Algimanto pamokomasis žodis – Turi būti kviečiami žmonės į bažnyčias eiti ir atverti savo Širdį Kūrėjui – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 03 21

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, gera būti Tikrovėje tikrovišku. Tikrovė – yra Kūrėjo suteikta mums patyrimų arena visame kosmose. Žmonės, iš tikrųjų, mirtingieji – mirtingieji – jie mano, kad savo sprendimais, savo veiksmais, pasiekę aukščiausių mokslinių pergalių, yra tiek pastūmėję civilizaciją į priekį, kad praranda tą realų suvokimą, kas yra Tikrovė. Jie praranda tą ryšį su Pačiu Tikrovės Šaltiniu – su Kūrėju, su Rojaus Trejybe ir Visumine Dievybe AŠ ESU.
Anksčiau žmogus turėjo tą ryšį su Kūrėju – su Aukštesne Jėga – turėjo, bet būdamas pilnas baimės, nesuprasdamas to, ką mato, pakėlęs į dangų akis, to kosmoso, bet jis turėjo nuoširdų norą – nuoširdų norą būti visą laiką tame gyvenimo tarpsnyje, kad nenusidėtų, pažeisdamas Kūrėjo Valią, kad nepažeistų Kūrėjo Valios reikalavimų. Juk neveltui buvo sumanyti ir tie dešimt Dievo įsakymų. Tai buvo tam gyvuliniam protui apriboti klaidingų sprendimų areną. Argi tai blogai, jeigu pasako – turėk vieną Dievą? Tiktai jų pasakymas yra – neturėk kitų dievų, tiktai Mane vieną – per neigimą. Pasakymas irgi – nevok – argi jis blogas? Bet jisai nesuteikia to polėkio, ko reikia žmogui siekti. O jeigu pasakytų – dalinkis su kitais, ką turi – nereikėtų sakyti – nevok; nesvetimauk, o jeigu pasakytų – mylėk, mylėk savo žmoną, savo vyrą taip, kaip myliu Aš savo sūnų, savo dukrą, visą kūrinijos Šeimą. – Štai vien tiktai pakeitus neigiamus žodžius į teigiamas prasmes mes ir gautume tuos dešimt Dievo įsakymų – tikroviškus, nes neiginiai negali sukelti žmogui alkio siekti šitų dalykų, tuo labiau, kad jie neparodo Kelio. Nevok, nesvetimauk, neturėk kitų dievų – tai ką čia draudžia, draudžia kaip mažam vaikui? Tai o kaip – kaip – tada gyventi? O to teigimo ir nėra tarp šitų dešimt Dievo įsakymų, dėl to, kad šitie dešimt Dievo įsakymų buvo sumanyti tam gyvuliniam, materialiam protui, kuris iš tikrųjų buvo grubus, aršus, bet jis bijojo Dievo – bijojo. Tai tokiam aršiam protui reikėjo parodyti, ko negalima daryti, kad nebūtų chaoso aplinkui, o dabar yra ta aplinka, kai mes turime jau pateikti teiginius, nukreipiančius žmogų konkrečiai, tai ką jam reikia daryti – mylėti, dalintis, garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Ir štai čia yra manosios Evangelijos arena – Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – yra gyvas, realus, tikras, ir yra kiekviename, ir Jį galima atrasti. – Štai tas teiginys – galima atrasti gyvą, realų, tikrą Kūrėją, kuris yra kiekviename – turi milžiniškos prasmės. Kiekvienas – reiškia, ir budistas, judėjas, ir krikščionis gali atrasti viduje, savyje, nes gi ten yra Tas nebaudžiantis, ne tas, kuris yra aukštai, Dievas piktas, kerštingas, kaip buhalteris žiūrintis, kur tiktai nusidėjai, ir kertantis taip skaudžiai rykšte, ne, bet tas, kuris yra viduje, kuris myli. Ir tam tada yra reikalingi mano mokymai, parodantys, koks yra tos Evangelijos įprasminimo ir pasiekimo Gyvasis Kelias.
Ir štai tada žmogus pradeda patirti – patirti – Meilę, kai atranda Kūrėją – realiai atranda – savo Širdyje, savo viduje. Širdis tai yra metafora, bet žmonėms jau per daugybę kartų suprantama, kad myli Širdis, ir simbolis yra raudona Širdis, išreiškianti Meilę. Dėl to aš ir sakau – atrandi, atrandi viduje – Širdyje – Patį Kūrėją. Atrasti gali dėl to, kad Jis suteikia Savo dvasią, pavadintą Minties Derintoju, kuri mus veda link tos pačios Meilės iš vidaus, kad atrastume tą Kūrėją – jinai padeda mums atrasti tą Kūrėją. Bet aš mokau, kaip tą daryti – atėjus į Gyvąją Šventovę, studijuojant dvasinius apreiškimus, kurie yra mūsų svetainėje patalpinti – urantija.lt – arba knygose – materialiose knygose – atspausdinti. Reikia studijuoti, kad pažintum tą Tikrovę, ir tada daryti Gėrio darbus drauge su Kūrėju visų Gerovei. Štai trys esminei dalykai, kurie padeda atrasti Kūrėją viduje. Jokių herojiškų, didvyriškų pastangų nereikia. Reikia būti savimi.
Ir kada dabar, dvidešimtųjų metų kovo dvidešimt pirmą dieną, mes čia – vos keli – susirinkę, realiai, Vilniuje, gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, ir tie dar mūsų dvasiniai broliai ir sesės, kurie per Skype'ą prisijungę būdami įvairiuose net ir planetos kraštuose, štai mes, ta tik saujelė, ir jau pradedame suprasti, dar nesuprantame stipriai, bet jau pradedame suprasti, kad sunkiomis akimirkomis, nesvarbu ar asmeniškai sunkiomis akimirkomis, ar šeimos sunkiomis akimirkomis, šalies, ar net visos planetos, būtinas stipresnis, gilesnis atsivėrimas Pačiam Kūrėjui, o tai reiškia, turi būti kviečiami žmonės į bažnyčias eiti ir atverti savo Širdį Kūrėjui, nes ten įpratę žmonės manyti, kad joje yra Dievas, o gatvėje jo nėra, ir tas įpratimas – per kartų kartas – nors ir klaidingas, bet dabar jis galėtų pasireikšti.
O aš vakar einu iš parduotuvės vakare, aštuntą valandą, tiksliau pasakius, aš atvažiavau į parduotuvę aštuntą valandą vien dėl to, kad galėčiau nemokamai pastatyti mašiną – iki aštuntos reikia mokėti už stovėjimą. Įsivaizduojate, kokia yra gobši lietuvių tauta? Jie už visų bendrą turtą – žemę – ima mokestį! Tai aš privalėjau sulaukti tos aštuntos valandos. Atvažiavau, einu į parduotuvę, atsidarė durys automatiškai, aš einu į vidų, nes ką tik išėjo vienas žmogus, o man pastojo kelią sargybinis – sargybinis – tvirtas vyras su liemene. Aš žingsnį į kairę, jis prieš mane irgi žingsnį į kairę, ir ranka moja, nieko nesakydamas, bet moja taip – išeik. Aš nesuprantu, kas čia vyksta. Aš į dešinę du žingsnius, jis irgi į dešinę du žingsnius, nieko nesako ir moja. Sakau – Kodėl aš negaliu praeiti? – Karūna virusas siaučia, karantinas, iki aštuntos valandos dirbame, parašyta. – Štai kokia yra baimė. Parduotuvė dirba iki dešimtos valandos, dabar pirma diena, kai dirba iki dvidešimtos valandos. Nepatekau į parduotuvę. Išeinu, aplinkui tamsu, ir staiga pasigirsta bažnyčios varpai. Žmonių nėra, mašinų nėra, tamsa aplinkui, juodas vanduo Neries upės, ir atrodo tikras maras.
Ir kada aš mąstau apie tokią būseną, tai aš ir pagalvoju, kad iš tikrųjų žmogus – mirtingasis – neatradęs Kūrėjo, yra pats didžiausias priešas sau pačiam, ir, aišku, kitiems irgi tokiems neatradusiems. Ir tada, įsivaizduokite, menininkai – Holivude – sukuria įvairiausių siaubo filmų – siaubo filmų! – rašytojai prirašo įvairiausių fantastinių, irgi siaubo, kūrinių. O kas tai yra siaubas? Tai yra žemo energinio dažnio virpesiai. Bet gi žmonės, neatradę Kūrėjo, jie kuria tą literatūrą, kuria tokius filmus, kuriuos nori žiūrėti žmonės, ir drebėti iš baimės! Štai tie žemi virpesiai vis krenta į žemesnį ir žemesnį dažnį, ir tas dažnis yra būtent toji terpė, kurioje ir atsiranda virusas, nesvarbu koks – AIDS virusas, gripo virusas arba dabar karūnos virusas. Tai yra tų virpesių atsiradimo terpė, o ją sukuria mūsų viduje esanti baimė, kurią stimuliuoja Holivudo filmai dėl pelno. Ir tada mes, užaugę kaip toji karta, nesuvokdami, žiūrime tokius filmus, kur yra atskira kategorija – siaubo filmai – ir pradeda juos žiūrėti vaikai. Kol nebuvo tokių filmų, nebuvo toks protrūkis dalintis tais siaubingais0 įvairiais pasakojimais, kad tiktai įbauginti kitą. Juk ir tėvai gąsdina vaikus pasislėpę, kai tas mažiukas nesupranta dar tos aplinkos, pasislepia nuo jo, ir stebi, kaip reaguos vaikas. Vaikui tai yra katastrofa – buvo tėvas ar motina, ir nebėra, jam – siaubas! Visa tai pasąmonėje lieka.
Ir štai dabar neišmintingų sprendimų, kurie prasidėjo Kinijoje, Kinijoje, įsivaizduokite, uždarė visus, milijardą žmonių, kaip kalėjime, kai kuriose vietose net užvirindavo įėjimus, kad neišeitų žmonės iš namų! Štai kokia yra baimė. Ir lygiai tą patį atkartojo Amerikos prezidentas, o dabar Lietuvos prezidentas, Europos Sąjunga, ir visos kitos šalys atkartoja – suvaryti visus į izoliaciją, į gardą. O Kūrėjas sumanė Meilę, ir mirtingąjį kaip visuomeninį brolį ar sesę, Kūrėjo sūnų ar dukrą – visuomeninį, ne izoliuotą atskirai, kaip čia sako – saviizoliacijoje turi būti keturiolika dienų. Tai yra kvailystė! Uždarė visą gamybą. Tai yra kvailystė! Kaip ją paskiau reikės atstatyti? Kas tuos nuostolius padengs? Tačiau jie nepamąsto, kas toliau laukia. Juk priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis veikia nepriklausomai nuo žmogaus žinojimo apie tokio dėsnio veikimą ar nežinojimą. Ir štai tokioje baimėje, kada jinai paskleista visiškai be reikalo, nėra tam motyvų skleisti, štai jinai, kada sustabdo gamybą visame pasaulyje, nutrūksta visi gamybiniai ryšiai, žmonės iškart netenka darbo. Štai uždarė visą Italiją. Ten – panika. Amerikoje uždarė visą Kaliforniją, o Kalifornija – nei daug nei mažai – keturiasdešimt milijonų žmonių, o pagal pasaulio ekonominius rodiklius, tai yra, bendrą visuminį produktą, Kalifornijos valstija užima penktą vietą, įsivaizduokite, penkta vieta po Kinijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, ir štai penkta vieta – Kalifornija. Keturiasdešimt milijonų negali pajudėti niekur!
Tai štai, mano mylimieji, po to, kada ateis – ateis – gimusios naujos kartos, jos gims, bet tada nenustebkite, kad pasekmės bus išaugęs nusikalstamumas, pagausėjusios ligos, nes tokiomis aplinkybėmis pradėti vaikai be Kūrėjo, jie bus jau genetiškai linkę turėti Dauno sindromą, beprotystę, genetinį susilpnėjimą, biologinį susilpnėjimą, su menkesniu organizmo atsparumu ligoms – imunitetu. Ir štai kada siautės nusikaltimas aplinkui, tada priežastis bus dabartinė saviizoliacija milijonams, bijant to viruso, o virusas nyksta, kada pakyla energiniai virpesiai į aukštesnį dažnį. Reiškia, reikia atrakinti bažnyčias, ir tenai kelti energinį dažnį kuo gausesniu tikinčiųjų lankomose pamaldose, ir tegul kasdien eina į tas pamaldas. Štai kur vaistai yra, o ne tai, kad tą patį tvirtintų – šiandien išgirdau per CNN – Pabandysime mes senus vaistus, gal jie padės nuo šito viruso, nes nėra vakcinos. Ir nesukurs jos, pabandys senais vaistais. Ar tai yra išmintinga?
Mano mylimieji, mes esame urantai, einantys Gyvuoju Keliu, atradę Kūrėją savo viduje, bet mūsų viduje irgi yra daug baimės. Būkime su Kūrėju visada, kad niekada nebūtų mums tokio pavojaus kaip pasimetimo, kai nutrūksta mūsų gyvas ryšys su Kūrėju, užvėrus Širdies vožtuvą Pačiam Kūrėjui, o tą padaro net ir urantai. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal