325. Algimanto pamokomasis žodis – Mielieji, negalima mylėti nieko, neatradus Kūrėjo savo Širdyje, nes Kūrėjas yra Meilės Šaltinis – ne Lietuva – Kūrėjas! – suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 07 04
Mylimieji, mes patiriame tokį nuostabų mūsų pačių gyvą buvimą šitame pasaulyje, kada pradedame mąstyti daugiau negu apie savo kūną. Mūsų kūnas iš tikrųjų yra visų mūsų poreikių diktatorius. Mes norime jį globoti, laikyti šilumoje, aprengti, trokštame, kad jis būtų sveikas, kad jis galėtų atlikti darbus už kuriuos gautume gerą atlygį, ir tuo pačiu galėtume kurti aplink save komfortišką šitam kūnui gyvenimą. Tai gali iš tikrųjų būti prasminga tik vieną sąlygą įgyvendinus – jeigu mes atveriame save Pačiam Kūrėjui. Tada mes pradedame pranokti mums aplinkos diktuojamą gyvenimo sampratą – koks yra šitas gyvenimas, kodėl jis gyvenamas. O apskritai šita samprata nelabai ir numato giluminių apmąstymų – kokia žmogaus gyvenimo prasmė? Tokius klausimus gali pradėti kelti bundanti dvasinė asmenybė – mūsų tikroji savastis – kurią padovanoja Kūrėjas. Tada mes, vis giliau žvelgdami Kūrėjo Išmintimi – Kūrėjo Kosmine Įžvalga – pradedame suvokti, kad šitas kūnas – tai yra tiktai priemonė – niekas ne daugiau – priemonė – ir šita priemonė negali diktuoti mūsų mąstymui – dabar ji diktuoja – diktuoja savo poreikius.
Dvasia miega! Asmenybė miega! Todėl žmonės ir sako – Štai jis – asmenybė! – kadangi jis moka atlikti kažkokius veiksmus, kokių dauguma nemoka. Ta asmenybė – žmogiškąja logika – yra tiktai išskirtinis koks nors žmogus, o visi kiti nėra asmenybės – dėl to, kad asmenybės dabar miega, nes visa tai, ką mes matome, tai – materialaus kūno įkaitai, kurie tam materialiam kūnui pataikauja visais savo puoselėjamais kūno poreikiais. Tada prasideda kūno gražinimas, ypač tarp moterų, bet dabar jau ir vyrai pradeda gražinti savo kūną papildomai prie to, ką sumanęs Kūrėjas. Negalima kūno išgražinti patobulinant Kūrėjo Atvaizdą! Kūnas Kūrėjo numatytas toks, kad jo gražinti neverta, bet, jeigu tu papuoši savo vidų Kūrėjo Atvaizdu – charakterio savybių pasireiškimu – Meilės Galia, Gailestingumu, Išmintimi, Tiesa, Teisingumu – tada kūnas pradės reaguoti į tokius aukštus energinio dažnio virpesius, sklindančius iš tos asmenybės – bundančios asmenybės – ir toji asmenybė pranoksta šito kūno poreikius. Tada kūnas palaipsniui – ne iš karto – palaipsniui – ima taisytis, jeigu jis turėjo kokių nors fizinių sveikatos problemų.
Aš dabar girdžiu per Pūko radijo žinias, kad kažkokius vaistus su nuolaida pardavinės pensininkams, ir paskiau priduria, kad šita nuolaida netaikoma kompensuojamiems vaistams. Liūdna klausyti tokio teiginio – reikia taikyti nuolaidas vaistams, kompensuoti vaistus. Mylimieji – prezidente, premjere, parlamentarai – reikia mokėti pensijas tokias, kokias jie uždirbo. Pensininkai neturi laukti iš jūsų išmaldų! Pensininkai turi gauti jų uždirbtus pinigus! Jūs sau kokius atlyginimus mokate? Tokius kaip dirbantiems? Šiandien išgirdau per Pūko radiją, kad nori prezidentas pakelti pensijas iki penkiasdešimties procentų vidutinio darbo užmokesčio. Tai kas tai yra? Vidutinis užmokestis yra nepilni devyni šimtai Lietuvoje, Latvijoje – apie tūkstantį šimtą, Estijoje – pusantro tūkstančio eurų per mėnesį. Koks skirtumas! Pamąstykite! Važiuokite pas Estijos prezidentą. Aš manau priims jus, surengs seminarą, paaiškins, kaip tvarkyti ekonomiką, kad estai pusantro tūkstančio eurų gauna vidutinį atlyginimą per mėnesį, pensijos irgi daug yra didesnės. O Lietuvos pensininkai gauna tokius, na, pavadinčiau, išmaldos likučius, kuri priklauso nuo jūsų geranoriškumo, o jūsų geranoriškumas baigiasi savo kūno nauda. Aš manau, kad jūs, prezidente, turite namą, kuris yra geresnis negu pensininkų. Štai esmė, kaip jūs, liežuviu maldami, gyvenimu rodote, kad jūs esate nutolę nuo žmogaus Širdies, nuo žmogaus poreikių, ir rūpinatės tiktai savo kūno – savo šitos formos – poreikiais, bet savo dvasia, savo Širdimi, savo asmenybe jūs visiškai nesidomite. Jūsų asmenybė miega, kaip ir premjero, kaip ir parlamentarų – jie miega – kaip asmenybės! O asmenybė – tai yra Kūrėjo suteikta gyvybės kategorija, turinti laisvą valią priimti sprendimą – kiekvieną sprendimą – laisva valia. Štai ta gyvybės kategorija yra dvasinė, ne šitas matomas materialus kūnas, o koks yra tame kūne Gyvasis Turinys, ir asmenybė atspindi Kūrėją, nes Kūrėjas sumanė asmenybę. Tad leiskite pabusti jūsų asmenybei, atraskite Kūrėją savo viduje. O Kūrėją galima atrasti. Klausykite mano mokymų, ateikite į šventovę – atversite save – pamokinsiu, kaip tą reikia padaryti. Ir štai tada bus Lietuvos visuomenė Šviesos Vedlio vedama, ir ne link Estijos vidutinio atlyginimo, ne link Latvijos, ji bus vedama taip, kaip sumanęs Pats Kūrėjas – į Evoliucijos įprasminimą šitame nuostabiame krašte, kurį kol kas jūs laikote kaip savo tėvoniją, o jūs turite čia laikyti šitą kraštą Kūrėjo – Kūrėjo – nuostabiu kampeliu, kuriame turi viešpatauti Kūrėjas, ne jūs – kaip prezidentas, ne jūs – kaip premjeras, ne jūs – kaip parlamentas – o Kūrėjas turi viešpatauti. Tai reiškia, Širdyje turi būti Jis atrastas, ir tada jūs užtikrinsite prasmingą gyvenimą, pradedant šeima, mažyliais gimstančiais, sveikatos sistemos sutvarkymu, kuri dabar yra chaotiška ir nukreipta prieš žmogaus gerovę, ekonomika, kuri dabar yra visiškai chaose. Jūs gi buvęs banko kažkoks analitikas net nesuvokiate, kad ekonomika yra chaose – viso pasaulio, ir Lietuvos taip pat! Pradėkite mąstyti, įsiklausydami į mano žodžius – įsiklausykite! Aš čia ne šiaip sau sakau, nes pro ausis praleidžiant mano žodžius, bus skaudžios pasekmės visai Lietuvai!
Tai, kas dabar yra sujaukta, tai yra dėl to, kad žmogus gyvena nepažadinęs savosios asmenybės, dieviškojo proto, kuris ir sugeba priimti išmintingus sprendimus, bet ne savo paties labui, ne šito kūno komfortui, bet visos visuomenės labui, ne tam, kad įsiteiktų, numetant kažkokį išmelstą kąsnelį pakelti atlyginimą mokytojams ar gydytojams, bet dėl to, kad Širdis yra pripildyta Kūrėjo Meilės. Ir tada Išmintis iš Kūrėjo liejasi ir tam prezidentui, ir premjerui, ir parlamentarams, tada įstatymai būnai visiškai kitos kokybės. Jie būna paprasti, suprantami, ne tokie, kokie yra kaip dabar – dviprasmiški – galima interpretuoti ir vienaip, ir kitaip – ir dauguma yra draudžiantys, o ne skatinantys pasireikšti kiekvienam savo aplinkoje savo galimybe, ir sudarant jiems geras mokestines sąlygas, leidžiant jiems laisvai pasireikšti. Laisva valia yra Paties Kūrėjo padovanota amžinoji dovana tai asmenybei, dėl to ir yra asmenybė šitos gyvybės kategorijos. Ji turi turėti laisvą valią, o jūs ją suvaržote baimės galia! Žmonės bijo laisvai pasireikšti – bijo – nes iškart užpuls daugybė tikrintojų! Tie žmonės galėtų sudaryti savo aplinkoje vienam-dviems žmonėms darbo vietas, bet užkraunate jūs jiems tokią naštą, ir toji našta iš tikrųjų prislegia tuos žmones – jų laisvą valią – ir jie susigūžia, o baimėje gyvenantis žmogus, tai yra baisiau žvėries. Tada jis puola šaukti – reikia patriotiškai mąstyt, reikia tėvynę mylėti!
Mielieji, negalima mylėti nieko neatradus Kūrėjo savo Širdyje, nes Kūrėjas yra Meilės Šaltinis – ne Lietuva – Kūrėjas!
Pamilsi Kūrėją, kada atrasi – iš pradžių – Kūrėją savo Širdyje, savo viduje, tada ir Lietuvą mylėsi, o šiaip – tai tiktai liežuvio plakimas. Kaip ir šiandien – nežinau, kokia proga čia pakvietė devintą valandą vakare dainuoti – kiti sako giedoti – dainuoti – iš Širdies dainuoti Lietuvos himną – visi – kur bebūtų lietuviai. O kodėl lietuviai? Kodėl rusai negali? Lietuvos piliečiai – tai nėra vien lietuviai. O kodėl ne visi gyventojai? Pakviesti reikia visus gyventojus – ne tik lietuvius, ne tik piliečius – visus – kas nori prisijungti! O noras bus tik tada, kada bus čia užtikrinta Gerovė – ekonominė, finansinė, bet, svarbiausia, žmonių tarpusavio santykių Gerovė, kuri prasidės nuo šeimos, nuo mokyklos. O dabar jūs įstatymą priėmėte, kad nebereikia privalomai lankyti mokyklos, galima mokytis namuose! Tai kur tada bus mokyklos indėlis į kolektyvinį bendravimą ir bendradarbiavimą be klasės kolektyvo?! Kaip jūs manote, kad galima vesti Lietuvą pirmyn, izuoliuotai laikant vaikus? Ar tai jus taip paveikė tas pseudokarantinas, kad jūs nebegalite be izoliacinių medžiagų ugdyti vaikų?
Mylimieji, atsibuskite! Įsiklausykite į mano jums pateiktą šitą mokymą – asmeniškai jums – Nausėda! Amen.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas