361. Algimanto pamokomasis žodis – Mes turim unikalų patyrimą – dalyvauti Aukščiausiosios Būtybės įsiasmeninimo procese – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2020 12 26

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, mano vardas Algimantas, sakau mokymus mūsų gyvojoje šventovėje lietuviškai - jie vėliau patalpinami youtube. Angliškai – tai specialiai kur nors nuvažiuoju, ir ten juos perteikiu jums. Šiandien taip pat gyvojoje šventovėje, nors ir karantino sąlygomis, per skype vyksta pamaldos Vilniuje. Šiandien yra gruodžio dvidešimt šeštoji diena, du tūkstančiai dvidešimtųjų metų – baigiasi metai.
Mes laiko ir erdvės visatose, o ypač pradiniame mūsų pasaulyje, dar kol esame materialiu pavidalu, matuojam laiką – sekundėmis, minutėmis, valandomis, savaitėmis, mėnesiais – metais. Ir kaskart mes tikimės, kad prasidės nauji metai ir keisis kažkas – keisis, atneš kažkokių stebuklų mums – tų mūsų svajonių, arba neišsipildžiusių per šiuos metus vilčių, sėkmingi metai išpildys šitas viltis.
Dažnai tie metai mums atrodo bus lengvesni, geresni, bet jie pasirodo, kad turi savų iššūkių, apie kuriuos net nenumanėm. Kas galėjo iš mūsų pagalvoti, kad bus kažkoks karantinas, kad bus griaunama pati galingiausia pasaulio valstybė - Jungtinės Amerikos Valstijos - ir griaunama iš vidaus, griaunama pačių amerikonų rankomis – falsifikuojant rinkimus, nekreipiant dėmesio į argumentus – net nufilmuotus vaizdus paneigiant, kad čia nėra, nėra šito, kas matoma vaizde. Niekas negalėjo numatyt tokių įvykių prieš metus, konkrečių įvykių. O šiaip, mes, urantai, jau seniai žinome, kad neatradus Kūrėjo savo viduje, protas degraduoja. Tas gyvulinės kilmės žmogiškasis, žemasis protas ir jo degradavimas yra nesustabdomas, kol nuoširdžiai nepradedama ieškoti Kūrėjo ir kol Jisai neatrandamas savyje. Štai tik tada pradeda daigą skleist asmenybės dieviškasis protas, kuris ir yra Kūrėjo sumanytas, kad pasireikštų Kosmine Įžvalga ir Išmintimi, ir ne bet kaip, bet Meilės Galia, ir būtent taip, kaip veda pats Kūrėjas iš vidaus, o Jis veda visumos Gerovei.
Kada aš studijuoju vėl, iš pradžių va šitą – Algimantas pademonstruoja gyvai – didžiulį Epochinį Apreiškimą - Urantijos Knygą - dviejų tūkstančių devyniasdešimt septynių puslapių teksto apimties knygą, aš dabar priėjau tą vietą, kur kalba eina apie visatos plėtimą už dabartinių apgyvendintų visatų kosminės erdvės į išorę, kosmose, tolyn nuo mūsų. Mes jau dabar esame periferijoje, pačioje periferijoje, turint minty Rojų kaip Kūrėjo Energinio sukoncentravimo Centrą, geografinį visos kūrinijos centrą.
Tai štai, net nuo mūsų einant į išorinę erdvę, ten šiuo metu vyksta naujų kūrinijos plečiamų horizontų energiniai viesulai – viesulai, uraganai - kuriamos naujos visatos. O pačiame Rojuje, vyksta mobilizavimas, sutelkimas užbaigtųjų įvairių korpusų – tai ir Mirtingųjų Užbaigtųjų Korpusas, ir Rojaus Užbaigtųjų Korpusas, ir Havonos Užbaigtųjų Korpusas, ir Sutrejybintų Tvarinių Užbaigtųjų Korpusas, ir Bendrai Sutrejybintų Tvarinių Užbaigtųjų Korpusas, Transcendentalų Korpusas – Užbaigtųjų Transcendentalų Korpusas – ir Likimo Neapreikštų Sūnų Korpusas. Žodžiu, šitie korpusai turi vis daugiau ir daugiau užbaigtųjų Kūrėjo sūnų ir dukrų, ir jie telkiami tam, kad išorinėje erdvėje pradėtų veikti, pradėtų veikti tada, kada bus sukurtos naujos visatos – didesnės, galingesnės, su stipresniais dvasiniais, net ir mirtingųjų pamatais.
Ir mane nustebino vienas teiginys, kad dabar, kol nėra įsiasmeninusi iki galo Aukščiausioji Būtybė – tai yra vienintelė Patirtinė Dievybė – kur būtent Kūrėjas per Aukščiausiąją Būtybę ir gauna visą patyrimą – koks beatsirastų tvarinys, kokio žemo statuso jis bebūtų – iškart tai, patyrimas, fiksuojamas Aukščiausioje Būtybėje. Bet koks Evoliucinis augimas to tvarinio, taip pat yra augimas ir Aukščiausiosios Būtybės įsiasmeninimo laipsnyje. Tai štai, dabartiniame laike, kada Aukščiausioji Būtybė nėra iki galo įsiasmeninusi, tai ir sudaro milžiniško laipsnio sunkumus besivystantiems tvariniams. Sunkumai yra dėl Aukščiausiosios Būtybės neužbaigto įsiasmeninimo – savo įsiasmeninimo – ir suverenumo pasiekimo.
Juk dabar, kada Rojaus Trejybė-AŠ ESU, kaip Kūrėjas, reiškia savo vadovavimą dabartiniame laiko ir erdvės etape – toje didžiojoje visatoje, kurią sudaro septynios supervisatos – tai kada Aukščiausioji Būtybė iki galo įsiasmenins ir jos suverenumas bus užbaigtas, štai tada jos veikimas kaip Aukščiausiojo Asmens, pasireikš tose naujose, kuriamose, vis besiplečiančios kūrinijos apimtyse, tose galingesnėse visatose, su tais daug stipresniais, dvasine prasme, atsirandančiais Kūrėjo sūnumis ir dukromis, o dabar mes patiriame sunkumų ne tiktai mes čia, kurie pažeidžiame Kūrėjo Valią. Štai kai Ameriką griauna patys amerikonai, kada jie nutolsta nuo Teisingumo pasireiškimo, nuo Gailestingumo, tai čia dar nėra tas sunkumas, bet aš kalbu apie tą sunkumą, kurį patiria ir visi tvariniai, įvairiose visatose, dėl to, kad nėra iki galo įsiasmeninusi Aukščiausioji Būtybė, ta Vienintelė Patirtinė Dievybė.
Ir kada skaitai teiginį, kad dabar, ką astronomai stebintys išorinėje erdvėje – vykstančius energijos uraganus – pastebi savo teleskopuose, jau Paukščių Tako galaktikos centre – tai tie dariniai yra tokio milžiniško mąsto, kad jie pranoksta tą, ką jie dabar fiksuoja tais ne materialiais, bet tai yra atitinkamo lygio, kaip mums būtų materialus teleskopas jų lygio dvasinio statuso asmenybėms – taip pat yra atitinkamos priemonės, kurios leidžia jums pažvelgti į kosminę erdvę, jų lygio astronomams, iš Paukščių Tako centro - Uversos - tai štai, jų fiksuojami tie milžiniškos besiplečiančios Kūrinijos naujieji segmentai, jau dabar septyniasdešimt tūkstančių sugrupavimų – materialių sugrupavimų – yra pastebima. Ir kiekvienas toks sugrupavimas pranoksta štai šitą milžinišką erdvės skliautą, Paukščių Tako visą tą septintąją supervisatą - tą, ką mes matom pakėlę į dangų akis – vat visa šita erdvė – septyniasdešimt tūkstančių kartų yra jau pranokta-išplėsta. Dabar tokių Supervisatų yra tiktai septynios, skriejančios aplink Rojų, o ten užfiksuojami tie materialių darinių sugrupavimai tiktai matomosiose pirmosiose dviejose išorinės erdvės grandinėse, kurios yra arčiau mūsų, o tolimesnės – jos net neužfiksuojamos. Tai ten yra dar didesni energijos viesulai ir uraganai, ir ten bus kuriama dar didesnė kūrinijos dalis, ir štai ten teiginiai atskleidžia, kad mes dalyvaujame dabar Aukščiausiosios Būtybės įsiasmeninimo ir aukščiausio suverenumo pasiekimo procese. Mes to dabar neįvertinam, sunkumai mus užgriūna, bet kada Aukščiausioji Būtybė bus iki galo įsiasmeninusi ir valdys išorinėje erdvėje, tose kuriamose visatose, kurios jau bus sukurtos ir ten bus Kūrėjo sūnūs ir dukros taip pat sukurti, štai tas Evoliucinis procesas Patirtinės Dievybės jau bus įvykęs faktas - praeities istorinis faktas. Ir šito fakto eigoje mes dabar patys dalyvaujame, visa Didžioji Visata - Septynios Supervisatos - dalyvauja šitame procese, kurio nebebus įsiasmeninusio ir pasiekus aukščiausią suverenumą Aukščiausiajai Būtybei. Ir štai tokio patyrimo nebus sukaupę ir negalės jau jo sukaupti tie tvariniai, kurie bus Aukščiausiosios Būtybės įtakoje ir priežiūroje toje pagrindinėje visatoje. Jie to negalės patirt – Evoliucinio proceso, kurį patiriame mes, dar Aukščiausiajai Būtybei nepasiekus savo galutinio įsiasmeninimo ir suverenumo.
Ir šitas procesas yra mūsų unikalus patyrimas, mes būsime sukaupę šitą patyrimą – kaip įsiasmenina Aukščiausioji Būtybė ir prie jo mes būsime prisidėję, kaip ir dabar mes prisidedame – su kiekvienu gėrio veiksmu mes padedame Aukščiausiajai Būtybei įsiasmeninti ir tuo pačiu pasiekti galutinį suverenumą. Ir šitas procesas iš mūsų asmenybės patyrimo niekada nebus ištirpintas-išnykęs-išgaravęs. Jis visą laiką, per visą amžinybę, išliks mumyse, o to nebus patyrę ir negalės patirti Pagrindinėje Visatoje esantys dar didesni ir įvairiapusiai Kūrėjo sūnūs ir dukros, mūsų dvasiniai broliai ir sesės.
Štai koks yra mūsų dabar unikalus patyrimas, kad mes, pirmiausia pradėję Naująjį Visatos Amžių, kaip ištakos, garbinant Kūrėją Keturiuose Asmenyse, ir net Visuminę Dievybę AŠ ESU, taip pat dalyvaujame irgi unikaliame procese, įsiasmeninant Aukščiausiajai Būtybei ir siekiant savo galutinio suverenumo. Dėl to mums yra sunku. O mums - dar sunkiau, kadangi šita planeta patyrė maišto prieš Kūrėją realų patyrimą, nusigręžus mūsų dvasiniam vadovui, ir tuo pačiu karantinas buvo Satanijos Vietinėje Sistemoje, kurioje būtent jos vadovai sukurstė maištą – Liuciferis ir Šėtonas, prieš du šimtus tūkstančių metų – ir tiktai Kristus, atėjęs į mūsų planetą, įsikūnijimu, tuo bejėgiu kūdikėliu, kuriuo vat štai, simboliškai, gimimą mes ir pažymime per Kalėdas.
Tai jis, bręsdamas taip, kaip kiekvienas tos planetos mažylis, gimęs iš moters įsčių, jisai augdamas ir patirdamas savo gimdytojų, Juozapo ir Marijos, auklėjimo visą patyrimą, kaupdamas visą patyrimą, jisai augo tomis aplinkybėmis, kad subrendęs kaip jaunas tos planetos mirtingasis galėjo, atsidavęs Tėvo vedimui iš vidaus, atsilaikyti prieš Šėtono gundymus ant Hermono kalno, ir tuo pačiu užbaigti šitą maištą prieš Tėvą.
Tai štai, jo indėlis į Aukščiausiosios Būtybės įsiasmeninimą ir suverenumo galutinį pasiekimą yra nepaprastai galingas, nes jis kovojo su pačiu blogio šaltiniu – Šėtono pasireiškimu – gundant, siūlant jam didžiulius atlygius, kad tiktai jis atsisakytų Tėvo. O Kristaus atsakymas buvo vienas į visus gundymus – tebūnie Tėvo Valia.
Štai ir mes dabar tokiom aplinkybėm, kada varžo mus neišmintingų mūsų dvasinių brolių sprendimai karantinu, kada neleidžia net susitikt tėvams su savo vaikais, seneliams su anūkais, tai yra kaip, sakyčiau, subtili - rafinuota - koncentracijos stovykla. To dar neužtenka, jie dar postus pastatė – negali išvažiuot iš vieno miesto į kitą. Ar čia nėra koncentracijos stovykla - kalėjimas?
Aš seniai mąsčiau, prieš keliasdešimt metų, kada pradėjo atsirasti sargybiniai įvairiose parduotuvėse, o kadangi aš eidavau į kalėjimą, ir ten kalbėdavau apie Urantijos Knygą, ir Jėzų, apie Kūrėją, ir ten visur būdavo tie sargybiniai, ir man atėjo ta mintis – tai kas iš tikrųjų sėdi kalėjime – ar jie, visur turintys tuos sargybinius aplinkui, nusikaltę – ar mes visi sėdim – atėję į bet kokią parduotuvę – į mus žiūri kaip į atitinkamo nusikaltimo potencialius vykdytojus. Ir kuo toliau ėjo laikas, tuo labiau aš mačiau, kad grubėja tie sargybiniai - jau pradėjo kratas, maždaug, daryt – ar nepaėmei, mat jie įtaria, kokio nors daikto. Žvilgsnis jau buvo toks, kad kiekvienas atėjęs pirkėjas, jų nužiūrimas kaip potencialus nusikaltėlis - ar jis tikrai toks?
Štai mes ir esam dabartiniu lygiu šitame kalėjime, kur ne tik parduotuvėse sargybiniai, bet sargybiniai jau aplinkui visur, nebegali dabar laisvai išvažiuot. Tai štai tokiom aplinkybėm, rodo mirtingojo akivaizdų proto degradavimą - ir tas degradavimas - nesustabdomas, kol nebus atrastas Kūrėjas savo viduje, bet tam reikalingi Dvasiniai Mokytojai. Tam reikalinga ryškesnė, platesnė Kosminė Įžvalga, kad būtų susiejama net ir virusų atsiradimas su žemo energinio dažnio virpesiais, kurie yra viduje. O jie viduje yra dėl to, kad daug sąmonėje ir pasąmonėje teršalų, daug baimės apraiškų ir tos baimės pasiekia sąmonės lygį. Žmogus gyvena įtampoj, strese. Štai, kuo žemesni virpesiai, tuo daugiau galimybių, kad tame individe pradės reikštis virusas, visiškai naujas iki tol niekur nefiksuotas. Jis ir atsiranda ten, kur yra energinio žemo dažnio virpesiai – ne šikšnosparnyje, ne ten kokiame nors paukštyje, kad apkrėstų žmogų – ne, pačiame žmoguje jisai staiga mutuoja ir pradeda funkcionuoti. Tai reikia priežastį šalint – šalint – dvasinių mokymų pagalba. Štai tam ir reikalingi Dvasiniai mokymai, kad būtų pašalinta priežastis bet kokiam virusui atsirast.
Štai mano mylimieji, dabartinė visa aplinka sukelia sunkumų ne tik mums čia, dėl neišmintingų mūsų dvasinių brolių ir sesių sprendimų, bet taip pat ir dėl to, kad nėra įsiasmeninusi Aukščiausioji Būtybė – ir nepasiekusi galutinio suverenumo. Ir tą sunkumą patiria ir kiti, jau aukštesnio statuso – dvasios statuso – mūsų broliai ir sesės dvasioje.
Taip kad, mano mylimieji, turim unikalų patyrimą - dalyvaujame ir Aukščiausiosios Būtybės įsiasmeninimo procese ir suverenumo galutinumo siekime, ir prie to mes prisidedame savuoju asmeniniu indėliu, kada netrukdome Kūrėjui mus vest iš vidaus, o pajuntame tą vedimą ir jam atsiduodame Meilės Galia ir visų Gerovei. Tokia yra mūsų gyvenimo Prasmė. Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal