Algimanto pamokomasis žodis – Rytojus – yra Urantijos Knyga! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2021 03 13

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš sakau dvasinius mokymus Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje – vienintelėje tokioje gyvojoje šventovėje visoje mūsų planetoje. Mes išpažįstame vienintelę planetoje gyvąją, apreikštąją Kūrėjo religiją, Rojaus Trejybės-AŠ ESU vardo religiją, kur nėra ritualų, nėra dogmų – yra gyvas Širdies atvėrimas Pačiam Kūrėjui tiesiogiai, be jokių tarpininkų.
Štai tokius mokymus aš sakau po Kūrėjo pagarbinimo maldos, tai yra, tos gyvosios komunijos su Kūrėju, kada mes išliejame savo Meilę Pačiam Meilės Šaltiniui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – ir net neužsimename apie jokį prašymą, ko mes geistume, kad būtų geriau visumai, kad būtų geriau planetai, žmonijai, kad būtų geriau kiekvieno iš mūsų šeimai, nėra nė menkiausio šešėlio jokios užuominos, ko nors geisti, išskyrus, atskleisti save visa tos akimirkos asmenybės pilnatve Kūrėjui, dėkojant, išreiškiant tą maloningumą, gautą iš Paties Kūrėjo per gyvą ryšį su Kūrėju. Štai tas gyvas ryšys su Kūrėju ir yra mylinčio sūnaus arba dukros prisiglaudimas prie Kūrėjo Krūtinės – mylinčios Krūtinės – kuri energiniais virpesiais apglėbia kiekvieną ir myluoja kiekvieną, ir tuo pačiu visą kūriniją. O po mano pamokomojo žodžio yra prašymų malda, kur mes išreiškiame savo taip pat nuoširdžius troškimus, ko mes trokštame šitam pasauliui, visai kūrinijai ko mes trokštame – Meilės, Brolystės, Šviesos, Gėrio, visų amžinųjų Kūrėjo Charakterio savybių pasireiškimo, pradedant mūsų pačių vidumi, ir baigiant visa žmonija, net visa kūrinijos Šeima. Štai net ir tokie prašymai – Gėrio, Išminties, Meilės, Brolystės – jau yra tam tikras savanaudiškumo pareiškimas – kažko nori dar, kažko stinga. Garbinime šito nėra nė menkiausios užuominos. Štai ir yra skirtumas, kokio niekada iki šiol žmonija nežinojo. Garbinimas – tai paties aukščiausio energinio dažnio virpesių komunija su Kūrėju. Štai ta komunija ir yra gyvasis atsivėrimas Kūrėjui, gyvasis bendravimas, ne katalikų uždedamas ant liežuvio iškeptas paplotėlis, pavadintas simboliniu Kristaus kūnu – ostija – bet Širdies atvėrimas Kūrėjui yra ta komunija. Negali stovėti urantai – mes vienas kitą vadiname urantais, nes šitas pasaulis yra registruotas Urantijos vardu visuose dieviškuosiuose archyvuose – tai urantai negali stovėti eilėje prie kunigo, laukdami komunijos, to simbolinio, materialaus vaflio. Juokingai atrodo tokios eilės bažnyčioje! O kur yra atverta Širdis? Nė vienas nestovi tokioje minioje tikinčiųjų, kad atvertų Širdį! Ne! Jie turi būti pažadinti iš dvasios – iš vidaus – kaip asmenybės!
Štai yra nuostabus šaltinis, kurį aš nuolat jums rodau taip, kaip kunigai rodo Bibliją – kunigai rodo šitą knygą, na, tuo pačiu ir Senąjį Testamentą – čia yra tiktai Naujasis Testamentas – bet tai yra vakarykštė diena! Ši diena yra ateities diena! Rytojus yra Urantijos Knyga! Ir man patinka ją studijuoti gilumine prasme. To mokau ir kitus urantus, kadangi ruošiu Dvasinius Mokytojus visam pasauliui, ne tik Lietuvai. Aš nenurodau, kas bus Dvasiniai Mokytojai. Aš jiems tik suteikiu visas, man iš Širdies pritekančias, teiginių gausas iš Kūrėjo – iš Paties Kūrėjo – ir atiduodu jiems – visiems! Ir kas tik nori tapti Dvasiniu Mokytoju, jis turi galimybę tą daryti.
Tai štai, Urantijos Knygoje perskaičiau gražų teiginį, kad jokie mokymai, jokios gražiausios išsakytos tiesos teiginiais, jos negali paties įtikėjusiojo paversti tokiu, kad jisai iš tikrųjų taptų moralus, taptų įtikėjusiu, taptų tokiu, kokiu jisai trokšta būti. Tie visi teiginiai – nuostabūs teiginiai, sudėlioti Urantijos Knygoje – ir tai yra teiginiai iš aukštesnių dvasinių asmenybių negu mūsų mirtingojo statusas – jie turi kosminę Įžvalgą gilesnę, platesnę negu mirtingasis, gyvenantis šitame pradiniame pasaulyje pakeliui pas mūsų tikruosius Tėvus – Rojaus Trejybę-AŠ ESU, esančius visos kūrinijos geografiniame centre ir Jų gyvenamojoje Buveinėje, Jų energinių virpesių sutelkimo centre, kuris vadinasi Rojus. Ir štai mes negalime tų nuostabių, perteiktų šitame epochiniame apreiškime, tiesų-teiginių paversti gyvais, net jeigu ir mes labai norėtume, kad tai taptų gyva Brolystė, kad būtų gyva žmonijoje, kad Kristaus mokymai pavirstų iš tikrųjų gyvais mokymais. O kodėl šitaip negali būti? O gi todėl, kad tas tiesas sužadinti turi dvasia – dvasia – esanti mūsų viduje – Kūrėjo Dovana – pavadinta Minties Derintoju, Kristaus padovanota Tiesos Dvasia, Kristaus Partnerės – Dukros Kūrėjos – Šventoji Dvasia. Štai tos unisonu veikiančios absoliučioje dvasinėje harmonijoje Dvasios, jos turi uždegti įtikėjusįjį dvasine galia arba, kitaip tarus, įtikėjęs turi gimti iš dvasios. Tik tada šitie teoriniai teiginiai taps gyvybingais, ir tais teiginiais mirtingasis ne tik vadovausis, jis gyvens Kūrėju, kiekviena akimirka bus nuspalvinta Kūrėjo energinių virpesių pasireiškimo tiek paties įtikėjusiojo viduje – Širdyje – tiek ir veikiant jam išorėje savuoju gyvenimu, veikiant taip, kaip Kūrėjo Dvasia veda jį iš vidaus.
Visas Kūrėjo Evoliucinis Planas sumanytas, kad Jo teikiamos įvairiausios dovanos, priemonės, pradėtų veikti taip, kaip Jis yra sumanęs Savo Evoliuciniame Plane. Viskas yra sumanyta, kas reikalinga to Plano įgyvendinimui. Ir iš Jo pasklidusi Energija – Minties Derintojo – štai Jo ikiasmenė energinių virpesių sankaupa, kuri pasiekia mus – kiekvieno iš mūsų pasąmonę ir sąmonę – pasiekia, kad pasireikštų mūsų mąstymas. Štai ta priemonė turi būti panaudojama atrandant ją, pirmiausia, savo viduje, ir tada bedradarbiaujant su ja, suliejant savąją valią su Jo Valia – su Kūrėjo Valia. Bet tam ir reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kad tokius dalykus atskleistų, kas yra šitų teiginių sankaupa, Dokumentais pavadinti visi atskiri mokymai. Jie turi būti paaiškinti – paaiškinti – supaprastinus tuos teiginius iki suprantamo lygio – net vaikui – kad tokį šaltinį galima būtų aiškinti mokykloje, kad tokį šaltinį būtų galima aiškinti namuose, kad tokiu šaltiniu domėtųsi, jį studijuotų, nagrinėtų universitetuose, kad kurtųsi įvairios, sakykime, mūsų dvasinių brolių ir sesių grupės, kuriose tie teiginiai būtų analizuojami gilumine, per klodų klodus einančia, naujų prasmių atskleidimo eiga. Visa tai turės būti, nes kitaip nebus žmonijai išeities iš dabartinės aklavietės, kuri jau vis didesniam skaičiui žmonių yra matoma, o dar didesniam skaičiui jau yra suprantama, bet dar nėra matoma akivaizdžiai. Iš aklavietės galima išbristi tiktai atsirėmus į dvasią, kad iki šiol kurta ir mokslinė, ir filosofinė teorija taptų pripildyta dvasios. Tada ir filosofuojantys tampa filosofu, savo gyvenimo teiginiais apšviečia – apšviečia – visuomenę, o dar aukščiau yra Dvasiniai Mokytojai. Jie visuomet aiškina Kūrėjo Vektoriaus supratimą, tuo pačiu ir rodo Kryptį, kokia kryptimi turi žvelgti ir filosofai, jau nekalbu apie politikus. Apskritai, politikai – tai yra Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimo – šitoje planetoje – vedliai, vedantys žmoniją pirmyn – tą, kokia ji būtų suskaidyta savo teritoriniu, politiniu, dabartiniu lygiu, tai būtų, sakykime, visuomenės vedliai vienoje ar kitoje teritorijoje, ir jos dabar vadinamos – tos teritorinės sankaupos – valstybėmis, bet jau jos artėja prie slenksčio, kada mes tarsime tą žodį – tai jau vakarykštė diena – valstybė. Planeta neturi turėti politinių sienų. Žmogus nesukūrė šitos planetos. Jis nėra šeimininkas joje dalinti teritorijas ir aptverti tvoromis, pavadintomis valstybių sienomis. Čia yra tiktai laukinių siekis – savanaudiškas siekis – užgrobti genties teritoriją ir joje šeimininkauti, o tą gentį išstumti į blogesnę vietą. Tai yra vakarykštės dienos mąstymas – laukinio mąstymas. Mes turime Kūrėjo Šviesą, kuri nukreipta į ateitį, kad kiekviena karta paliktų geresnį gyvenimą negu jį gavo iš praėjusios kartos. Kiekvienos kartos gyvenimo prasmė – kurti Gerovę visumos labui, atsirėmus į Kūrėjo vedimą iš vidaus.
Kūrėjas – yra Išminties Šaltinis. Jis Savo Evoliuciniu Planu sumanė ir įgyvendina evoliucinę, nuostabią teoriją, paversdamas ją Tikrove – Jo kūrinijos dvasine Tikrove – kai kiekvienas Jo vaikas, Kūrėjo Dvasios pažadintas, gimęs iš dvasios, įneša savo asmeninį indėlį visuomenės, žmonijos, Kūrinijos Šeimos Gerovei. Tai ir yra kiekvieno iš mūsų didysis indėlis Kūrėjo Banke – ten – aukštai danguje – ir jis neprapuola. Kiekvienas Gėrio veiksmas laukia mūsų atpildo jau po pažadinimo aukštesniu energiniu lygiu – sielos tapatybe – o po sielos tapatybės etapo, kuris vadinasi morontiniu etapu, tapus amžinąja dvasia, pagal savo energinę išorinę išraišką – formą – o dabar mes turime tą materialų pavidalą, bet iš tikrųjų esame dvasinė asmenybė jau dabar. Dėl to mes ir galime suprasti tuos teiginius, kaip gimę iš dvasios, gimę kaip asmenybė, kaip Kūrėjo sumanyta asmenybė. Štai tada tie teiginiai tampa mums prasmingais, ir mes juos įgyvendiname savo kasdienėje aplinkoje. Ir štai šitoks gyvenimas sudaro Kūrėjo numatytą Evoliuciją.
Evoliucija – tai yra Gerovės užtikrinimas visumai, kiekvienam įnešant savo indėlį Meilės Galios pasireiškimu ir laisva valia, drauge su Kūrėju. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal