Algimanto pamokomasis žodis – Jėzaus Mokymų iškraipymo pasekmė yra bažnytiniai ritualai – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2019 12 07

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, Gyvasis Kelias – tai yra mūsų patyrimų Kelias – per visą Amžinybę niekada jis nesibaigs. Kūrėjas Evoliuciją žaidžia, Jis nori, kad mes, būdami patys toliausia nuo Jo, bet palaiminti Jo Dvasia, kadangi ji mums padovanota apsigyvenimui mūsų viduje, kad mes ją galėtume atrasti, ir tada mūsų žengimas Gyvuoju Keliu galėtų tapti ryžtingesniu, ir paklaidos evoliuciniame Procese sumažėtų – štai mes ir esame tie pirmeiviai, kurie žengiame ne ritualų keliu, bet Gyvuoju Keliu. Tai yra sunkiausia, nes aplinka gyvena ritualais, iliuzija, ir visa tai, kas neatitinka aplinkos net ir logiškai išmąstant, vis tiek jie tiki tuo nelogiškumu.
Na, įsivaizduokite, jeigu budistai tiki į Būdą, jie turi savus ritualus – va, per religines šventes prieina, už virvės patempia varpą, jis suskamba – štai tie lūkesčiai, viltys išsipildys, jeigu nepaskambinsi to varpo – neišsipildys. Judėjai neša į Raudų sieną raštelius su įvairiais prašymais, kiša į plyšelius, kokie ten bebūtų – siauri, maži – vis tiek jie ieško, kaip savo viltis, svajones galėtų įgyvendint Dievas, ne jie patys, bet Dievas – štai raštelį padaviau, įkišau į tą plyšelį, būk malonus, patenkink mano svajonę, mano viltį. Katalikai taip pat, ar stačiatikiai – žvakeles dega, eina į cerkvę, į bažnyčią, užperka mišias, mokėdami pinigus kunigui. Tai čia yra verslas – ritualinis verslas – dar krikštydami užpila vandens. Žodžiu, mes neturim jokių ritualų – tada netiki manimi – kaip? tai čia sekta tada yra.
Sekta pavadint tai, kas yra Tikrovės išraiška, ir jeigu jinai neturi jokio išorinio veiksmo, o turi vidinį savo asmenybės atvėrimą Pačiam Kūrėjui, tada čia jau netikra? Jie nemato, kad budistai vienaip viską atlieka, ir ką atlieka katalikai, jie nepripažįsta. Žydai vėl kitaip atlieka viską, musulmonai dar kitaip atlieka viską – išoriškai. Ir jie visi išsiskiria, ir logiškai negali prieit prie vieno vardiklio niekaip. Intelektas, nesušildytas Paties Kūrėjo Dvasios atradimu savo viduje, jisai nori primest savo nuostatas – štai tiktai šitas yra teisingas kelias – švęst tas religines šventes – štai ateis Kalėdos po trijų savaičių, reikia jas atšvęst – atšvęst tą ritualinę pagonių šventę – pagonių.
Kristus juk gimė vasarą, rugpjūčio dvidešimt pirmą dieną, o viskas apipinta pagoniškais ritualais – tai dvylika valgių ant stalo, tai eglutė papuošta žaisliukais, tai dovanos materialios, Kalėdų senio atneštos, tai vaikams yra milžiniški karnavalai. O kur juose Jėzus? Būna dar kažkoks galbūt, nežinau, ar vaikų darželiuose, koks nors spektaklis, kaip gimsta Jėzus, ir ateina Trys Karaliai pasveikint.
Žodžiu, nėra, nėra to Širdies atvėrimo, kuris yra tiktai viduje. Ir štai, kada tu atveri Širdį, atveri vidinę asmenybę, esančią šitame kūne – kūnas tiktai laikina priemonė – ir štai tada transformuojasi gyvensena, transformuojasi Vertybės. O jeigu dar nenuleidi rankų ir atkakliai žengi Gyvuoju Keliu, įvyksta gimimas iš dvasios, dingsta ydos vienu metu, per akimirką ištrinamos – atsiranda Meilės harmoninga, milžiniška potvynio Banga, užliejanti vis stipriau, giliau, ir nešanti vis smarkiau pirmyn. Ir štai tada atsiranda gyvas Meilės ryšys su Kūrėju nebe intelekto galia – ne, protas veikia – aš čia rodau tą simbolį, kur smegenys yra – bet apskritai, mąstymas – protas yra – tai tiktai materialios smegenys panaudojamos šitame pradiniame etape, o mūsų protas – tai nėra materialios smegenys, čia tik priemonė mūsų dvasinės asmenybės proto veikimui. Tai štai, kada mes gimstam iš dvasios, mūsų protas tampa Dieviškas, nes asmenybė – tai yra amžinoji Kūrėjo Dovana – ji yra Dieviška su visu mąstymo potencialu, su visais patyrimų potencialais, su Vertybių potencialu, kad charakteris tiktai jomis pasireikštų – taip sumanė Kūrėjas – viskas yra sudėta. Bet mes, kadangi pradedam evoliucinį žengimą pačioje žemiausioje pakopoje – toliausia nuo Kūrėjo Buveinės – kuri yra pačiame viduryje visos kūrinijos, o mes pačiame pakraštyje, kosmine samprata – kosminėje erdvėje pačiame pakraštyje – ir štai, kada yra tas Kūrėjo atradimas – per Kūrėjo suteiktą mūsų dvasinę amžiną asmenybę, kad ji užmegztų ryšį su Kūrėjo Dvasia taip pat esančia asmenybės prote – asmenybės prote – ne materialiose smegenyse – štai ta asmenybė ir tampa viena dvasioje su Pačiu Kūrėju. Dėl to ir Kristus sake – Tėvas ir aš esame viena dvasioje – viena. Materialus kūnas – tai Jėzaus iš Nazareto tapatybė – bet jo Asmenybė yra dvasinė – kūnas tiktai veikimui šitame pasaulyje laikina priemonė, asmenybė – amžina. Ji gali įgyt tokią tapatybę, ką Sūnus Kūrėjas ir įgijo, augdamas – tuo bejėgiu atėjusiu į šitą pasaulį kūdikėliu, tapdamas mažu vaikeliu, didesniu vaiku, paaugliu, jaunuoliu, subrendusiu vyru, augdamas ir dvasią savo visą laiką laikydamas sulietą su Tėvo Dvasia. Štai toks be jokių ritualų Širdies atvėrimas pačiam mažiausiam vaikeliui leidžia atrast Kūrėją nuo pat mažumės, ir štai tada gali būt tas vaikas iš tikrųjų Kūrėjo atvaizdas.
Ir mes dabar esame šitame Kelyje, kad mokytume kitus. Nebijokite būt Kūrėjo sūnumis, o ne katalikais, ne protestantais, ne musulmonais – Kūrėjo vaikais – Kūrėjo sūnumis ir dukromis – nes mes esam Kūrėjo sūnūs ir dukros dėl to, kad atradom Kūrėją savo viduje. Štai kokia yra Brolystė, ir ne tiktai šitame pasaulyje, bet su visos kūrinijos dvasine Šeima. Štai kodėl štai ta Galia – Meilės Galia – yra tikra, reali. Ir nepaisant to, kad mes esam tik saujelė, visi eis paskui mus. Mes neprisijungsime nė prie vieno, su sąlyga, jeigu turėsime Įtikėjimą – subliūkš mūsų Įtikėjimas, vėl sugrįšite – tas, kuris neišsaugojo Įtikėjimo ir jo nestiprino, tas sugrįš į ritualistinį kelią – į iliuzinį kelią – kuris jo štai tam degraduojančiam protui atrodys tikras, realus, o ką jis patyrė prieš tai – tai buvo iliuzija. Bet jums turi kalbėt Meilės Galia – Energija iš Kūrėjo – kalbėt turi virpesiais. Štai tada jūs liksite šitame Kelyje, Šventovė jums bus iš tikrųjų Gyvoji Šventovė, nes jūs, atradę Kūrėją savo viduje, ir patys tampate ta Šventove. Ir kada mes esame kolektyvinėje komunijoje, tai mes atveriam savo Širdis, sujungę energine Galia, o mūsų kiekvieno Minties Derintojai – Paties Kūrėjo Dvasia – sujungia mus su visais, kur jie bebūtų šitame pasaulyje, ar bet kuriame kitame kūrinijos pasaulyje. Mes tada patiriam tą Galią, priklausomai nuo mūsų Širdies, irgi simboliškai, metaforiškai sakau – Širdies atvėrimo – nuo asmenybės atsivėrimo ir susiliejimo su Asmenybės Šaltiniu – Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Štai dėl ko mes esame Gyvajame Kelyje, Gyvojoje Šventovėje, kurioje nėra nė vieno ritualo. Tai yra nauja Kokybė – tai yra nauja Aušra, naujas budimas po milžiniškos, ilgalaikės – du šimtus tūkstančių metų trukusios tamsos – tamsios nakties – kai Kristus užbaigė prieš Tėvą sukurstytą Liuciferio ir Šėtono maištą, prie kurio buvo prisijungęs ir mūsų planetos dvasinis vadovas Kaligastija, vėliau tapęs velnio prototipu įvairiose pasakose – štai Kristus, užbaigęs šitą maištą, paliko pasaulį, sugrįžo į savo dvasinį statusą, o žmonės jo Mokymus iškraipė. Štai ta naktis – net ir po Kristaus atėjimo į žemę – žmogiškų jo brolių – apaštalų – ypač Pauliaus – iškraipymų pasekmė yra dabartiniai ritualai. Vieno žmogaus didžiulis klaidingas indėlis – Pauliaus indėlis – ir po septynių šimtų metų atsiranda islamas – dėl klaidingo vieno žmogaus labai ryžtingo veikimo. Štai ką reiškia Gyvajame Kelyje padarytas nors menkiausias kompromisas, ir pasekmės bus po kelių šimtų metų! Štai, kas, atsisakęs Įtikėjimo, apleidęs Šventovę – jo ar jos sprendimas – atsilieps jai ir jam, jos šeimai ar jo šeimai, ir ateinančioms kartoms. Štai kodėl mes turime brangint kiekvienas kiekvieną, einantį Gyvuoju Keliu, brangint, nes nuo kiekvieno indėlio, ypač to, kuris aktyvus – nuo vedlio – priklauso kryptis – viso Gyvojo Kelio Vektorius. Tai yra milžiniška atsakomybė prieš ateities kartas.
Ir aš dėl to meldžiu visus, kurie klauso ir mano Mokymo, kad jie Širdimi išgirstų, ką aš sakau – ne intelekto klausa – Širdies Gelme – nes tai yra Kūrėjo Žodžiai. Aš žinau, ką sakau. Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėvišlas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal