375. Algimanto pamokomasis žodis – Aš myliu gyvenimą, gyvenimas myli mane – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2021 04 03

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš sakau dvasinius mokymus vienintelėje pasaulyje gyvojoje ir religijoje, ir šventovėje, turinčioje Kūrėjo vardą – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji religija – kurią Kūrėjo įgaliotas ir įkūriau. Šitoji gyvoji šventovė ir gyvoji religija skiriasi nuo evoliucinių – tai yra, žmogaus išmąstytų religijų, ir įvairių bažnyčių, sinagogų, mečečių, pagodų ir kitų maldos namų tuo, kad mūsų gyvojoje šventovėje nėra nė vieno ritualo, dėl to ir vartoju tą žodį – gyvoji. Ateityje, kada visi bus atradę Kūrėją savo viduje – Keturis Rojaus Trejybės-AŠ ESU Asmenis – Keturis Kūrėjo Asmenis, kaip Jie pasireiškia saviesiems vaikams – Keturis Šaltinius ir Centrus – tada visiems jau nebereikės aiškinti, kokia yra gyvoji šventovė, kokia yra gyvoji, apreikštoji religija, nes jie jau savuoju gyvenimu liudys – liudys gyvą komuniją su Kūrėju – gyvą bendravimą su Kūrėju – gyvą ryšį su Kūrėju. Ir tas gyvas ryšys ir gyvas atsivėrimas, gyvas garbinimas Kūrėjo, bus savaime aiškus tiek mažam vaikui, tiek subrendusiam jo žemiškajam tėvui ar motinai, jo bendraamžiams, todėl nebereikės sakyti, kad tai yra gyvoji šventovė, gyvoji religija, nes ji paplitusi bus visame pasaulyje, ir žmonės noriai dalyvaus gyvojoje komunijoje. Šiandien mes dar turime pridurti tą žodį – gyvoji – šventovė, gyvoji religija, tuo įprasmindami skirtumą tarp ritualinių, negyvų, dogmatinių, religinių sektų, nes dabar nebėra nė vienos motininės religijos. Nėra nei krikščioniškos religijos, nei budistiškos religijos, nei musulmoniškos religijos – visos jos yra suskilusios į daugybę sektantiškų grupuočių. Tarp kitko, net musulmonai tarpusavyje naudodamiesi tuo pačiu šaltiniu – Koranu – sakykim, šiitai su sunitais kariauja, žudo vieni kitus, krikščionys irgi susiskaidę į tūkstančius sektų, tarpusavyje nebendrauja, nesilanko vieni kitų gyvosiose pamaldose, nes jie neturi gyvųjų pamaldų, todėl jų Širdis nėra atverta, nors jų susirenka gausiai, ypač tokiomis švenčių progomis, kaip Velykos, Kalėdos. Štai susirinkę - kiekviena sekta į savo maldos namus – katalikai į bažnyčias, stačiatikiai į cerkves, protestantai į savo maldos namus – ir vieni kitų pamaldose nesilanko, nes tiesiog jie nežinotų, kaip elgtis tose bažnyčiose, nors jie naudojasi tuo pačiu šaltiniu – Biblija - bet ritualai juos atskiria, todėl rusai meldžiasi vienaip, lietuviai kitaip, dar susiskaldę, sakykim, protestantai, evangelikai, baptistai, mormonai – jie dar kitaip. Žodžiu, tik gyvoji šventovė ir gyvasis apreikštos religijos Kelias ir yra tas tikrasis bendravimas su Kūrėju, kada Širdis yra atverta, ir maldos ateina iš Širdies tą pačią maldos akimirką. Bet mes galim žodį – malda – pakeist – bendravimas su Kūrėju. Malda ir yra išsakymas savęs visu savo nuoširdumu.
Šiandien išgirdau tokią dainą apie gyvenimą, ir ten buvo teiginys – aš myliu gyvenimą, gyvenimas myli mane, džiugu, myliu gyvenimą, gyvenimas myli mane. Ką reiškia toks teiginys? Kaip suprast, kad aš myliu gyvenimą, o gyvenimas myli mane, kada didįjį penktadienį katalikai kasmet nukryžiuoja Jėzų? Tai yra išraiška, kad jie demonstruoja tą meilę gyvenimui, ar jie demonstruoja, kad gyvenimas juos myli? – visą laiką tokiais ritualais, esant gyvam, prisikėlusiam Jėzui, ir jau šiandien pasiekusiam statusą, ne šiandien, aš turiu omeny konkrečiai, bet jau tą akimirką, kada prisikėlė ir sugrįžo pas Rojaus Trejybę-AŠ ESU – pas Rojaus Trejybę – ir gavo patvirtinimą, kad jisai užsitarnavo savo Vietinės Visatos, Nebadono vardą, turinčios, valdymą savuoju vardu, nebe Rojaus Trejybės vardu, bet savuoju vardu. Jis septynis kartus save padovanojęs įvairių gyvybių pavidalu – Angelų, Melkizedekų, Tarpinių Būtybių – žodžiu, pačioje pabaigoje įgyvendinęs sėkmingai savo Misiją mirtingojo – Jėzaus iš Nazareto tapatybės pavidalu, štai ir užsitarnavo šitaip savo Aukščiausiąją Valdžią savo sukurtoje drauge su Partnere – Vietinės Visatos Dukra Kūrėja – Nebadonija – užsitarnavo Suverenią Valdžią – Aukščiausiąją Valdžią. Ir jisai pats savo laisva valia lygiaverčiai pasidalino šita Valdžia su savo Partnere – Nebadonija.
Tai štai, yra Gyvenimas! Kristus du tūkstančiai metų gyvena jau naujame aukštesniame savo dvasiniame statuse, valdydamas visą Vietinę Visatą - štai šito mums matomo dangaus skliauto vieną šimtąją tūkstantąją dalį kosminėje erdvėje - tai jis savo Misijos užbaigtumu įgyvendino amžiną Gyvenimą ir šitoje planetoje – ne mums kiekvienam amžiną šitoje planetoje, bet amžiną ta prasme, kad šita planeta turės gyvybę amžinai – neišnyks mirtingasis. Keisis kartos, bus naujos ir naujos kartos, bet šita planeta tvirtai bus įjungta į Energines Grandines. Saulė išdegs – savo energiją išeikvos – šita planeta ir toliau egzistuos, nes ji yra vienintelė šitoje Vietinėje Visatoje, kurioje Sūnus Kūrėjas save padovanojo mirtingiesiems – ne tiktai šitos planetos mirtingiesiems – visos šitos Vietinės Visatos mirtingiesiems įvairiose planetose. Šiandien šitų planetų mūsų Vietinėje Visatoje yra beveik pusketvirto milijono, o juk bus dar naujų planetų, ir ten bus įdiegta gyvybės plazma, kuri išsivystys iki mirtingojo statuso, kuris atskiria, kas yra gyvenimas, kas yra mylėt gyvenimą, kad gyvenimas mylėtų jį. Štai bus dešimt milijonų planetų su mirtingaisiais, ir niekada nė vienoje kitoje planetoje nebebus Sūnaus Kūrėjo, pasirodžiusio mirtingojo pavidalu – niekada. Štai dėl ko šita planeta yra saugoma labiau negu mes saugome akies vyzdį, kad neprarastume regėjimo. Visa šita dangaus skliauto šimtatūkstantoji dalis – Vietinė Visata – teikia apsaugą mūsų planetai! O Kūrėjas surado mus – urantus – kurie išdrįso iš tikrųjų atvert savo Širdį, atrast Kūrėją savo viduje, ir pasakyt – aš esu Kūrėjo sūnus, arba - Kūrėjo dukra, aš galiu kalbėt, ir kalbu, apie Kūrėją, apie Rojaus Trejybę, o dabar net apie Visuminę Dievybę AŠ ESU, apie kurią net ir Jėzus nekalbėjo nieko. Ir iki šiol niekas ir nekalba be manęs, ir tai yra, vėl, Apreiškimas nauja išraiška, nauja apimtimi – ir tai yra Apreiškimas visai kūrinijai! Štai kodėl šita planeta turi dar ryškesnę Šviesą negu buvo Jėzaus skelbiama, todėl ir apsauga jai teikiama nepaprastai galinga Kūrėjo Apvaizdos pasireiškimu. Ir mes eidami šituo Gyvuoju Keliu, susidurdami su tamsos išpuoliais, turime užtikrintą žinojimą – mes tą tamsą ištirpinsime Kūrėjo Meilės Šviesoje! Tirpinimas yra per gilesnį kiekvieno iš mūsų atsivėrimą, nes tada iš mūsų sklinda aukštesnio energinio dažnio virpesiai. Jie savo Galia yra stipresni už bet ką, kas yra žemo energinio dažnio virpesių vandenynas – bet jis džiūstantis vandenynas – jame nėra Gyvybės Vandens, kurį teikia be perstojo Pats Kūrėjas. Bet Jis teikiamas į kiekvieno Širdį, ir jį galima patirti – atsigerti Gyvojo Vandens - tik atvėrus Širdies Vožtuvą – atvėrus pačią Širdį Pačiam Kūrėjui, ir atradus Kūrėją savo viduje. Ir štai tada dingsta tamsa, baimė – žemo energinio dažnio virpesiai. Jie savaime pavirsta į aukštesnio dažnio energinius virpesius, kurių dažnis visą laiką aukštėja, priklausomai nuo to Kūrėjo sūnaus ar dukros giluminio atsivėrimo ir bendravimo su Kūrėju laipsnio.
Štai kodėl šita mūsų vienintelė Gyvoji Šventovė per kiekvieno iš mūsų asmeninį komunijos su Kūrėju indėlį, ir mūsų pačių pasireiškimą savuoju asmeniniu gyvenimu ir yra to teiginio, nuo kurio aš pradėjau savo pamokymą – aš myliu gyvenimą, gyvenimas myli mane – įprasminimas. Tik su Kūrėju, atrastu savo viduje, gali mylėt gyvenimą, o gyvenimas yra kitų – kitų brolių ir sesių pasireiškimas Meilės Galia būtent taip, kaip juos veda Kūrėjas – mūsų kiekvieno Tėvas ir Motina – iš vidaus, ir visų Gerovei, visų labui. Štai tada tas gyvenimas ir sugražina Meilę man, nes aš tada jaučiu tų mano dvasinių brolių ir sesių Meilę, kaip ji pasireiškia. Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas