprendimus mes įgyvendiname, ir kokiu metodu.
Kūrėjas mums suteikia Save, štai šitą Minties Derintoją, kuris mus veda, ir jis mums teikia išmintingus sprendimus. Mums reikia kreiptis į Kūrėją, ir išgirsti patarimus, kaip įgyvendinti vieną ar kitą sprendimą, kokį mes jau priimame Kūrėjo poveikio įtakoje. Štai – sprendimai visoms problemoms, nes problemas sukuria žmogaus tarpusavio santykiai su kitais žmonėmis. Nėra problemų, kurios būtų abstrakčiai kažkur atgabentos iš kosmoso. Žmogus kuria problemas savo gyvuliniu, neišmintingu protu, kuris turi daug intelekto, bet jis nežino, kas yra Išmintis. Išmintis kyla iš Kūrėjo. Tai štai, Išmintis yra intelektą panaudoti visų Šviesos ir Meilės labui. Štai – išmintinga nuostata. O dabar gyvulinis protas, kadangi jis pilnas baimės, jis savo intelektą panaudoja, kad save išaukštintų ir mėgautųsi ta šlove ir pinigais, kuriais jisai iš tikrųjų dažnai atveda žmones į katastrofą, katastrofą dėl to, kad be Išminties protas nežino, kaip tais pinigais naudotis visų Šviesos labui, o jis naudojasi savo labui, ir štai tada – čia jau Youtube pasižiūrėjau – Maskvoje buto kaina – kvadratinio metro kaina – kainuoja apie keturiasdešimt tūkstančių dolerių. Vieno kvadratinio metro! Keturiasdešimt tūkstančių dolerių! Tai kur čia yra Išmintis? Nėra jos, bet intelektas veikia puikiai. Jis sugeba pastatyti tokius namus iš to pačio betono, iš blokų, iš plytų, iš skiedinio, iš medžio, ir iškelti tokią kainą, kad žmogus gyvenime tokių pinigų nėra matęs, bet kiti panaudoja tą intelektą ir apvagia visuomenę. Štai, jie išdrįsta diktuoti tokias madas, ir jas pasigauna ir televizija, ir dabar kiekvienas, kas netingi filmuoja, ir tada tos mados pasireiškia ir kainomis kitiems namams ir butams – jos iškart pašoka. Tas pats yra su produktais. Kainos visos yra iškeltos, išpūstos. Benzino kaina yra iškelta, išpūsta vien dėl to, kad yra tokių, kurie gali mokėti didesnes kainas. Tai yra aklavietė. Ir kada bus finansinė krizė, o jinai bus, bus katastrofa, nes žmonės nebus atradę Kūrėjo savo viduje, griebs vienas kitą už gerklės, bet čia jau yra problema tų aklų mokytojų, kurie nežino, ką daro, nors dirba mokykloje – apie Kūrėją net neužsimena. Gaila, bet dabar tokia yra dabartinė iliuzinė aplinka.
Štai mes ir einame Gyvuoju Keliu, kad patirtume Kūrėją, atrastą savo viduje, patirtume Meilės būseną, ir gyventume net ir tokioje iliuzinėje aplinkoje tikrą, realų gyvenimą vardan ateinančių kartų.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal