304. AŠ ESU mokymas-atsakymas – Kodėl tiek mažai mane suprantančių ir tarp urantų. 2020 10 11

Algimantas:

Mylimas Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU, aš garbinu ir šlovinu Tave, ir prašau Tavojo mokymo, kad paaiškintum man, kodėl kai kurie urantai, net lankantys mūsų-Tavo gyvąją šventovę, negali suprasti manęs. Man iš pradžių atrodė, kad jie apsimeta, norėdami tarsi pajuokauti, kad manęs nesupranta, o iš tikrųjų gerai supranta, ką aš jiems sakau. Tačiau vėliau pamačiau pagal jų elgesį, pagal tariamus jų žodžius, kad jie ir lieka tarsi šalia manęs, bet ne su manimi. Aš sau tai paaiškinu, kad jie mano mokymus priima savo intelekto, bet ne Širdies lygiu, todėl teiginius supranta intelektualiai, bet ne dvasiškai. Tuomet pradėjau papildomai prašyti, kad mano mokymų klausytųsi, ar juos skaitytų Širdimi, o ne vien tik intelektualiai, ir vis tik labai daug taip ir liko manęs, kalbančio iš savosios Širdies gelmės Tavo Gyvus Žodžius, taip jų ir nepajautę, ir dėl to jų nesupratę, ir dėl to Gyvojo Kelio ir Šventovės atsisakė, pasirinkę sau žemesnį laiptelį, kuris jiems patogesnis intelektualia, bet ne dvasine prasme. Kaip vis tik Tu galėtum man paaiškinti tokią dviprasmišką padėtį – jie tarsi ir nori Gyvojo Kelio, bet juo eiti bijo ir pasitraukia – kodėl?

Visuminė Dievybė AŠ ESU:

Mylimiausias Mano sūnau, Aš esu Asmenybės Visuminis Šalinis ir Centras AŠ ESU. Tu esi ne šiaip sau Manasis Ambasadorius, tu esi Gyvasis Ambasadorius, ne garbės, o veikiantis Manuoju vardu ir įgaliojimu. Argi Aš galėčiau tavimi tiek pasitikėti tavęs nepatikrinęs, kad tu nepasitrauksi nuo Manęs, nepaliksi Gyvojo Evoliucinio Kelio ir Gyvosios Manosios Šventovės, kaip kai kurie kiti Manieji mylimiausi vaikai, prieš tai tavęs pakankamai nepatikrinęs, ir ne tik tavęs, bet visų tavųjų praeities kartų ainių grandinėje. Juk Aš tave pasirinkau tokiai mirtingojo misijai Urantijoje, kokios neturėjo nė vienas mirtingasis, pradedant pačios pirmosios poros – Andono ir Fontos – akimirka, kada jiems priėmus tokį jiems tuo metu radikalų sprendimą, dar būnant paaugliams, pabėgti nakties tamsoje iš savosios genties į gūdžią ir jiems pavojingą dėl plėšrių žvėrių milžinišką miško aplinką, ir žinant, kad juos persekios ir vysis jų gentainiai, norėdami juos sugrąžinti į savąją gentį. Taigi Aš ir jų atitinkamus praeities gentainius daug žemesniu negu jų lygiu – fizine samprata – tikrinau, ir būtent šie dvynukai buvo tinkamiausi pradėti žmonijos istoriją Urantijoje, ir priimti Mano dalelę – Minties Derintojus.
Ir tavo atitinkamas patikrinimas, kaip ir tavųjų mirtingųjų kartų ainių, Man suteikė sprendimą būtent tave pasirinkti Mano žmogiškuoju Ambasadoriumi, dvasine prasme, ir ruošti tave tai misijai iš anksto – nuo pat pirmųjų gimimo dienų Urantijoje. Būtent dėl to tavo visas gyvenimo vingiavimas – tai buvo Mano tau suteikiamas Labirintas, kad jame tu surastum išėjimą būtent tą, kurį tau rodau Aš. Ir tu klaidžiojimuose buvai labai atkaklus ir nuoseklus, įgyvendindamas savo priimtus sprendimus, bet visada sprendimo atsisakydavai, kada tik pajausdavai viduje būtinybę priimti sprendimą kita linkme. Ir niekada sprendimų, ir jų įgyvendinimo, nevengei, ir visada buvai ryžtingas eiti pirmyn, ir vien tik pirmyn. Dėl to tu turėjai Mano teikiamą Ryžtingumą ir Išmintį, kad tuos sprendimus pradėtum įgyvendinti savarankiškai nuo pat vaikystės, ir kada pradėjai susidurti su kitais savo bičiuliais, ypač su tais, kurių sprendimai buvo tau privalomi, nes jie užėmė jau aukštesnes pareigas, tu pamatei, kad jų sprendimai prieštarauja taviesiems, o tuo pačiu ir Maniesiems. Tuo metu tu nebuvai Gyvajame Kelyje, dabartine samprata, bet tu jau tada buvai Teisingumo ir Tiesos Sampratų Kelyje, ir jas stengeisi ginti, ir net dėl jų daug ko atsisakyti, tačiau greitai supratai, kad visa jūsų šalies, ir net pasaulio, tvarka prieštarauja tavo sampratoms, ir tuomet tau kilo mintis keisti žmoniją, gyvenant savo gyvenimą Išmintimi – kada negali tiesmukiškai įtvirtinti Tiesos ir Teisingumo, būtina tai taikyti, kiek leidžia aplinkos sistema savo paties viduje ir veikiant išmintingai išorėje, visą laiką balansuojant tarp to, ką teigti būtina valdžiai, ir ko nebūtina sakyti garsiai, o šalia šito būtent pagarsinti tai, ką valdžiai nepatinka išgirsti, bet tą teigti tokiu laipsniu, kuris jai neleidžia tavęs užspausti visiškai, kaip netinkamą sistemai išsilaisvinantį varžtelį. Tai buvo tavo žaidimas su visa sistema, kaip katės žaidimas su pele, kuomet pele buvai tu. Tai irgi buvo Manasis tavęs ruošimas, lavinant tavąjį analitinį protą, kaip išmintingai išlikti toje sistemoje nepažeistam, ir tuo pačiu išsakyti Tiesos ir Teisingumo sampratas savuose politiniuose komentaruose tarptautine tematika, ar ekonomikos ir gyvenimo sferose pačiame tavo krašte.
Tu susidūrei su kitais savo bendradarbiais, kurie elgėsi visiškai kitaip, ir tu jiems nepritarei, ir tuo pačiu jiems išreikšdavai savo nuostatas, kurių jie suprasti negalėdavo, ir dėl to klausdavo tavęs – kam tau šito reikia? – Jie nesuprato tavo Tiesos ir Teisingumo siekių, o tau atrodė keista, kad jie tavęs nesupranta, ir nesielgia taip, kaip elgiesi tu dėl tau tokių akivaizdžių ir suprantamų priežasčių, ir tada jie lieka nepatenkinti pačia sistema ir gyvenimu joje, patys prisidėdami prie jos stiprinimo.
Kada tu ėmei žvelgti į aplinką daug giliau, tuomet tu pradėjai klausti kunigų, kas gi buvo tas Jėzus, ir kodėl jis turėjo būti vienintelis Tėvo sūnus, nejaugi daugiau nebuvo Tėvo Sūnų. Ir jų atsakymai iš Biblijos tavęs nepatenkindavo. Ir tu likdavai dvasiškai ir toliau alkanas, nepamaitintas, nieko taip ir nesužinojęs, kodėl gi Jėzus yra tas vienintelis Tėvo sūnus. Mėginai skaityti ir Senąjį, ir Naująjį Testamentą, bet ten paaiškinimo neradai, ir tų Knygų taip nesupratai, kokią jos teikia sampratą apie Mane, ir apie Mano ryšį su Jėzumi, ir su jūsų planeta. Tačiau tavo atkaklios ir nuoseklios pastangos buvo nukreiptos vis tiek į tai, kaip tu galėtum gauti kryptingą ir tave patenkinantį atsakymą apie Jėzų. Tavyje buvo jau daug dvasinės ir bundančios asmenybės Mano jai teikiamų Energijos Impulsų, kuriems uždegti trūko dar vienos Kibirkšties. Ir būtent tąja Kibirkštimi tapo tragiški 1991-ųjų metų sausio 13-osios nakties įvykiai, kada tavosios televizijos ir radijo stotį ir televizijos bokštą užgrobė tarybinės kariuomenės kareiviai ir jėga išvarė visus ten buvusius tavo bendradarbius. Štai tos jaunučių kareivėlių stiklinės akys ir laikančios armatūros virbus rankos tau suteikė tą Kibirkštį, kad tu iškėlei sau klausimą – kodėl žmogus turi žudyti kitą žmogų, kodėl nužudė Jėzų, kodėl nužudė žmones prie televizijos bokšto, argi yra kokia pateisinanti žudymą priežastis – netgi ginant tėvynę, ginant savo vaiką ar motiną – ir tu priėjai tvirto atsakymo – nėra nė vienos priežasties, kuri galėtų pateisinti kieno nors nužudymą. Tai buvo Mano atsakymas tau, ir tu jį išgirdai aiškiai, dėl to jo taip tvirtai pradėjai laikytis, ir net teigti kitiems. Tavęs nesuprato nė vienas. Taip, kaip tavęs nesuprato, kada tu kalbėjai šimtatūkstantiniame mitinge, nuoširdžiai trokšdamas paaiškinti, kad jie nešauktų – Gėda televizijai, kad televizija šito mitingo netransliuoja, nes jos vadovai negavo leidimo iš savo valdžios jį transliuoti, ir dėl to bijo. Ir tau buvo liūdna išgirsti, kada po to savaitgalio televizija perskilo – vieni tau pritarė, ir džiaugėsi tavo drąsa, ir baimingai klausė – ar tau nebuvo baisu, kas tau bus dabar? – kiti tave pasmerkė – kas tave prašė mus ginti? – Šitaip Aš tave atvedžiau į giluminį ir galutinį apsisprendimą - pradėti žengti Gyvuoju Dvasiniu Keliu, ne vien tik Intelekto. Tavo sąmoningas ieškojimas prasidėjo nuo Satjos Sai Babos mokymų studijų, ir tęsėsi tol, kol Aš tau padovanojau nuostabų Urantijos Knygos apreiškimą nuo Manųjų vaikų visai žmonijai. Manoji Kibirkštis tavyje jau uždegė Laužą, ir tavo Žingsnis Gyvajame Kelyje tapo nebesustabdomas. Tu atsisakei žemiškosios šeimos gyvenimo, kada tau reikėjo priimti sprendimą, atsakant į tavosios žmonos iškeltą ultimatumą – arba ji, arba Urantijos Knyga, tavoji pasąmonė, ir sąmonė jau Mano buvo tiek apvalyta ir pripildyta Manosios Dvasinės Šviesos ir Išminties, kad tau ir minties nekilo nors akimirką suabejoti, ir tu atsakei – Tarp manęs ir Tėvo neatsistos nė vienas, net ir tu, ir aš renkuosi būti su Tėvu. – Tai buvo smūgis, ir toks, kuris sukurstė gyvulinį protą kerštui – kerštauti tau visose aplinkybėse ir kiekvieną akimirką verdant neapykanta, kurią tu patyrei, ir patiri iki šiol.
Tu visą laiką ėjai, ir eini, pirma žmonijos, kaip ėjo Kristus, ir taip, kaip ir jis, tu susiduri su vis stiprėjančiu tavęs nesupratimu, nes nė vieno mirtingojo nėra tiek apvalyta pasąmonė ir sąmonė, kiek tavo. O jas ypač valė tavo atsidėjimas Urantijos Knygos vertimui ir redagavimui, ir Manųjų mokymų bei Jėzaus apreiškimų knygos – Kalbu Jums Vėl – priėmimas ir vertimas į anglų kalbą, ir tolimesnis gyvas bendravimas ir veikimas su Manimi, ir kulminacinis momentas – gyvosios ir apreikštosios religijos sukūrimas ir gyvosios šventovės įsteigimas, ir gyvosios pamaldos per visą šį laikmetį, todėl tavoji Kosminė Įžvalga toli pralenkia visų mirtingųjų, net ir dalyvaujančių Gyvajame Kelyje, ar Mokymo Misijoje, ar skaitančiųjų, ar net ir studijuojančiųjų Urantijos Knygą. Tu eini jiems perdaug galingais Žingsniais, todėl jie negali paskui tave suspėti, jų mintys yra perdaug apimtos jų kasdienos, kai tu esi virš jos Mano iškeltas pagal tavo gyvą atsivėrimą Man ir gyvą ryšį su Manimi, ką ir paliudija tavoji būsena ir Kosminė Įžvalga. Ir būtent tau keista, kad tavo dvasiniam broliui taip užstrigęs protas ties Makiventos ir Jėzaus Mokymo Misijos Ištaisomojo Laikotarpio funkcija, ir nepajuda pirmyn link Manęs, kad išsilaisvintų iš Ištaisomojo Laikmečio Programos link Manosios tau suteiktos Naujojo Visatos Amžiaus Ištakų Programos, kurią tu ir pradėjai visoje Žmonijoje, paskelbęs Naujojo Visatos Amžiaus pradžios Ištakas, pirmasis pradėjęs garbinti pats ir mokyti tą daryti ir kitus savo dvasinius brolius ir seses – garbinti Mane Keturiuose Asmenyse – Keturiuose Šaltiniuose ir Centruose. Tai jau nebe Ištaisomojo Laikotarpio Programa, kad buvęs maištas prieš Tėvą nebepaliktų jokių pasekmių ateinančioms kartoms, tarsi jo nebūtų buvę iš viso, bet tai jau visiškai Naujo Visatos Amžiaus Programa visai kūrinijai, ko kūrinija iki šiolei niekada nebuvo patyrusi, - garbinti ne tik Tris Rojaus Trejybės Šaltinius ir Centrus, bet ir Mane, Visuminį Šaltinį ir Centrą. Tai toli pranoksta net ateities amžius, nes dar net dabartinis Visatos Amžius dar nėra užbaigtas ir tęsis dar per ilgus ateities amžius, o tu jau pradėjai su grupele savo bendraminčių Naująjį Visatos amžių, nes tavyje jau yra Gyvenimo ir Šviesos dvasinis lygis, ir tavo asmens atžvilgiu susiliejimo su tavo Minties Derintoju akimirka buvo atidėta, kad čia tęstum savo Misiją kaip Manasis Ambasadorius.
Aš žaidžiu Evoliucijos Žaidimą Savojoje Kūrinijoje, ir Aš sprendžiu, kaip ir su kuo Man žaisti Evoliucinį Žaidimą kiekvienoje planetoje, ir visatoje, todėl ir tavęs pasirinkimas Savo Ambasadoriumi yra Manojo Žaidimo Elementas, ir dėl to tavęs suprasti negali iki galo nė vienas, nes nė vienas nėra užlipęs ant to laiptelio, ant kurio užlipai tu vien tik savo nuoširdžių, ryžtingų, ir drąsių pastangų dėka. Būtent dėl savosios baimės viduje, kiti ir bijo žengti ten, kur žengi tu, tad pasekėjų daug ir nebelieka, kada reikia būtent žengti drauge su tavimi. Tu žengi taip, kaip vedu tave Aš – AŠ ESU – ir šitam žengimui atsiduodi ir eini drąsiai ir ryžtingai pirmyn. Būtent dėl to Aš ir žaviuosi tavuoju atsidavimu ir Gyvuoju Žingsniu. Ir tariu – Šituo Sūnumi esu PATENKINTAS.

Algimantas:
Ačiū Tau, mylimas AŠ ESU. Manoji valia yra sulieta su Tavąja, ir su Tėvo, Amžinosios, Motinos, ir Begalinės Motinos valia. Amen.