296. Algimanto pamokomasis žodis – Štai kokia yra Kūrėjo sumanyta Meilės išraiška – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2020 03 01

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Kovo pirmoji. Pavasaris. Nors žiemos nebuvo – visa žiema buvo pavasaris. Štai – sako – keičiasi klimatas. Klimatas, galima sakyt, nesikeičia – jis eina link to, koks sumanytas Kūrėjo, kad būtų čia, visame pasaulyje, 23-25 laipsniai šilumos – visam pasauly. Ir jokių žiemų, jokių speigų, jokių audrų, jokių potvynių – tai nuostabi aplinka dvasiniam atsiskleidimui. Įsivaizduokit, kodėl taip sumanė Kūrėjas? Todėl, kad Jis myli Savo vaikus. Jis neskriaudžia jų jokiais potvyniais, jokiais gaisrais, jokiais virusais. Meilė – tai yra ta terpė, kur viskas nurimsta, ateina palaima ir didžiulis troškimas būt gyvame ryšyje su pačiu Šaltiniu, ir kurt drauge – kurt Brolystę – pradedant šitą kūrybą iš savosios asmenybės patiriamos Meilės. Tai yra gyva, atitekanti iš Kūrėjo virpesių, Energija, paties aukščiausio dažnio, kokią gali patirt tą akimirką atsivėrusi Kūrėjui asmenybė – jos tapatybė. Tai štai Meilės virpesiai, kada mes atveriam save Meilės Šaltiniui, mus pripildo Ramybe, Palaima, troškimu atsiduoti Kūrėjo vedimui iš vidaus, ir kurti tą Brolystę aplinkoje, pradedant nuo savos aplinkos – ją išpuoselėt, kad ji būtų švari, graži, patraukli. O dabar žmogus, na, iš esmės, jis yra tingus – jis dar nėra žmogus, jis dar yra tame maždaug gyvulio lygmenyje, kada jisai pavydi kitam. Bet ko jis pavydi? Ne Meilės, kad tas, šalia gyvenantis, turi daugiau Meilės, ne, jis pavydi turtų – matomų, materialių turtų – pareigų pavydi, įtakos pavydi, net pavydi, kaip kitas susitvarko taip mikliai, pamindamas kitų orumą, kad gautų tuos turtus – jis pavydi tos matomos pasekmės materialia išraiška. Tie visi turčiai, jie patys didžiausi vargšai, nes jie visą laiką įtampoj – jie bijo prarast tuos turtus, kuriuos skaičiuoja dideliais skaičiais. Ir štai visas tas žingsniavimas kintant tam klimatui į tą pastovumą, kuris evoliucine išraiška bus pasiekęs nusistovėjimą – saulė savo energiją išeikvos – bet mes būsime, kaip visas pasaulis, įjungti į Kūrėjo energines grandines, ir štai tada šildymas ir apšvietimas yra iš energinių grandinių. Ir rims ta planeta dėl to, kad rimsta žmogus – jisai, atradęs Kūrėją viduje, gyvena Kūrėjo sumanytu Ritmu.
Įsivaizduokit, Kūrėjo Ritmas yra šitam fiziniam organizmui numatytas, kad jis būtų dabar pagal saulę – pagal tą šviesulį, kuris teikia mums ir šilumą, ir šviesą. Mes viską, pažeisdami Kūrėjo valią, suvedam į naktį. Renginiai – naktį, bet kokie baliai – naktį, visos, kokios nors įdomios net dabar siūlomos Vilniuje bent jau ekskursijos irgi – koks yra Vilnius naktį? Muziejai – naktį, dar sugalvoja tada pritraukt daugiau žmonių, kad jie nemiegotų, tai sako – nereikės mokėt už muziejų, galit eit be jokio bilieto. Tai štai, ta klimato kaita dabar yra tol, kol planeta yra tamsoje. Ji evoliuciškai labai jauna, nenusistovėjusi, ir tuo labiau, mes, kaip mirtingieji, esame nenušvitę, reiškia, iš mūsų veržiasi pliūpsniai neapykantos, agresijos, konfliktinių situacijų, tarp šalių net karai kyla. Todėl iš mūsų veržiasi milžiniški žemo dažnio virpesiai, kurie pasklinda ilgomis bangomis, ir tos ilgos bangos užkerta, kaip trombai, sklandų judėjimą oro srovėms. Ir štai tos oro srovės, kurios turėtų judėt sklandžiai aplink mūsų planetą ir, aišku, virš planetos, kaip ir vandenyne srovės juda, kaip ir požeminiai vandenys taip pat juda, ir mes įtakojame visą šitą judėjimą pirmiausia chemikalais, kurie patenka į gruntinius vandenis, tada mūsų virpesiais, kurie pasklinda į atmosferą, į kosminę erdvę, į kūriniją. Todėl nesant aplinkos sklandžiam oro srovių judėjimui susidaro sankaupos – kyla dėl skirtingų temperatūrų audros – ir dėl to negali būt tas klimatas dabar nusistovėjęs. Natūralu, kad tokiose sąlygose labai palanki dirva ligoms, virusams kilti. Štai mes ir dabar turim gerą progą, kad galėtume pažaboti karūnos virusą, kuriuo iš tikrųjų labai smarkiai gąsdina žmones, parodyt – patys sau parodyt – su Kūrėju, kada yra aukščiausio energinio dažnio virpesiai ne šiaip kartojant, kad jie yra manyje, bet būsena paliudijant – būsena. Tai pati sunkiausia išraiška, kad tu būseną pajaustum, kad Kūrėjas yra tavo viduje pripildęs aukščiausio energinio Meilės dažnio virpesių ir, kad tu gali skrost, kaip ledlaužis virpesius, kurie yra žemo energinio dažnio iš žmonijos visos, iš Lietuvoj gyvenančių žmonių, kurie gyvena tamsoje pilni agresijos – visą tą energinį Lauką tu skrost gali – ir niekas tau nieko negali padaryti nei pikto, nei blogo, nei tuo labiau pažeisti tavo energinį gyvą ryšį su Kūrėju. Štai kada bus tokia vidinė būsena – būsena – ne intelektualiai pasakytas teiginys – aš su Kūrėju esu Vienas – ne, bet būsena tą reikia paliudyt, pajaust – štai tada tai yra toks organizmas kaip apvalkale, kaip kokonas, apgaubtas Kūrėjo teikiamų aukštesnio energinio dažnio virpesių, kurie ir skverbiasi į mūsų atvertą asmenybę. Ir štai toji terpė yra per daug aukšto energinio dažnio virpesių energinis Laukas, kad čia galėtų organizme kilt bet kokia liga, bet koks virusas, kad galėtų daugintis, tuo labiau, dar mutuoti, keistis.
Štai kokia yra Kūrėjo sumanyta Meilės išraiška. O kadangi žmogus nuolat pažeidinėja Kūrėjo laisvą valią, suteiktą mums – žmogus pažeidinėja savo mintimis, savo veiksmais, savo siekiais, tikslais, troškimais – štai tada jis žemų virpesių energinę aplinką ir paverčia patrauklią tiems virusams kilti. Kadangi virusologai tokių dalykų nežino, jie mano, kad turi būt kažkoks pradinis taškas, ir tas pradinis taškas, iš kurio pasklinda kokie nors virusai, tai yra tas šaltinis virusų. Ne, mielieji, šaltinis viruso yra mūsų vidus – kiekvieno – jeigu mes nesame gyvame, atvirame komunijos ryšyje su Kūrėju. Štai kam reikalinga šventovė – kad mes keltume savo energinio dažnio virpesių būseną, ir tuo pačiu turėtume galingą ryšį su Kūrėju, kokio mes niekada nepasieksime būdami pavieniui – niekada. Dėl to aš ir esu čia, kad mokyčiau ir rengčiau, ir tą aš ir darau – Dvasinius Mokytojus – kad šitokia Šviesa būtų skelbiama žmonėms, kad jie nebūtų mulkinami, kaip dabar yra mulkinami per televiziją, per radiją, per įvairias internetines programas, kad štai užsiriš kaukę, nusipirks vakciną, kuri nesukurta ir kurios neįmanoma sukurt dėl to, kad mutuoja virusai, ir jie mano, kad apsisaugos tuo. Ne, mielieji, virusas išnyks tada, kada pakils energiniai virpesiai iš mūsų į aukštesnį dažnį. O kada bus sėjama vis didesnė baimė – o jinai yra ir sėjama – tuomet virpesiai krenta dar žemiau, na, tada žmonės puola panikuot – perka produktus, ko paprastai nepirktų taip – tokiais kiekiais – tada natūralu, kad pradeda stigt kai kurių produktų – tada kyla dar didesnis susijaudinimas ir nerimas – tai dar geresnė dirva mutuoti tam virusui ir toliau tęst savo pragaištingą darbą.
Štai tam mes turime šventovę. Šventovė – tai yra Kūrėjo suteikta visai kūrinijai Kūrėjo Meilę išreikšt Pačiam Kūrėjui – kolektyviai – iš Meilės, ir Meilės Galia – kolektyviška Galia – kuri yra kvadratu pakėlus tą skaičių, kurie dalyvauja nuoširdžiai atsiverdami Kūrėjui garbinimo akimirką, arba prašymų maldoje. Štai kodėl taip svarbu tą maldą ir išsakyt, nes iškart tada mūsų visų virpesiai ir nukreipiami tam konkrečiam asmeniui. Malda yra kalba su mylimu Tėvu ir Motina – Kūrėju – Meilės kalba. Malda – tai nėra ypatingi žodžiai – tai yra atsivėrimas iš Širdies. O štai tada iš Meilės ir ateina tie žodžiai, kokius junta ta asmenybė savąja tapatybe tą atsivėrimo akimirką.
Mylimieji, nėra gražesnio bendravimo su Kūrėju kaip Širdies malda. Tai ir yra pati intymiausia kalba, ir ji turi sklist tada ir aplinkoje – Brolystėje – visiems. Ir tai, ką aš sakau, tai yra tikra, gyva, ir jūs tą galit patirt patys. Visi mūsų gyvojoje šventovėje patyrimai yra liudijami kiekvieno asmeniškai, todėl ir šventovė yra patyrimų šventovė – ne dogmų, ne ritualų šventovė – patyrimų. Ir čia bus tie, kurie jaučia Meilę Širdimi – nebus tų, kurie gali liežuviu sakyt gražių žodžių apie Jėzų, apie Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – bet viduje nejaus atvertos Širdies, ir nejaus Meilės ir tam pačiam Jėzui, ir Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Čia bus tik tie, kurie myli – myli – tiek Kūrėją, tiek ir visus. Tai yra nuostabi Kūrėjo sumanyta Evoliucija. Ir šitoj terpėj mes esam patys gyvi, kaip Kūrėjo sumanyti žiedai, kad šitas dabar, kol kas, tamsoje skendintis pasaulis pavirstų žydinčiu Sodu su kiekvienu iš mūsų originaliu, nesikartojančiu žiedu Brolystės darželyje. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal