Algimanto pamokomasis žodis – Kūrinija nėra tobula – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 11 28

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš pateikiu dvasinius mokymus, ruošiu dvasinius Mokytojus, dabar sakau dvasinį mokymą mūsų Gyvojoje Šventovėje – Kūrėjo Šventovėje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU Šventovėje. Tai vienintelė pasaulyje Gyvoji Šventovė, nes joje nėra ritualų, yra atverta Širdis. Ir mes garbiname Kūrėją, mes bendraujame su Juo, kaip asmenybė su Asmenybe, net ir Asmenybės Šaltiniu. Yra natūralus asmenybės atsivėrimas. Tą ypač sunku pasiekti, kai nieko nesi iki tol girdėjęs – kas gi yra Kūrėjas? Daug yra mūsų brolių ir sesių dvasioje, kurie sako žodį – Dievas – bet jie nesupranta, ką reiškia tas žodis – Dievas. Jeigu jūs paklaustumėte gatvėje sutiktą žmogų – kas yra Dievas? – jam būtų sunku atsakyt į šitą klausimą. Toks paprastas, trumpas klausimas, o atsakymas yra nepaprastai sudėtingas. Mes esam pradiniame pasaulyje, neturim patyrimo – patyrimo, kuris būtų aukštesnis už šitą pasaulį, todėl mums samprata Dievo yra žvelgiant į aplinką, į tą aukštybę, kurią mato akys, žvelgdamos į dangų įtikėjimo būdu. Įtikėjimas – tai yra tai, kad tu iš vidaus žinai, o klausydamas įvairių dvasinių mokytojų dvasinių mokymų, tu tam tikrus teiginius patvirtini vidine būsena, vidine nuostata, žinojimu – vidiniu žinojimu. Tu neturi faktų, kad pateiktum tuos faktus – štai tai yra patirta jau, ir patyrimas liudija, kad yra tas pomirtinis gyvenimas, štai kalbėjausi su tuo, kuris jau grįžo atostogų iš to pomirtinio gyvenimo. Tokių faktų mes neturime, o dvasinių Mokytojų, kurie tokia nuoseklia ir visaapimančia samprata pateiktų tokius paaiškinimus, niekas iki šiol neruošė. Aš ėmiausi šito darbo įgaliotas Paties Kūrėjo. Man buvo baugu, nes nežinojau nuo ko pradėt. Tai yra milžiniškas iššūkis mirtingojo protui. Juk prisiimt tokį įgaliojimą ir atstovaut Pačiam Kūrėjui, tai yra ne teorija, bet praktika, juk tą įgaliojimą reikia įgyvendint – tai nėra teorinis samprotavimas, jį reikia pateikt šitame gyvenime. Ir mane žavi – žavi štai dvasinis mokytojas šita Knyga – Urantijos Knyga. Aš ją jums labai dažnai rodau. Ir štai 2 097 puslapiai teksto – teksto, kurį pateikė aukštesnės už mirtinguosius Būtybės – bet jos pateikė Meilės Galia, kad padėtų žmonėms susiorientuot, kokia yra kūrinija, kokia yra kūrinijos sistema, kaip viena Visata tarpusavyje siejama su kita, kaip mažesni segmentai Visatoje tarpusavyje susieti. Ir visa šita kūrinija, jeigu mes žvelgiame į dangų, mes matom tą skliautą – jame pilna veiklos, pilna įvairiausių asmenybių. Ir įsivaizduokit, ten asmenybės nekariauja viena su kita, nesiekia naudos sau, nesiekia nurungti kitą – jų veikla yra dvasinėje vienovėje visumos Gerovei. Aišku, yra Būtybių, kurios yra tiesiogiai kilusios iš Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Jų tobulumas yra dėl to, kad jie, tos Būtybės, jos yra kilusios iš Tobulumo Šaltinio betarpiškai – ne per kitus Kūrėjo Sūnus ir Dukras, bet betarpiškai – tiesiogiai iš Paties Tobulumo Šaltinio. Beje, šiandien per garbinimą mūsų Šventovėje išgirdau, kad sukurta kūrinija yra tobula.
Kūrinija nėra tobula.
Ji negali būt tobula, nes Kūrėjas betarpiškai kuria tiktai tobulas Būtybes iš Savęs. Jeigu yra kažkas sukurta jau per Jo kitus vaikus, kurie yra tobuli, bet jie kitus vaikus sukuria nebe tobulus. Ir mes, būdami toliausia nuo Kūrėjo mirtingieji, turintys dar materialų pavidalą, nesam tobuli – nesam. Ir visa kūrinija niekada nebus tobula, nes tai nėra Paties Kūrėjo betarpiškai sukurta kūrinija. Ji sukurta per kitus Kūrėjo vaikus, čia tiktai pasireiškia Kūrėjo Energija, bet ne asmeniškai Pats Kūrėjas – asmeniškai Kūrėjas nėra kūrinijoje. Jis turi įvairias institucijas, kurios turi įgaliojimus atstovauti Jam, turi Savo daugybę Sūnų, kurie taip pat Jam atstovauja, bet Paties Kūrėjo asmeniškai nėra. Todėl visa kūrinija ir žengia į Šviesos ir Gyvenimo epochą, kuri nėra tobula. Ir tai nebus tobula niekada. Bet tai yra gyva sistema Brolystėje, kada kiekvienas viduje pajunta tą oriai – kurti Meilės Galia – Gėrį – visumos Gerovei savo laisva valia, ne dėl to, kad taip kažkas reikalautų, ne, viduje yra Kūrėjo Meilės milžiniškas užtaisas. Ir būtent jis motyvuoja asmenybę gyventi Brolystėje, ir bendradarbiaujant vienų su kitais kurti Gerovę tai aplinkai, kurioje tos asmenybės ir veikia. Štai kada yra pasiekta tokia tarpusavio bendrovė dvasioje, štai tokia aplinka tarp mirtingųjų ir vadinama Šviesos ir Gyvenimo epocha. Įsivaizduokit – Šviesos ir Gyvenimo epocha! Visur viešpatauja Meilė, Gėris, kiek gali viešpataut tarp mirtingųjų! Mirtingasis yra toliausia nutolęs nuo Kūrėjo, nes Kūrėjas Savo energinį sutelkimą laiko visos kūrinijos geografiniame Centre – Savo gyvenamojoje Buveinėje – energinių virpesių sutelkimo Centre – Rojuje. O Rojus – tai yra vientisa materija – ji nėra nei gyva, nei ne gyva, bet ji yra vientisa, kaip iš vieno elemento. Ir jis yra milžiniškos apimties. Jis visą šitą dangaus skliautą, ką mes matome erdvėje, užklotų savo dydžiu. Tai štai mes esam nuo to Centro, Paties Kūrėjo, toliausiai nutolę – toliausiai nutolę. Mes esame kūrinijos pačiame pakraštyje, ir dar net nepatyrę prisikėlimo, tai mes neturim to patyrimo – kas yra Kūrėjas, kas yra Kūrėjo dvasinė Šeima? Patyrimu mes neturim tokio fakto patvirtinimo, tiktai Įtikėjimu mes galim tą pripažint, ir tuo pačiu mūsų būsena kai ką leidžia paliudyt, kad tai yra Tikra. Ir mes, kada tarpusavyje bendrausim Brolystėje, tuomet ji ir bus Gyvenimo ir Šviesos epochoje, bet ji nebus tobula, nes mirtingieji toliau žengs į prisikėlimą – bus prikelti sielos tapatybės lygiu, ir tuo pačiu bus mokomi aukštesniųjų Kūrėjo amžinųjų Vertybių įprasminimo visų Gerovei. Ir taip einant iš pasaulio į pasaulį, iš Visatos į Visatą, vis labiau siekiant atsiskleisti tai asmenybei, kokią ir padovanojo Kūrėjas. O šita asmenybė potencialiai yra tobula, kaip ribinis – ne visumine prasme tobula, bet kaip ribinis. O ribinis tas, kuris turi pradžią, bet gali niekada neturėt pabaigos, kada yra atvėręs save ir atradęs Kūrėją savo viduje. Ir visa šita kelionė per Visatas iki pat Paukščių Tako Galaktikos Centro – Uversos – tai yra klaidų – klaidų kelionė, ir tų klaidų pripažinimo, ir ištaisymo. Ten, kur klaida, tai nėra tobulumo. Ir tik pasiekus Havoną mes tampame-atsiduriame jau Tobulumo prieangyje. O Havonoje vienas milijardas pasaulių – štai per tą vieną milijardą pasaulių mes einame jau nebedarydami klaidų, nes ten yra siekis einant per Septynis Žiedus – iš išorinio Žiedo per pasaulius, kiekviename Žiede milijonai pasaulių – į vidinį Žiedą. Mes palaipsniui atrandam tą Dievo Septynkarčio idėją įprasmintą Asmenybėmis – mes atrandame tas Asmenybes ta tikrąja prasme, kokia ir buvo sukurtos tos Asmenybės Paties Kūrėjo. Mes atrandame ir Sūnus Kūrėjus, ir Dukras Kūrėjas, kurios sukuria Vietines Visatas, ką mes mūsų Vietinėje Visatoje jau esame girdėję, kad mūsų Sūnus Kūrėjas – tai buvęs Jėzus iš Nazareto. Yra aukštesni mūsų Vadovai – Dienų Senieji – būtent jie priims nuosprendį dėl mūsų pažadinimo trečiąją dieną, jie būtent ir administruoja visą šitą dangaus skliautą. Ir Pagrindinę Asmenybę – Septintąją – nes mūsų Supervisata jauniausia iš septynių Supervisatų – septintoji. Ir paskiau mes atrasime Aukščiausiąją Būtybę – tai yra vienintelė Patirtinė Dievybė. O tada jau eisime per Rojaus Visų Trijų Asmenų atradimą-patyrimą – Tėvo, Amžinosios Motinos, Begalinės Motinos arba Pirmojo Šaltinio ir Centro, Antrojo Šaltinio ir Centro, ir Trečiojo Šaltinio. Ir liks dar vidinis Žiedas. Ir aš ten manau, ten bus gal apie Visuminę Dievybę AŠ ESU. Prieš tai tada perėję per vieną milijardą Pasaulių be klaidų, mus perkels ant Amžinybės Krantų, kurie yra Rojuje. Rojuje nėra laiko – yra amžinybė, ir nėra erdvės – jis yra beerdvis. Ir štai ten mes jau pasieksime tobulumą, tik tada mes galėsim sau pasakyt – Tėve ir Motina, aš Tavąjį priesaką įgyvendinau – būk tobulas net ir toks tobulas, koks tobulas esu Aš – aš stoviu betarpiškoje Tavojoje akivaizdoje Rojuje, nužengęs visą patyrimų kelią, ir esu ištobulintas Tavo dėka. Bet ištobulintas tik, kaip ribinis, o dar tolimesnis Kelias yra Absonito – visa milžiniška asmenybės atskleidimo erdvė – o po jos yra Absoliuto erdvė. Tai visa tai veda į tobulumą vis platesne samprata, bet vis tiek ne visumine. Štai kodėl Tobulumas yra tik Rojuje, ir tik Pačiame Kūrėjuje, Tuose Keturiuose Asmenyse – Rojaus Trejybėje-AŠ ESU – visur kitur Tobulumas yra tik tam tikru aspektu. Tą labai svarbu žinot, kad mes nevartotume žodžių taip lengvai švaistydami į kairę, į dešinę – tobulas, tobula visata, tobula kūrinija – nieko panašaus. Tai štai tam ir reikalingi dvasiniai Mokytojai, kuriuos aš ir ruošiu, kad jie kitiems aiškintų, kas yra Kūrėjas, kaip Jis veikia, kas yra aplinka, kokia mūsų priedermė, kokia mūsų gyvenimo prasmė, kad mes patys žinotume, kas esam mes – kiekvienas – Kūrėjo sūnus ir dukra – ir sudarant Kūrėjo milžiniškos kūrinijos Šeimos mažytį aguonos grūdelį – žmoniją – kurioje nebus konfliktų, nebus karų, nebus apgaulės, melo, nebus korupcijos vieninteliu būdu – tik kiekvienam asmeniškai atradus Kūrėją viduje, ir priėmus sprendimą gyventi taip, kaip Kūrėjas veda iš vidaus. Tik tai yra vienintelis Kelias išspręst visas dabar egzistuojančias problemas visoje žmonijoje, visuose pakraščiuose. Kito kelio nėra, tiesiog Kūrėjas jo nenumatė. Moraliniai keliai, jie nėra tikri – iliuziniai. Amen.

 

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal