Algimanto pamokomasis žodis – Sutaikytojai ir mums galėtų padėti, jeigu mes turėtume tą nuostabų ryšį su Apvaizda – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 04 18

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, šį pamokomąjį žodį sakau Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvojoje Šventovėje, du tūkstančiai dvidešimtųjų metų balandžio aštuonioliktąją. Nuostabus dalykas dalyvauti gyvosiose pamaldose, atverti Širdį, atverti save, kaip Tu ir sumanei, kad būtų Gyvoji Komunija – Gyvas Pokalbis su Tavimi. Tai ir yra atsivėrimas – atsivėrimas Širdimi, ir tuo pačiu buvimas savimi, kokį Tu sumanei – kaip Kūrėjas, kiekvienam iš mūsų padovanojęs asmenybės dovaną.
Asmenybė – tai ir yra tikrasis mūsų aš, tikrasis Tavo atvaizdas materialia išraiška šitame pasaulyje.
Tavo sumanytas Evoliucinis Planas iš tikrųjų ir yra Tavo Asmenybės atspindys šitam pasauliui, kiek mes jį galime perkelti, atradę Tave savo viduje, savo Širdyje, savo veiksmais atsiduodami Tavo vedimui iš vidaus savojoje aplinkoje.
Šiandien mes negalime susiburti ir patirti brolystę, kada kolektyvinės gyvosios pamaldos būdavo mūsų Gyvojoje Tavo Vardo Šventovėje tiek Kaune, tiek Vilniuje, tiek Utenos rajone – Pakalniuose – žodžiu, mes dabar esame tokiomis izoliacijos sąlygomis. Tai yra pats blogiausias sprendimas, kokį galėjo priimti pseudopolitikai, pseudoprezidentai, parlamentai, ir tai yra liūdna – liūdna – kad žmonės negali suvokti, jog bet koks izoliavimas mūsų vienų nuo kitų suduoda milžinišką smūgį centrinei nervų sistemai – kiekvienam mirtingajam – ir tas smūgis iš tikrųjų yra nepaprastai ne tik stiprus, bet jis turės rimtų pasekmių ateityje, gyvenant kasdienį gyvenimą, nes izoliacija – ypač ilgalaikė izoliacija – pakeičia žmonių mąstymą – pakeičia tiek, kad pasąmonė užteršiama padidintais žemo energinio dažnio baimės virpesiais, ir juos išvalyti negalima niekaip kitaip, kaip tiktai per atsivėrimą Kūrėjui, o, kadangi aplinka gyvena be Kūrėjo, atlieka tik ritualus, natūralu, baimės virpesiai kiekvieną kartą stiprėja, kadangi centrinė nervų sistema yra suklaidinta – suklaidinta – tokių sprendimų.
Šiandien, pavyzdžiui, savo Velykas švenčia rusų Cerkvės visi tie, sakyčiau, darbuotojai – jie yra darbuotojai – tai šitie akli, kurti dvasininkai irgi šiandien atliks ritualus, cerkvės bus uždarytos – tuščios – karantinas ir Rusijoje. Ir kada aš vakar išgirdau Baltarusijos prezidentą – Lukašenką – kuris pasakė – Rusija iš mūsų šaiposi, kad mes esame nevykėliai, kvailiai, nes mes nepaskelbėme karantino. – sako – Kaip aš galiu paskelbti karantiną? – sako – Aš mąstau, ir aš žiūriu įvairias galimybes, kaip tvarkyti – kaip tvarkyti – tą politinį, ekonominį, visuomeninį šalies gyvenimą, ir tokiomis aplinkybėmis, ir aš priėmiau sprendimą – atsakingą – neuždaryti visos ekonomikos, nesuvaryti žmonių į daugiaaukščius namus kaip į narvus, o paskiau, jeigu kažkas išeina ten duonos nusipirkti, tai dar gaudyti ir baudas skirti. Taigi – nežmoniška. – Ir jis gauna šitą mintį iš Minties Derintojo, tik jis negali jos plačiau išplėsti, bet jo mintis pasakyta – Jeigu mes nedirbsime, uždarysime ekonomiką – sako – jūs neturėsite duonos, neturėsite, kad duona būtų atvežta į parduotuvę, nusipirkti jos negalėsite. – Štai mintis yra teisinga.
Kada mes studijuojame Kūrėjo Apreiškimus, o apreiškimas – tai yra Tikrovės atskleidimas iš aukštesnių šaltinių, iš aukštesnių autorių negu žmogus, tai štai Urantijos Knygos apreiškimas, kuris yra vienintelis perduotas kolektyvinis apreiškimas per visą žmogaus ikišiolinę vieno milijono metų istoriją, aprašinėja įvairias dvasinių asmenybių kategorijas, ir viena iš kategorijų yra Sutaikytojai. Pasirodo, kad įvairiose Visatos dalyse yra daugybė konfliktinių situacijų, ir tos konfliktinės situacijos yra dėl to, kad yra skirtingos nuomonės apie tuos pačius reiškinius, apie tuos pačius iškylančius tose vietovėse dalykus, problemas, ir norint jas išspręsti išmintingai, tų nuostatų, kurias pateikia toje vietoje esantys ir nesutariantys mūsų broliai ir sesės dvasioje, jų pačių išminties neužtenka. Štai tada kviečiama į pagalbą Sutaikytojai. O Sutaikytojai yra sukurti Septynių Pagarindinių Dvasių, kaip šitą terminą vartoja Urantijos Knygos apreiškimas, ir kaip aš siūliau tą keisti į Septynių Pagrindinių Asmenybių – nes apskritai visos asmenybės yra dvasios – gal ir neverta sakyti, kad tai – Pagrindinės Dvasios, nes ir ne Pagrindinės Asmenybės yra taip pat dvasios. Tai štai Septynios Pagrindinės Dvasios kartu su Energijos Reguliuotojais sukuria tokius Sutaikytojus.
Ir aš taip pamąsčiau – Sutaikytojų yra įvairioms kategorijoms, yra įvairiems Visatos segmentams – pagal patyrimą – tai pačio menkiausio patyrimo Sutaikytojai dirba pasauliuose, net ir tokiuose, kaip Urantija, kur gyvena mirtingieji. Visada jie suformuojami dirbti, bendradarbiauti ketvertais – po keturis – vienas būna paskirtas – pats išmaniausias – teisėju-arbitru, kitas būna paskirtas advokatu, trečias būna paskirtas nuosprendžių įvykdytoju, ir ketvirtasis būna registruotojas.

Tai štai, kada jie nagrinėja įvairius konfliktus tose aplinkybėse, kuriose vyksta tie konfliktai, jie nenagrinėja esminių konfliktų, kurie gali būti susiję su tos asmenybės išlikimu, tai jau yra Aukščiausių Nuolatinių Tribunolų reikalas. Jie nagrinėja mažesnius tuos, sakykime, smulkmeniškus reikalus, nes jeigu tokius ir smulkmeniškus reikalus spręstų Stacionarūs Tribunolai, tai jie būtų užversti tokiais mažareikšmiais sprendimais. Ir aš tada mąstau, reiškia, ir tose daug aukštesnėse sferose negu mūsų pasaulis yra tiek daug įvairių nesutarimų, kad reikalingi tokie specialių kategorijų ir sugebėjimų Kūrėjo Sūnūs, turintys Sutaikytojų dvasinį statusą – atskirą kategoriją. Kadangi jie veikia ir mirtingųjų apgyvendintose planetose, kaip būtų gerai, jeigu, sakykime, dabar būtų Adomas ir Ieva ištikimai įgyvendinę savo misiją, kuri vyko prieš trisdešimt aštuonis tūkstančius metų, kaip būtų nuostabu, jeigu mes turėtume taip pat savo dvasinį vadovą Planetos Princą, kuris prieš pusę milijono metų buvo atgabentas į mūsų pasaulį, ir tris šimtus tūkstančių metų nuostabiai vedė Šviesos, ir dvasinimo, švietimo keliu visą žmoniją, tai mes dabar neturėtume tokios padėties, kokią šiandien neišmintingais sprendimais tiesiog mums per jėgą bruko – ir toliau bruka – tie politiniai pseudovadovai. Sutaikytojai ir mums galėtų padėti, jeigu mes turėtume tą nuostabų ryšį su Apvaizda, jeigu mes mokėtume su ja bendradarbiauti, nes Sutaikytojai vyksta ten, kur nesutarimai iškyla ir kada prašoma Sutaikytojų įsikišimo, kaip aukštesnės Išminties, kaip to sprendimo, kuris gali tas skirtingas nuomones suvesti, suartinti. O kada yra priimamas Sutaikytojų sprendimas, nuosprendis, būtent tas, kuris įgyvendina tą nuosprendį, jisai be jokių apeliacijų jį įgyvendina nesustabdomai.
Štai ir dabar, iškilus tai padėčiai, kai aš nuo pat pirmos akimirkos sakiau – negalima žmonių izoliuoti, negalima įvedinėti karantino visam pasauliui, negalima sustabdyti gyvenimo – žmogus – Paties Kūrėjo sumanytas gyventi visuomenėje, o dabar, sveiki būdami, jie privalo dėvėti – kaip šunys – antsnukius, tas vadinamas kaukes. Reikia išsilaisvinti iš savo Širdies įvairiausių kaukių – melagystės, padlaižiavimo, agresijos, neapykantos. Štai šitos kaukės yra baisesnės, o dabar materialią verčia dėvėti kaip šuniui antsnukį. Tai tokioms aplinkybėms iškilus aš vienas negaliu šitos nuostatos pakeisti – tų pseudopolitikų. Kas iš to, kad aš kalbu, o manęs tiktai klauso ir dar nesupranta iki galo, na, keliasdešimt žmonių, o pasaulis – septyni, beveik aštuoni milijardai gyventojų – priversti paklusti pseudopolitikų tai valiai, ir dėvėti antsnukius.
Tai tie Sutaikytojai būtų kaip tik ta galia, kai Išmintis įsiviešpatautų. Reikia kelti energinius virpesius į aukštesnį dažnį, reikia atverti bažnyčias, reikia ne ritualus atlikti, bet Širdimi palaikyti gyvą dvasinį ryšį su Pačiu mūsų Šaltiniu, su tuo Centru, iš kurio mes geriame visus energinius virpesius, ir tuo pačiu imame sveikatą šitam materialiam, labai laikinam pavidalui. Tai aš tada jausčiau dar didesnę galią, kai žinočiau, kad šitoji Sutaikytojų keturių asmenų komisija priims tą sprendimą, kurio negalės pakeisti net septyni milijardai klystančiųjų ir gyvenančiųjų tamsoje mano brolių ir sesių dvasioje, ir tada nuosprendis būtų neatšaukiamas ir įvykdomas, ir karantinas būtų panaikintas.
Štai, mano mylimieji, kaip ta kategorija mūsų dvasinių brolių praverstų mums šiuo metu, kada didžioji dalis – na, ką ten didžioji dalis – mūsų yra tiktai tyra ašara palyginus su viso pasaulio beveik aštuonių milijardų vienetų tamsa, kuri nėra vieninga, susiskaldžiusi tarp religijų, tarp ekonominių grupuočių, tarp įvairių visuomeninių kastų, bet juos dabar suvienijo baimė – baimė dėl savo – dėl savo kailio – dreba dėl savo kailio, ir visiškai nesirūpina, kad jų būtų dvasinė asmenybė pažadinta, kad jų siela būtų suvirpinta, kad jų dvasia pakiltų. Dėl šito jie nesirūpina – jie sėdi savo urvuose.
Ir, kada aš nuėjau į parduotuvę, ir vienas vaikštau be šito antsnukio. Man, vienas su antsnukiu, priėjo ir sako – Kaukę užsidėk, kaukę. – Sakau – Aš esu sveikas. O kam sveikam reikalinga kaukė? Reiškia, tu sergi, nuo tavęs reikia saugotis. – Įstatymas toks, įstatymas. – Sakau – Tai puskvailių prigalvotos nuostatos, o ne įstatymas. – Jis sutiko, sako – Taip, dabar valdžioje yra kvaili, bet – sako – reikia laikytis to. – Kvailystė! Žodžiu, tu turi net kvailystei paklusti, nes baudos yra. Įsivaizduokite, Jungtinėse Valstijose bauda iki tūkstančio dolerių – dolerių, Lietuvoje iki pusantro tūkstančio – eurų! Tai doleriais būtų apie tūkstantis septyni šimtai. Atlyginimas Amerikoje gal trys tūkstančiai. Trys tūkstančiai dolerių tai dar nėra didelis atlyginimas. O Lietuvoje koks atlyginimas? Keli šimtai eurų. Ir tokias baudas sugalvojo, jeigu tu nedėvi kaukės! Kvailystei taip pat, kaip ir išminčiai, nėra dugno – nėra dugno – nėra apribojimo. Tik kvailystę sukelia baimė, o Išmintį lieja be perstojo Kūrėjas.
Gyvenkime Kūrėjo Išmintimi, atradę Kūrėją savo viduje, ir tada nebeliks – nebeliks – ligų, virusų – jūs pajausite dvasinę laisvę! Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal