Tėvo dvasia, Minties Derintojas, apie dvasingumą ir misticizmą

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

     Vilnius                       2006-05-21        -     17h 05 min

     Tėvo mokymas - Kas yra dvasingumas ir mistiškumas

     ***

     Mylimas Tėve, mes Urantijos grupėje nagrinėjome temą apie dvasingumą ir misticizmą. Samprotavome, kuo jie susiję tarpusavyje, kuo skiriasi. Aš tą patį klausimą buvau pateikęs ir Tau. Bet dabar noriu atsakymą užrašyti, kad ir kiti mano sielos broliai galėtų su juo susipažinti, nes aš ir pats mažai beprisimenu iš Tavo tokio nuostabaus perduoto mokymo. Todėl dabar pateikiu Tau tą patį klausimą, kaip galėtum apibūdinti, kas yra dvasingumas ir kas yra misticizmas?

     --------------------------

     Mano mylimas sūnau, dvasingumas yra vis didesnis Manęs patyrimas, kuriuo gyvena tvarinys.

     Ir šitas patyrimas visada suteikia žavesio, lengvumo, paguodos, pasitenkinimo pasiektu tikslu, ir troškimo siekti naujo tikslo, kuris leistų Mane pažinti dar giliau. Taip kiekvienas ima pats pajausti ir patirti, kad Aš esu patiriamas ir tuo patyrimu pats pasitikrina Mano tikrovę.

     Kadangi Aš esu ir dvasia ir dvasių Šaltinis, tai ir viskas, kas Mano kūrinijoje vis labiau panašėja į Mane, patiria mano dvasingumą, kuriuo susilieja ir su Manimi. Tas ryšys tarp Manęs, kaip Dvasių Šaltinio ir Centro, ir tvarinio, sąmoningai suvokiančio troškimą susilieti su Manimi ir palaikyti vis glaudėjantį ryšį ir yra tai, ką jūs vadinate dvasingumu. 
     O šitas ryšys apima viską – tiek mintis, tiek veiksmus, tiek materiją, tiek sielą, tiek dvasią, nes nėra tokios kūrinijos vietos, kuri išsiveržtų už Mano grybšnio ribų. Dėl to Mano požiūriu dvasingumas yra viskas. Tik jūsų, tvarinių, požiūriu atsiranda dalinimas į tai, kas dvasinga, kas nedvasinga, kas mistiška, kas ne. Nuo Manęs negalima paslėpti nieko, kaip negalima ir padaryti to, ko aš nežinočiau priežasties.

     Bet Aš daug ką darau, ko tvarinys suprasti nepajėgus. Ir tas nepajėgumas  suprasti daugybės energijų pasireiškimo kūrinijoje verčia jį ieškoti tų reiškinių pradžios, priežasčių. Ir tik mirtingieji, turintys patį menkiausią iš visų laisvą valią turinčių tvarinių tikrovės pažinimo lygį, tų priežasčių suvokti savo protu negali. O negalėdami, jie ima tų reiškinių, jiems nesuprantamų, bijoti. Bet net ir bijodami stengiasi juos savaip paaiškinti. Ir mėginimas surasti savus paaiškinimus ir atveda mirtinguosius į įvairius prasimanymus, kuriuos tuomet mėginama pateisinti, siekiant ne mįslės įminimo, bet paties minties kelio į įminimą pateisinimo, kad būtent juo kiti ir patikėtų. Tuo tarpu pačios mįslės ne nebemėginama ir įminti. Taip gimsta mistika.

     Manoji Tikrovė yra atvira augimui ir paaiškinimui visiems tiems, kurie nuoširdžiai trokšta augimo ir siekia, palaipsniui, tiesos pažinimo. Ir šitame augime vietos mistikai nėra.

     Jeigu kur nors naktį, labai tamsią naktį, kas nors išgirsta garsą, kurio priežasties negali suvokti, arba pamato kokį daiktą, kurio negali įsižiūrėti tiek, kad suvoktų, kas tai yra, žmogų iškart apima daugybė baimių, kurias jis pats sau įsivaro. Ir jam net ir normalūs šviesoje daiktai ar garsai nakties tamsoje ima gąsdinti ir atrodyti mistiški. Ir tik šviesus protas, kuris yra visas persunktas Manosios dvasios, Minties Derintojo, vedimo, niekada neišsigąsta ir nepanikuoja, kaip kiti protai tuoj pat pasiduodami neegzistuojančiai mistikai.

     Mistika – tai jūsų labai neišlavinto proto iškreiptas vaizdinys Manosios Tikrovės, kurios kreivo atspindžio, susikurto žmogaus prote per daugybę žmonių kartų ir įsprausto į šitokių gniaužtų priklausomybės pančius, poveikis tam pačiam žmogaus protui.

     Nueikit naktį kur nors į mišką ir pamėginkit pajusti ramybę. Jeigu viduje būsite su Manimi, tai jums nakties miškas bus tikroji ramybės palaima. Bet jeigu jūs eisite į mišką be Manęs, tai vis labiau artėdami prie miško, pradėsite nerimauti, pradėsite matyti net ir tai, ko iš viso nėra, imsite girdėti tokius garsus, kurie jus tiek gąsdins, kad sustingsite iš baimės, nors nieko grėsmingo jums aplinkui nebus. Bet jūsų viduje sukurta mistika, tiek asmeniškai jūsų pačių proto, tiek ir iš ankstesniųjų kartų, sukels jums neišpasakytą baimę. Ir jeigu jūs palauksite vis tik iki ryto, kada tamsa  išnyks, tada patys pajausite savo viduje, kaip baimė irgi tirpsta su kiekvienu stiprėjančiu aušros žingsniu, kol galų gale saulės pasirodantys spinduliai jums leis pajusti net miško grožį. Bet miškas buvo lygiai toks pat net ir naktį. Dar net ramesnis, nes žmonės miegojo ir netrikdė jo tylos, vėjas nurimo, ir leido pailsėti medžiams. Tas pats miškas, bet fizinė tamsa ir šviesa jūsų sąmonę veikė visiškai skirtingai.

     Lygiai tas pats ir mieste. Jeigu jūs naktį pamatysite netikėtai kokį nors šešėlį, iškart išsigąsite, kai lygiai toje pačioje vietoje dieną ir dėmesio nekreipsite į tą patį šešėlį.

     Mistiką išsklaido tik didesnis Manosios kūrinijos pažinimas ir didesnis Manęs patyrimas savo viduje. Nežinia mistiką augina savo viduje, gilesnis žinojimas ir ryšys su Manimi mistiką pakeičia ramybe ir tvirtu žinojimu, kuris ir yra iš Manęs, tik jūs tą prisiskiriate sau, kad jūs tai sužinojote patys. Be Manęs jūs sužinoti negalėtumėte nieko. Negalėtumėte net išsigąsti, būdami net ir mistikos būsenoje.

     Ir nesvarbu, ar būtų šamanų sugalvoti ir nieko nelemiantys užkalbėjimai ar Mano poveikio iškvietimai, ar užkalbėjimai ligų, ar spiritizmo seansai, kurie varo į mistiką dar daugiau nieko neišmanančius. Tuo tarpu su Mano kūrinijos ir Mano pasireiškimo kūrinijoje didesniu žinojimu ir ryšiu visi šitie nakties šešėliai, taip daug ką bauginantys, dingsta, ir nušvitusi šviesa suteikia proto vaiskumą ir išsklaido baimę ir nežinojimą. Ir tada žmogus ima suvokti, kad spiritizmas, tai energijos pasireiškimas per stipresniojo seanso dalyvio pasąmonę ir šitie energetiniai virpesiai gali veikti ir kolektyvinę pasąmonę ir net materialų objektą. Ir jūsų taip ilgai puoselėtas bendravimas su vėlėmis išgaruoja kaip nakties tamsa auštant rytui.

     ***

     Mylimas Tėve, kiek misticizmas padeda žmogui, skatina žmogų ir kiek jis yra kenksmingas?      

     --------------------------

     Mylimas sūnau, misticizmas padėti žmogui negali, nes jis jį klaidina, painioja, ir paima į savo vergovę, jeigu žmogaus protas ima misticizmui atsiduoti ir nesiekia šviesos. Ar gali, kad ir kokia būtų suvaržanti tamsa, pavirsti šviesa, jeigu žmogus šitoje tamsoje nori visą laiką likti, ir likti jos bijodamas?

     Misticizmas nedera dabartiniam žmogui, Mano sūnui ar dukrai. Aš jus noriu išvaduoti iš misticizmo, kad imtumėte patys matyti ir matyti net ir tamsoje šviesą.

     Visada siekite tik šviesos ir palaimos, o ne tamsos ir baimės.

     Misticizmas yra narkotizuojantis silpnam protui ir jis ima veikti kaip hipnotizuojanti jėga, iš kurios jis baiminasi išsivaduoti, kad nebūtų dar blogiau. Ir nežino kelio, kaip tą padaryti.

     O kelias yra tik vienas vienintelis – AŠ. Eikite į Mane, su Manimi, ir atradę savyje Mane. Ir tuomet, net ir nežinodami daugybės reiškinių priežasčių, jokios mistikos nebebijosite, ir ja nustosite tikėti, nes pajusite iš Manęs savo viduje pasklindančia palaimą ir ramybę. Ir su Manimi niekada nepatirsite jokios baimės. 

     ***

     Mano mylimas Tėve, o kodėl tiek mažai nori išsivaduoti iš mistinės tamsos, kodėl nesirenka šviesos kelio, kuriuo yra dvasingumas?

     --------------------------

     Mylimas sūnau, o kodėl tu negali prisibelsti prie išsigandusio vaikučio širdutės, kad jį verkiantį nuramintum? Kada žmogus išsigandęs, tada jis negali tavo žodžiais patikėti, jų suprasti, o tuo labiau jais sekti. Dėl to iš pradžių tu turi juos nuraminti, paguosti, kad jie tikrai pajausti, jog iš tavęs sklinda ramybės jėga, tai Mano jėga. Ir kada jis bus nuramintas, tik tada jis ims dairytis aplinkui, kad pamatytų, jog jo mistiniai miražai ėmė išnykti. O su jais ir baimė. Ir tada jis patikės, kad tavo pasakyti žodžiai tikrai turi jam poveikio. Jo paties viduje. Štai tada jis ir pats pradės norėti šitokią ramybę savyje patirti visada. Tai tas pats, kaip alkanam ir nusilpusiam mėginti aiškinti, kad jis taptų geresnis ir nevogtų duonos, kada jis apie tokį mokymą ir galvoti nebegali, nes jo gyvybei iškilęs pavojus. Dėl to pirmiausia vertėtų tokį mirtingąjį pamaitinti, sušildyti, o tada suteikti ir didesnę šviesą, kuriai jis yra pribrendęs, kad jį sustiprintų ir sušildytų jau iš vidaus – jo sielą.

     Mistinė tamsa yra iš menko žinojimo, iš Manęs nepažinimo. Dėl to jūs ir bijote Manęs, visą laiką vienas kitam nuolat primindami, kad Aš jus nubausiu. Jeigu Aš jus bausčiau, tai seniai jau jūsų nebebūtų likę, ir jūsų pasaulio. Aš jūsų nebaudžiu, o siekiu jus pamaitinti ir sušildyti, kad tada pamatytumėte didesnę ir tiesą, ir šviesą, o Mane, kad pajustumėte realiai esantį jūsų viduje. Ir tada dings mistika, kuri jus ir laiko vergovėje. Aš nesu mistinis. Esu tikras ir realus jūsų visų Tėvas ir myliu jus kaip ir jūsų žemiškasis tėvas, bet myliu net ir tuos, kurie Mane keikiate ir kurie kuriate apie mane mistinius prasimanymus. O kad pasiekčiau jus, Aš padovanoju jums savo paties dalelę, Minties Derintoją. Ji jus moko ir vedą iš mistinės vergovės į realią tikrovę, veda pas Mane į Rojų. Ir dėl to, kad jus nuraminčiau, Aš jums suteikiu apreiškimus. Ir Urantijos Knygos apreiškimas yra sumanytas tam, kad jus nuramintų, paguostų, ir jūsų sampratą apie Mane pagilintų ir išplėstų. Tam Aš panaudoju ir žmones, savo sūnus, kurie jau Mane yra atradę savyje, kad dar paprastesniais žodžiais paaiškintų kitiems, nuoširdžiai siekiantiems palikti mistinės vergovės pančius be savojo aš kankinimų. Bet visos mano pastangos negali šiuo metu duoti gero ir gausaus derliaus be jūsų pagalbos. Aš negaliu, vietoje jūsų, panorėti išsilaisvinti iš mistikos pančių. Aš jums sutiekiu tik pagalbines priemones, bet vietoje jūsų negaliu jomis naudotis.

     Dėl to ir tave, mano mylimas sūnau, aš pakviečiau nešti Mano gyvą žodį visiems jo norintiems. Ir daugybę kitų sūnų pakviečiau daryti tą patį. Bet jūsų žodį, gautą iš Manęs, išgirs tik nuoširdžiai jo ištroškę, nuoširdžiai ieškantys tiesos, norintys sužinoti realybės, ne iliuzijos tikrovę. O pastangos priklauso nuo kiekvieno asmeninio noro ir troškimo tam paskirti ir laiko ir energijos. Ir kuo dažniau bus girdimas Mano vardas, kuo daugiau žmonių jį išgirs, ir kuo jaunesniame amžiuje, tuo daugiau ir bus žengiančių Mano šviesos ir meilės keliu, į kurį Aš pakviečiau visus be jokių išimčių, į kurį irgi priimu visus, be jokių išimčių. Sąlyga yra viena vienintelė – jūsų nuoširdus noras šituo keliu eiti. Ir tik tada kūrinija turės savo, o iš tikrųjų Mano ir jūsų, pilnatvę.

     ***

     Mylimas Tėve, Urantijos grupėje buvo pareikšta mintis, kad žmogaus dvasinį lygį užfiksuoja prietaisai, fiksuodami iš smegenų sklindančius spinduliavimus, ir juos mokslininkai yra pavadinę teta spinduliais. Tokiai sampratai aš nepritariau, bet mano argumentų kai kuriems grupės nariams neužteko. Kaip vis tik yra, ar galima mokslui nustatyti žmogaus dvasinį išsivystymo lygį?

     --------------------------

     Mano mylimas sūnau, joks mokslo prietaisas, kuris yra mechaninis įrenginys, negali fiksuoti Mano meilės pasireiškimo jokiais virpesiais, kuriuos skleidžia jūsų materialios smegenys. Manoji meilė yra gyva energija. Ji nėra materiali negyva substancija, kaip tam tikri spinduliai, kai kuriuos iš jų užfiksuoja ir jūsų sukurti mechaniniai prietaisai. Šitie spinduliai neturi jokio ryšio su Mano meilės spinduliavimu ir jūsų sielos augimu, kada ji pajunta Manosios meilės virpesius savo viduje. Ir nepaisant to, kad šituos pojūčius patiria jūsų materialios smegenys, jos negali perteikti kokybinio poveikio mechaniniam prietaisui. Mano meilę jaučia tik siela, kuri yra jau nebe materiali substancija, bet morontinė. O ji patiria tuos pačius Mano meilės virpesius iš Manosios Dalelės ir per šią Dalelę, Minties Derintoją, esantį, jūsų, kiekvieno prote. Bet ne materialiose smegenyse, bet jūsų visame mąstyme, kurį vis tiek, kol kas, atlieka jūsų materialios smegenys. Bet materialių smegenų mąstymas nėra tas pats, kaip pačios materialios smegenys ir jų siunčiami impulsai, kuriuos registruoja mechaniniai prietaisai.

     Mano meilę galima patirti tiktai kitai gyvybei, kitai sielai, kitai dvasiai, nes tai yra kokybinis sielos ar dvasios atspindys. Tuo tarpu mechaniniai prietaisai jūsų pasaulyje yra pajėgūs fiksuoti tik kiekybinius impulsus. Lygiai taip, kaip ir baltos spalvos spektro spinduliai suskyla į kiekybinius sudedamuosius spindulius, bet neišreiškia jų gyvybingos kokybės.

     Mano meilės, Manosios dvasinės tikrovės pasireiškimo ir susivienijimo lygį galiu nustatyti Aš ir kitas gyvas tvarinys, sugebantis patirti Mano meilę savyje. Toks tvarinys tada atpažįsta kitų gyvų tvarinių skleidžiamų gyvų virpesių kokybę. Tai ne mechaninė-kiekybinė išraiška, bet gyva-kokybinė išraiška.

     ***

     Mylimas Tėve, o kai sakoma, kad žmogaus aura, jos spalva, atspindi žmogaus dvasinį lygį, kas yra tai? Juk fotoaparatai užfiksuoja tokius bioenergetinius laukus aplink žmogaus kūną ir dar skirtingų atspalvių?

     --------------------------

     Mano mylimas sūnau, tai ir yra fizinio kūno spinduliavimas, kaip jis pasireiškia per jūsų bioenergetinius virpesius. Bet jokiu būdu tai neliudija žmogaus dvasinio lygio, kuris mechaniškai nėra išmatuojamas, jis yra patiriamas per gerus darbus, per gerus veiksmus. O tą gėrį gali pajausti tiktai žmogus, tiktai gyva būtybė, bet ne aparatas.

     Ir, dėl to, žmogaus siekis visa tai paversti savo paties matu, koks yra jo dvasinis lygis, yra labai klaidingas kelias, nes jis veda į šalį nuo Manęs.

     Aš jums, kiekvienam, siūlau ne savo dvasinį lygi vertinti taip, kaip iš materialaus kūno sklinda energetiniai virpesiai, bet vis labiau atsiduodant Man per Mano dvasią, gyvenančią jumyse, bendrauti su Manimi gyvu, prisipildyti Manosios meilės, ir dalinti ją kitiems, kad iš viso užmirštumėte, jog egzistuoja tokie energetiniai spinduliavimai, kuriuos jūs klaidingai palaikėte dvasinio lygio matu. Tai nėra toks matas. Kaip ir aura nėra jūsų dvasinio augimo matas. Jūsų dvasinis augimas pasireiškia tik per jūsų geranoriškus darbus Mano vardan ir Mano vardu, nors rankos jūsų ir siela jūsų.

     ***

     Mylimas Tėve, ačiū Tau už nuostabius mokymus. Aš myliu Tave, myliu ir siunčiu Tavo meilę visiems, kas tik skaito šį tavo mokymą. Ir tiems, kurie net ir nežino, kad Tu mokai. Visiems, visiems…


Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal