Algimanto pamokomasis žodis – Štai Dievas – vienas, o sampratos žmones išskiria. – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 05 02

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Sakau pamokomąjį žodį Gyvojoje Šventovėje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU vardo šventovėje. Šiandien – du tūkstančiai dvidešimtieji metai, gegužės antroji diena.
Pasaulyje – karantinas, pasaulyje siaučia tas virusas, pavadintas karūnos vardu – lotyniškai – korona – bet lietuviškai reikia kalbėti.
Aš vis mąstau, žvelgdamas į mūsų žmonijos vieno milijono metų praeitį, mąstau, kaip ta žmonija vystosi. Ir nuostabu, kad Andonas ir Fonta prieš milijoną metų – tie pirmieji žmonijos Tėvai – priėmė – būdami paaugliai – sprendimą palikti savo gentį, kurioje jiems nebuvo su kuo bendrauti, nes jie pranoko savo įžvalga net savo tėvus. Iki paauglystės gyvenę kartu toje gentyje, Andonas ir Fonta – sesuo ir brolis – tik tarpusavyje galėjo bendrauti. Kokia sunki tai aplinka – tėvai, broliai, sesės nesupranta jų! Jie vienu du vienas kitą supranta. Ir būtent tada, kada žmogus buvo visiškai laukinis, bijojo ir žvėrių, ir bet kokių reiškinių, nesuprasdamas jų, jie priima sprendimą pabėgti iš tos aplinkos, kur dar gali būti tam tikru laipsniu apginti ir brolių, ir kitų gentainių, bet jie suvokė, kad tokioje aplinkoje jie negali gyventi. Ir štai nugali baimę – medžiuose gyvena, kad apsisaugotų naktį nuo žvėrių, o paskiau sugeba išgauti ugnį, uždegti mažą iš medžio iškritusio paukščių lizdo šakelę, kuri buvo pakankamai sausa, ir štai beskeldami titnagą, jie uždega tą šakelę, gauna dirbtiniu būdu sukeltą ugnį. Jie tampa nebepriklausomi nuo žaibo sukelto gaisro – arba miške gaisro, arba uždegto medžio. Štai jie ugnį gali patys sukurti, tiksliau pasakius, įdegti, įkurti – du paaugliai.
Šiandien mes turime civilizaciją – žmonės į kosminę erdvę pasiunčia palydovus, net pilotuojamus žmonių kosminius laivus. Štai Andono ir Fontos pradinė sėkla kokį duoda vaisių – ta materiali civilizacija – pradžia Andono ir Fontos – prieš vieną milijoną metų. Spalvotosios rasės, kurios atsirado iš vienos šeimos – Sangikų šeimos – viena šeima pagimdė šešias spalvotąsias rases. Tie žmonės nekilo iš atskirų, kažkokių genčių, ne, iš vienos šeimos. Tai Kūrėjo sumanyta eksperimentinė, Evoliucinė tvarkos pasireiškimo grandis mūsų planetoje. Bet kada nėra pripildyta Gyvojo Turinio žmogaus – dar laukinio – gyvulinis protas, jis daro tokius klaidingus sprendimus, kad iš tų šešių spalvotųjų rasių gyvos yra išlikusios tiktai dvi, ir, deja – deja – ne tokios pačios ir šviesiausios. Indigo rasė – juodoji rasė – pati menkiausia iš šešių, geltonoji rasė – šiek tiek aukščiau stovinti, o kitos rasės – mėlynoji, raudonoji, oranžinė, žalioji – kariavo viena prieš kitą – išsižudė! Įsivaizduokite, rasės išsižudė! Todėl, kad viduje nebuvo to Gyvojo Turinio, to atrasto Meilės Šaltinio – Kūrėjo, kurį mes dabar vadiname Rojaus Trejybe ir Visumine Dievybe – AŠ ESU.
Šiandien mes sukūrėme aukštą materialią civilizaciją. Ji mums suteikia tokį didžiulį komfortą kūnui, kokio ankstesnės rasės neturėjo. Bet dvidešimtojo amžiaus pradžioje buvo padaryta milžiniška klaida, kada žmonės Rusijoje sukėlė vadinamąją socialistinę revoliuciją – įvykdė perversmą – ir pradėjo viešai neigti Kūrėjo buvimą, net ir persekioti tuos, kurie tikėjo, tegul ir ritualais tikėjo į Kūrėją – į Dievą – štai jiems buvo uždrausta tikėti į Dievą, nes bolševikų – ir vėliau komunistų – mąstymas atramą atrado tariamame moksle – tariamame – ir štai tos sėklos buvo plečiamos. O kaip išlaikyti tą valdžią? Tiktai žudant kitus. Ir tada buvo žudomi žmonės pilietinio karo metu, kada susikirto dvi nuomonės, o vėliau, jau užėmus tvirtas pozicijas valdžioje, kad ji būtų išlaikyta, buvo žmonės tremiami, žudomi.
Štai Gyvojo Turinio stoka iš Kūrėjo, ir Meilės paties aukščiausio energinio dažnio virpesiai nebuvo patiriami viduje tų, kurie priimdavo tokius klaidingus sprendimus ir kurie duodavo tokius karčius vaisius visos šalies gyventojams. Ir atsirado susipriešinimas tarp pasaulio dviejų sistemų – socialistinės ir kapitalistinės. Deja, jos abi klaidingos – klaidingos – nes vieni gobšumu tenkina savo įgeidžius, tada pelnas tampa pateisinama priemone bet kokiems veiksmams, net ir žudant kitus, kuriant ginklus, kariaujant prieš kitas valstybes, kurios laikosi kitokios nuostatos. Ir atsirado tada susipriešinimas tarp Vokietijos ir Tarybų Sąjungos. Dabar dabartinis susipriešinimas yra tarp transnacionalinių korporacijų, kurios pranoksta valstybių sienas. Jos primeta savo galią net ir valstybėms, politinėms struktūroms, o eilinis žmogus, kaip buvo anksčiau, taip ir dabar tiek kapitalistinėje, tiek ir socialistinėje sistemoje, kaip ta darbo jėga, kurios dėka viena nedidelė grupelė žmonių turi komfortišką materialų gyvenimą, o visi kiti – kaip tos darbingos bitelės neša medų, kurį laižo tiktai išrinktieji.
Ir štai, kada šitokiomis aplinkybėmis mes gyvename nusigręžę nuo Kūrėjo, cerkvė ar mečetė, ar bažnyčia turi vieną Kūrėją – visi sako vienas Dievas – bet tai kodėl gi jūs to vieno Dievo neapkabinate bendrai? Ne – sako – jie klaidingai apkabina tą Dievą. Kiti tą patį kaltinimą sviedžia atgal. Reiškia, nėra to patyrimo – patyrimo – Širdyje, kad iš tikrųjų tas Dievas yra vienas visiems. Jeigu būtų toks patyrimas viduje, tuomet nebūtų susipriešinimų, o supriešina visus materialūs atliekami ritualai – vieni vienaip atlieka, kiti kitaip juos atlieka, nors vadovaujasi ta pačia Biblija arba tuo pačiu Koranu. Štai Dievas – vienas, o sampratos žmones išskiria. Ir niekaip negali būti suartėjimo, jeigu nėra to atverto Širdies vožtuvo, kad ateitų patyrimas, kuris ir paliudytų, kad Dievas yra vienas, ir Jis pripildo tave Meile, kai tu, kad ir paimdamas tą vadinamąjį Šventą Raštą, Bibliją arba Koraną, arba Bhagavad Gita, ar Sai Babos mokymus, tu pajauti viduje tą Meilę ir tiems, kurie tas knygas pripažįsta savo šventuoju raštu, tuo nepakeičiamu šaltiniu. Ir jeigu taip pasielgtų tuos raštus skaitantys, ir atrastų tą Dievą, kaip Asmenybę savo viduje, štai tada jie pamatytų, kad tos knygos yra tiktai teorija, o atverta Širdis yra gyvenimas, ir jis yra stipresnis, galingesnis negu šita knyga – jis yra gyvas – gyvas pulsavimas. Ir štai tada nebebūtų jokių kitų išorinių ritualų – ritualai ištirptų Gyvame Ryšyje, ir visi pajaustų – jie yra broliai ir sesės dvasioje. Ir tada pamatytų, kokia pasirodo yra smulki ta knyga, kurią jie laikė kaip patį didžiausią Šviesos šaltinį. Jie pamatytų, kad Širdies šaltinis yra daug ryškesnis, galingesnis, stipresnis, ir pradėtų aprašinėti šituos savo patyrimus, ir atsirastų kitos knygos, bet vis tiek niekada nebūtų pakeičiamas net ir naujomis parašytomis knygomis tas gyvasis, dvasinis ryšys su Pačiu Šaltiniu, iš Kurio ir geriama – virpesiais – Meilė, kuri vėliau pasklinda darbais į aplinką.
Štai tik tokioje aplinkoje, kai yra Širdyje atrastas Pats Meilės Šaltinis ir Centras, ir su Juo dalijama visiems Meilės darbai, kad visiems būtų geriau, nebebus jokio viruso, nebebus jokio karantino, o iki tol bus daug virusų, labai daug, ir skaudesnių, negu šitas.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal