350. Algimanto pamokomasis žodis – Kūrėjas yra gyvas ir atrandamas savyje, ir Jis pakeičia mirtingojo charakterį į tokį, koks ir tegali atvesti į Brolystę žmoniją – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Pakalniuose (Utenos rajonas), 2020 10 25

Mylimieji, Gyvajame Kelyje yra gyvas patyrimas, nėra nė vieno ritualo, o gyvas patyrimas – tai yra gyvenimas. Kūrėjas sumanė, kad mes atrastume Jį savyje. Tai yra realus procesas, dedant kiekvienam asmenines pastangas, ieškant – ieškant – iš pradžių žmogus, neturėjęs Dvasinio Mokytojo, jis pats nesupranta, ko ieško. Jam nepriimtina viena religija, nepriimtina kita, net ir savo tėvų nepriimtina religija, arba ateizmas, todėl jisai nežino, į kurią pusę žvelgti. Jam nėra to nurodančio mokytojo, kuris būtų Dvasinis Mokytojas. Dėl to aš ruošiu Dvasinius Mokytojus. Mano vardas Algimantas, ir šitą mokymą aš sakau gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠESU šventovėje. Šiandien du tūkstančiai dvidešimtieji metai, spalio dvidešimt penkta diena, beje, Lietuvos Konstitucijos diena. Gal ir užmiršote? Bet tai yra žemiški dalykai. Esminiai dalykai – žmoguje, kuris nėra šitas materialus pavidalas, o tas Gyvasis Turinys, koks yra jame. Tai yra mūsų asmenybė, kuri yra Kūrėjo mums suteikta – amžinoji dovana – nemirštanti. Tiktai šitas kūnas – materija – jis turi, išnaudojęs visą Kūrėjo suteiktą gyvybinę energiją, likti šitame pasaulyje, tuo tarpu asmenybė yra pažadinama – pažadinama – ir tas pažadinimas yra kitame pasaulyje, daug aukštesniame, bet jis yra realus, toks pat, kaip šitas materialus pasaulis, tačiau jame nėra to materialaus kūno. Po pažadinimo mes gausime sielos tapatybės energinį apvalkalą.
Ir dabar, kada aš kalbu, ir kada urantai tie, kurie garbina Kūrėją mūsų Gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, kalba žmonėms apie Kūrėją, apie dvasinius dalykus, žmonėms labai sunku patikėti, nes juk ir mes neturėjome prieš save Dvasinių Mokytojų, kurie būtų mus mokę nuo pat kūdikystės atrasti Kūrėją savo viduje. Tą aš pradėjau daryti pirmas šitoje planetoje. Tokį įgaliojimą gavau iš paties Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Jam aš atstovauju šitoje planetoje kaip ambasadorius, kaip šitos gyvosios, apreikštosios Rojaus Trejybės-AŠ ESU religijos įkūrėjas, irgi paprašytas Jėzaus iš pradžių , o tada Paties Kūrėjo. Tai štai aš dvidešimt septynerius metus jau ruošiu Dvasinius Mokytojus, bet Gyvasis Kelias, neturėdamas ritualų, reikalauja vieno – dėti nuoširdžias pastangas – ne ritualą atlikti, bet dėti nuoširdžias pastangas.
Žmonės, kurie nebuvo ugdomi dvasine kryptimi, nežinojo, koks yra gyvasis Vektorius, kokia yra gyvenimo Prasmė, kas pats žmogus yra? Todėl jis neturi suformuoto, išugdyto įgūdžio dėti dvasines pastangas. Natūralu, kada aš daug kam šneku, tie žmonės sako – Na, gerai, čia tavo yra tokia nuomonė. – Tada aš patikslinu, kad – Čia – sakau – ne mano nuomonė yra, o Tikrovė, ir ji nepriklauso nuo mano nuomonės. – Bet kai aš atradau Kūrėją savo viduje, kai atėjo akimirka, kai įvyko mano gimimas iš dvasios, kada Meilė užliejo mane visiems, išnyko ydos, savaime, tiesiog išgaravo – pavydas, kerštas, pyktis, susierzinimas, nepasitikėjimas, ir atsirado ta Meilės Galia! Tai čia – būsena – būsena virpesiais. Ir žmogus, tokių dalykų nepatyręs, negali manosios būsenos paliudyti savo patyrimu – kaip gali žmogus gyventi be tų pykčio proveržių, be susierzinimų? Taip, gali, bet reikia dėti pastangas, ir tada įvyksta tas nuostabus, vadinamasis, kokybinis šuolis to paties žmogaus viduje. Jo charakterio neigiamos savybės pasikeičia Kūrėjo suteiktomis tos asmenybės – dvasinės asmenybės – tikrojo charakterio savybėmis, kurios ir yra Kūrėjo Atvaizdo pasireiškimas. Juk net ir Biblijoje yra pasakyta – Ir žmogus sukurtas yra pagal Dievo atvaizdą.
Pats Kūrėjas neturi jokios formos, jokio pavidalo, jokio kūno, bet jis yra Asmenybė, ir dar daugiau – Asmenybės Šaltinis ir Centras, ir visos Energijos Šaltinis ir Centras! Todėl asmenybė – tai yra mūsų tas, Kūrėjo padovanotas, energinis tapatumas, kokį mes pripildome Gyvuoju Turiniu iš paties Kūrėjo, o tam ir reikalingi Dvasiniai Mokytojai, ką aš per savo tą ilgą tarpsnį, kai ruošiu tuos Dvasinius Mokytojus, aš jau dabar liudiju, kad Dvasinis Mokytojas yra Kūrėjo gludinamas – gludinamas kaip deimantas juvelyro – iš vidaus, ir ne kiekvieno charakteris paklūsta Kūrėjo gludinimui. Ir labai daug tų, kurie ėjo Gyvuoju Keliu, atsisakė Gyvojo Kelio, nes jiems, net ir jiems, po daugybės metų buvo per sunku dėti nuoseklias ir nuoširdžias pastangas. Jiems reikia paprastesnio gyvenimo. Sako – Aš esu paprastas žmogus, man užtenka tik tiek. – Taip, tokį gali sprendimą padaryti, bet aš visą laiką prašau – Pagalvok, kas bus po dešimt tūkstančių metų šitoje planetoje, po šimto tūkstančio metų kas bus planetoje, pagalvok apie tų ateinančių kartų Gerovę! Jeigu tu nedėsi šiandien gyvųjų pastangų, nuoširdžių, reiškia, tada – po dešimties tūkstančių metų, po šimto tūkstančių metų – šitoje planetoje bus dar daugiau žmogaus protas degradavęs, susvetimėjimas bus dar didesnis, virusų bus dar daugiau ir žiauresnių negu šiandien! Tarp kitko, virusai tai kyla iš tos terpės, kurioje yra mūsų žemo energinio dažnio virpesiai. Jeigu mes esame apimti neapykantos, pykčio, kariaujame, realiai vieni kitus žudydami, iš mūsų sklinda žemo dažnio energiniai virpesiai, ir ta terpė formuoja viruso atsiradimą tokių žmonių viduje. Virusai nekuriami – žmogus nepajėgus sukurti nė vieno atomo – čia Kūrėjo prerogatyva – bet jo virpesių sklaida sukuria terpę, kurioje atsiranda būtent virusai. Tas pats yra su AIDS virusu, su įvairiais gripų virusais, o žmogus sugalvoja, net ir mokslininkas, įvardinti – štai šaltinis prasidėjo ten nuo tokių žmonių, tai čia jie tą virusą paskleidė! Taip, bet čia yra tiktai viruso pernešėjas, bet ne viruso sukūrėjas. Virusą sukuria aplinka – ne vieno žmogaus, aplinka visumos. Kodėl prasidėjo viruso ta banga – karūnos viruso – Kinijoje? Todėl, kad Kinija yra diktatoriška valstybė, ten komunistų partijos yra diktatūra, ir žmonės laikomi baimėje – baimėje – pusantro milijardo žmonių! Įsivaizduokite, kokia yra bendro žemų energinių virpesių galia! Ir štai ten, kur yra tokia nuostata politinių institucijų vadovų, kad reikia izoliuoti tuos žmones, o tie žmonės taigi Kūrėjo vaikai! Jie nori bendrauti, bendradarbiauti. Ne, čia yra virusas paskleistas, užvirina, įsivaizduokite, duris, kad jie negalėtų išeiti iš savo buto. Štai kokia yra diktatoriška sprendimų išraiška. Tai tokioje terpėje, natūralu, tie virusai iš tikrųjų kyla.
Ateis akimirka, kada mano parengti Dvasiniai Mokytojai per kartų kartas perteiks dvasinius mokymus, ir mano Evangelija – Kūrėjas yra realus, tikras, gyvas, ir yra kiekvieno viduje, ir Jį galima atrasti – ir kada tas mirtingasis dės gyvas pastangas, ir atras iš tikrųjų Kūrėją viduje, kaip ir daikto ieškodamas, surandi daiktą, tai juo naudojiesi, taip ir Dvasiniame Kelyje, įgyvendinus mano Evangeliją, atradus Kūrėją savo viduje, tu Jo daugiau nebeieškai, tu jau su Juo bendrauji ir bendradarbiauji. Gyvenime Kūrėjas yra tas tavo Vedlys, kuris tau diktuoja viso gyvenimo kryptį – tai pagrindinis Gyvasis Vektorius! Ir tu savąją valią sulieji su Kūrėjo Valia – sulieji iš Meilės, ne savo valią pamindamas, bet tiesiog ją išplėsdamas į aukštesnio energinio dažnio virpesių viduje esantį lauką. O paties aukščiausio energinio dažnio virpesiai yra Kūrėjo siunčiama Meilė. Ir kada tu ta Meile pulsuoji, tu tada ir trokšti garbinti Kūrėją, dėkoti Jam, ir tavyje ima pulsuoti ta galinga mintis – Noriu savo valią sulieti su Kūrėjo Valia. Bet tai irgi augimo būsena, ne iš karto ateina toks sprendimas, nes žmogus bijo. Taip jį mokė per kartų kartas – tu bijok Dievo, būk dievobaimingas, nedaryk šito, nes Dievas pamatys ir nubaus! Tai šitą reikia nuostatą keisti į mylinčio Kūrėjo, kuris yra realus, tikras, gyvas, atrasti jį galima savo viduje, ir tada iš tikrųjų ta Meilė yra tokia galinga, nes tai – Paties Kūrėjo Meilė ir visiems aplinkui, ir Pačiam Kūrėjui. Tada ir sugrąžina tą Meilę kiekvienas nuoširdus Kūrėjo sūnus ar dukra, kuris atrado Kūrėją savyje. Ir štai tada iš tikrųjų ta valia yra suliejama su Kūrėjo Valia, ir gyvenimas tampa nuostabus patyrimas, kokį sumanęs Kūrėjas, kad šitame pasaulyje būtų Brolystė, baigtųsi karai, apgaulė, būtų iš tikrųjų Kūrėjas – ta nuostabi Viršūnė Švytėjimo Šviesa užliejanti visą kiekvieno vidų – asmenybę!
Štai ir yra mano misija – dalis misijos – iškelti Kūrėją, kad Jis būtų šlovinamas kiekvieno Širdyje – ir kiekvieno Širdim – tik Kūrėjas, spindintis visu Savo ryškumu, kiek mes Širdyje esame pajėgūs tą ryškumą patirti savuoju atsivėrimu! Tai yra sunki misija dabartinėje aplinkoje, bet aš ją įvykdysiu, ir aš žinau, ką sakau. Ir nebus jokių virusų! Bus Kūrėjo Meilė ir Šviesa, ir veikimas Meilės Galia visumos Gerovei – visumos – visos žmonijos, ir net kūrinijos.
Ir jus aš kviečiu – Atverkite savo Širdį Kūrėjui, pasikalbėkite savo nuoširdžiais žodžiais, net ir šiandien, pasikalbėkite su Juo, kreipdamiesi kaip į Asmenį – Tėvą, Motiną – ir patirsite viduje Ramybę.
Tai ir bus Pirmoji Kregždė, kad mano žodžiai yra paliudijami jūsų patyrimu. Liudykite mano žodžius savuoju patyrimu. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas