309. Algimanto pamokomasis žodis – Gyvasis Kelias yra gyvas tik tada, kada Šviesos teiginiai yra taikomi gyvenime praktiškai – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2020 05 03

Po garbinimo reikia prasikrapštyt akis – Algimantas juokiasi – kai dvasinės akys mato.
Man gera matyt jus, džiugu iš tikrųjų – tai yra dvasinė Meilės virpesių patyrimo akimirka, kada mes iš tikrųjų esam vieni su kitais arti tiek, kiek mes esame arti su pačiu Kūrėju.
Štai per Kūrėją mes suartėjame vieni su kitais. Aš tą sakau Kaune, čia, per gyvąsias pamaldas mūsų – iš tikrųjų tai visų – tik visi to nežino, bet mes, urantai, tą žinom, mūsų gyvojoje šventovėje, pavadintoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU vardu – Kūrėjo vardu.
Štai šiandien, po ilgo, penkių ar šešių savaičių laikotarpio, kada mes garbinom Kūrėją per Skype’ą būdami savo namuose, dabar susirinkom čia, Kaune. Nuostabu! Aš matau tiek daug, ir man gera – gera, tarsi sugrįžus į namus, nors namai yra – Rojus. Mes nežinom, kaip atrodo tas Rojus, mes neturim to patyrimo, bet mūsų tikrieji namai yra Rojus. O jeigu dar konkrečiau, tai vienas iš pasaulių, skriejančių aplink Rojų – tų pasaulių yra dvidešimt vienas – kiekvienam Rojaus Trejybės nariui po septynis pasaulius, skriejančius aplink Rojų – tai mūsų bus Tėvo grandinėje Kilimingtono pasaulis – Kilimingtono pasaulis – reiškia – pakilę į Rojų, stovėjo Rojaus Trejybės ir Visuminės Dievybės AŠ ESU betarpiškoje energinėje akivaizdoje – mes turėsime tuos namus dar ir ne tik pačiame Rojuje – ir ten turėsime – bet ir Kilimingtone mes turėsime.
Štai kokie mes būsim turtingi – mes jau dabar esam turtingi – tie namai laukia mūsų. O čia žmonės negali vienas kitam atleisti, jeigu ten užmynė kažkokį žemės lopinėlį, sako – atiduok, čia mano šitas žemės lopinėlis, tu užėmei mano erdvę.
Tarp kitko, dabar gi dar tas krantinas, pseudokarantinas, kurio visiškai nereikėtų, nes jisai kenkia žmonėms – centrinei nervų sistemai karantinas kenkia – tai per karantiną reikalauja, kad eitų žmonės per du metrus vienas nuo kito, ar per metrą. Na, kaip gali eit vienas šalia kito per metrą, tada reikia nešiotis garsiakalbį, kad galėtum susišnekėt. O jeigu trys eina, viskas, jau reikia baust tuos tris, du – ne, o tris jau reikia baust – bet tai, kad kenkia centrinei nervų sistemai tas dirbtinai išpučiamas atstumas, apie tai jie nieko nepasako, nes jie nesuvokia.
Karantinas – jis niekada – niekada – nereikalingas! Niekada! Jokioj ligoninėj, jokioj mokykloj, jokioj šeimoj! Karantinas – tai yra atstūmimas, o turi būt glaudimas – glaudimas, apkabinimas. Nebijokit, nebijokit jokių užkrečiamų ligų – niekada – būkite su Kūrėju atvirame gyvame ryšyje ir jūsų viduje bus tokie aukšto energinio dažnio virpesiai, kad jūs apkabinsite šiltine, maru sergantį ir jūs būsite švarus. Jūs turite kūną, kuris yra Kūrėjo suteiktas, kad tas kūnas net gali būt kaip sterilus, dezinfekuojantis organizmas.
Kūrėjas yra pats suteikęs mums Evoliucinį vystymosi procesą ir jame tai, kas yra užkrečiama, kas sumenkina Kūrėją, tai yra tinkama tik tam, kuris nėra gyvame ryšyje su Kūrėju. Kūrėjas apsaugo nuo visų tų žemo energinio dažnio virpesių, kurie sukelia bet kokį pažeidimą šitam žmogiškajam apvalkalui. Bet čia yra didžiausias sunkumas, kad žmogus negali visą laiką būt tokiame gyvame ryšyje su Kūrėju – jo niekas šito nemokė, nėra Dvasinių Mokytojų pasaulyje. Pasaulyje yra guru, daugybė, yra kunigų, bet jie visi užsiiminėja ne tuo, kuo turi užsiiminėt. Jie ima Bibliją ir ja remiasi, arba Bhagavatgita remiasi, arba Koranu remiasi, Mormono knyga, bet tos knygos neveda į Kūrėjo atradimą savo viduje. Dėl to net ir gražių teiginių, atkartotų žmogaus lūpomis, žmonės negali paverst gyvais gyvenimo epizodais. Na, yra gi tie dešimt Dievo įsakymų – neturėk kito Dievo tik mane vieną, nevok, nesvetimauk, nepavydėk, nemeluok. O kaip gi tą pasiekt, kaip tą pasiekt? Juk jeigu pasakai nedaryk kažko, tai žmogus nori nedaryt, bet jam neišeina – turi būt parodytas kelias, kaip gi galima tą pasiekt, o parodyt kelią gali tiktai tas, kuris pats yra tame kelyje. Negalima citatomis iš knygų mokyt kitus.
Štai mano mylimieji, skirtumas tarp Dvasinio Mokytojo ir kunigo, kad kunigas moko iš raštų, Dvasinis Mokytojas moko – iš Kūrėjo, pats turintis gyvą ryšį su Kūrėju ir pats gyvenantis taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus. Todėl Gyvasis Kelias yra gyvas tik tada, kada tie teiginiai, kuriuos mes perskaitom ir apreiškimuose ir kitose knygose, tie Šviesos teiginiai yra taikomi praktiškai gyvenime. Ir šitą įmanoma taikyt tik tada, kada yra gyvoji jungtis su Kūrėju Širdimi-Širdyje, kitaip bet kokios pastangos bus per daug kankinančios, ir žmogus neištvers – neištvers, kadangi jis nejaučia Palaimos, o Gyvasis Kelias yra Palaima. Evoliucija yra Palaima. Palaima, kada mes esame tame gyvame ryšyje su Kūrėju. Mes Palaimą geriam virpesiais iš Kūrėjo, ir toji Palaima tampa mūsų milžiniška sustiprinanti Galia. Mums gera, mums gera įgyvendint, kokį nors iššūkį, mums gera net tada, kada yra ir abejonių, kreiptis į Kūrėją ir pajaust impulsą, kokia kryptim pasukt. Ir kada tas posūkis iš tikrųjų pasitvirtina, kad ta kryptimi buvo teisinga eit, mus tai stiprina. Toks patyrimas stiprina ir tuo pačiu moko – pasitikėk Kūrėju stipriau! Abejonės kyla, kai atsiranda nepasitikėjimas. Kada gyvasis ryšys su Kūrėju vis auga, gilėja, abejonės silpsta, nes vis stipriau įsitvirtina energiniai impulsai iš Paties Kūrėjo, ir tada yra kryptis tiesiog kaip apšviesta milžiniška saulės šviesa, viduje, ir tu žinai, kaip tau reikia elgtis, kur pasukt, ir abejonių nekyla. Tai yra geras Palaimos Evoliucinis patyrimas. Toks – visas gyvenimas! Dėl to aš ir mokau žmones, kad jie būtų žmonėmis, kad jie turėtų Kūrėjo tas nuostabiąsias gyvąsias charakterio savybes – Meilę, Gėrį, Grožį, Teisingumą, Tiesą, Tikrovę, Išmintį, Įžvalgą, ne bet kokią – kosminę Įžvalgą. Ir dėl to, aš žinau, ką darau! Ir aš žinau, kad be tokio mokymo negali būt Dvasinių Mokytojų, kurie kitiems galėtų parodyt kryptį, liudydami ir savuoju patyrimu!
Dėl to, mano mylimieji, iš tikrųjų liūdna, bet nekeista, kada aš pasižiūriu į savo mokymus, pasiklausau jų, ir pažiūriu, kiek jų yra peržiūrėta, kiek žmonių pasižiūrėjo – na, keturiasdešimt, penkiasdešimt, būna ir keli šimtai. Ir netikėtai aš užėjau – su telefonu ten kažką žiūrėjau – ne, kompiuteriu žiūrėjau – ir man išmetė kažkokią dainininkę, nežinau, iš kur, aš visiškai nežiūrėjau į tą net programą, bet išmetė tą dainininkę, nustebau – dešimt milijonų peržiūrų! Galvoju, įdomu, kokia ten daina? Atsidariau tą dainą, o ten panelė kraipo užpakaliu galvą įkišusi į baltą mašiną per atvirą langą – aštuoniolikos, devyniolikos, dvidešimties metų, amerikonka – dešimt milijonų! – ir šimtas, du šimtai mano mokymų peržiūrų!
Tai štai jums – atsakymas, kokia yra proporcija, kiek dar reikės laukt Šviesos, kiek dar bus tas karantinas!
Visos ligos yra dėl tokių peržiūrų, mano mielieji. Ligų nėra, kada žiūri mano mokymus. Tai dabar pasižiūrėjus, sveikų ir yra taip maždaug keli šimtai, kiti – na, karantine – ligoniai, nieko nepadarysi. Toliau bus liūdniau. Mano mokymus žiūrės dvidešimt septyni, o tokius – šimtai milijonų! Proporcija dar padidės ne Šviesos naudai! Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas