Algimanto pamokomasis žodis – Žmonija neturi turėti pinigų, nes tai yra pavergimo institutas – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Pakalniuose, Utenos rajone, 2021 04 18

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, eidami Gyvuoju Keliu, mes neturime jokio kito pamato – tik dvasinį.
Jeigu mes remiamės į materiją, žiūrėkite, tvirtovės, kurias stato didžiausias, atlaiko priešų mūšius, apgultis, bet jos suyra nuo atmosferinių sąlygų – vienoms reikia suirti šimtmečių, kitoms galbūt – kelių šimtmečių, dar kitoms – keliolikos šimtmečių, bet visada turėjęs pradžią materialus turės ir pabaigą. Yra miestai, kuriuos dabar atranda archeologai kasinėdami, o juk tuo metu ten gyveno žmonės, turėjo savo meilę, turėjo savo gyvenimo problemas, jie vaikščiojo tomis gatvėmis, gyveno tuose namuose, ten buvo turgai, buvo vietinė valdžia, buvo tas gyvenimas, kuriame vieni nuo kitų slėpėsi, nes valdžia juos engė, spaudė, gyveno materija – materialiu pagrindu – dvasinio nebuvo pamato.
Dabar mes esame palaiminti – palaiminti, kad turime Urantijos Knygos tokį Epochinį Apreiškimą, bet tas Apreiškimas mums leidžia tiktai patirti, kad kūrinija yra ne šiaip kažkokia pasaka, bet nuoseklų tam tikrą vaizdinį susiformuoti ir suvokti, kokia yra Kūrėjo Meilės Galia, kada iš tikrųjų yra rūpestis – Kūrėjo – kiekvieno Savo Kūrinijos segmento suklestėjimo, kai Jisai paskiria Savuosius Vaikus, turinčius kvalifikaciją – ne šiaip bele kokius – kad tvarkytų tą segmentą, kuriam ir nusiunčia Savo Sūnų ar Dukrą vadovauti tam segmentui, ar tai dvasinei asmenybių kategorijai. Kvalifikacija – yra toks Kūrėjo, arba Jo įgaliotų asmenų patvirtinimas, kad galima šiuo asmeniu pasitikėti, kad jis yra pajėgus tam segmentui užtikrinti Gerovę, kad tame segmente gyvenantys galėtų jausti pasitikėjimą šituo Vedliu. Ir nesvarbu, ar yra didžiulis segmentas, kaip Supervisata, kurios mes negalime, žvelgdami į dangų, į tą visą kosminę erdvę, aprėpti vienu ypu, net jeigu ir galėtume aprėpti, mes nesuvoktume, kokia yra veikla – mes matome tiktai spindinčius taškelius - tai yra saulės-žvaigždės. Bet kokia yra veikla, kuri yra tose planetose, kurios neatspindi Šviesos? Juk Evoliucija yra sumanyta būtent gyvasčiai, kuri turi laisvą valią, kad kiekvienas panaudotų laisvą valią visumos Gerovei, pirmiausia, to segmento, kuriame betarpiškai gyvena ir veikia, bet kada kosminė įžvalga išsiplečia, tada tu pradedi jausti, kad tas indėlis, kuris yra įnešamas tos visumos Gerovei betarpiškoje aplinkoje, taip pat įneša indėlį į visumos Gerovę – į visos Kūrinijos Gerovę.
Ir, kada aš dabar, atvažiavęs į Pakalnius Utenos rajone, į mūsų gyvąją šventovę, turinčią Kūrėjo Vardą – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją šventovę – pamačiau veidus po tokios ilgos pertraukos – atvirus veidus – tiesiog viduje iškart prisipildo aukštesnio energinio dažnio virpesių antplūdis. Visa tai stiprina energiškai kiekvieną iš mūsų. Jūs viduje jau jaučiate, kokia yra atgaiva, palyginus su tuo, kai esate po vieną, nematydami, tiktai dvasioje jausdami, kad yra ta harmoninga dvasinė vienovė, suvienyta per Kūrėją, bet kada tu junti vieną šalia kito, matai tą spindėjimą, tai galia yra nepalyginamai galingesnė net negu pakėlus tų dalyvaujančiųjų skaičių kvadratu, nes tai - galia virpesių, kuri pasklinda, bet energine išraiška mes – kiekvienas – prisipildome daug stipriau, nes matome žvilgsniu, ir asmenybės pojūčiu vienas kitą jaučiame.
Šiandien per BBC radiją – važiuodamas – išgirdau tokią žinią – dabar tyrinės, kaip karantino sąlygomis, izoliacijos šėtono laikotarpiu, pasikeitė darbai, kada pradėjo žmonės dirbti tiktai namuose, niekur kitur nebeišeina, ir visame pasaulyje pasikeitė darbų atlikimo metodas – nagrinės profesoriai iš Kembridžo, psichologai nagrinės. Ką jie sakys? Sakys – Taip, tai apsunkina psichologiškai. – Bet iš tikrųjų tai reikėtų pasakyti – Mielieji, jūs pažeidžiate žmogaus centrinę nervų sistemą, ir tai atsiliepia ne tiktai tam žmogui, kuris yra izoliuotas ir tarsi atlieka savo darbą, bet jis save nualina daug greičiau, jis išeikvoja daugiau energijos, nes jis dirba be Kūrėjo! – Jeigu būtų štai šito segmento vadovai – vyriausybės, prezidentūros, parlamento vadovai – išmintingi, atsakingi už savąją instituciją, jie pasakytų bet kam, patys jausdami gyvą ryšį su Kūrėju – Lietuvoje tokie nurodymai negalios, jokio karantino nebus, nes negalima daryti prieš Kūrėjo Valią sprendimų-veiksmų, kurie veiktų žmogaus centrinę nervų sistemą, veiktų – per kartas – ateities kartų gyvenimą! – Ir, natūralu, visi šitie požymiai nėra akivaizdžiai matomi materialiu žvilgsniu. Jie pasireikš ateityje – ateityje – šeimose - didesniais konfliktais, didesniu tų žmonių, kurie namuose dirba, intelekto kritimu, nes jis bus daugiau išvargęs, jis intelektualiai negalės atlikti tokių veiksmų, kokius atliktų būdamas betarpiškoje kolektyvo aplinkoje, nes Kūrėjas yra sumanęs Evoliucinį Planą, kad būtų Brolystės pasireiškimas – ne izoliacijos.
Žmogus, kaip gyvybės kategorija, yra Kūrėjo sumanytas būti visuomeninis, būti visuomenėje, dalyvauti tos visuomenės gerbūvio užtikrinime. Štai tam ir reikalingos visos valstybėje egzistuojančios institucijos – užtikrinti gerbūvį – ne atlikti prievartos kažkokią funkciją, kaip robotas gali atlikti tą veiksmą nemąstydamas, bet užtikrinti visuomenei gerbūvį. Bet kokia tai bus institucija – ar ji būtų mokesčių inspekcija, ar policija, ar mokykla, ar ligoninė, ar poliklinika – bet kokia institucija turi būti orientuota į visumos gerbūvį – ne į paslaugų teikimą – į visumos gerbūvį. Bet tokia nuostata, tokia įžvalga įmanoma tik tada, kada yra atrandamas Kūrėjas savo viduje.
Kada aš vis mąstau - vis giliau ir giliau - man tampa tiesiog akivaizdu, Kūrėjo teikiami apreiškimai, jie tampa tokie svarbūs, prasmingi man, kad aš jais pradedu vadovautis, nors aplinka tam visiškai neparuošta. Natūralu, mes tik esame pirmajame žingsnelyje, ir tai jau kokį padarę milžinišką žingsnį tame mažame žingsnelyje, kada nebebijome Dievo, kad jis čia mus gali nutrenkti, nubausti. Bet aš visą laiką dabar vis mąstau – žmonija neturi turėti pinigų, nes tai yra pavergimo institutas, instrumentas. Žmonija turi būti orientuojama kurti ekonomiką, politiką, meną, kultūrą – be jokių pinigų! Pinigai – iškreipia visą ekonomiką, politiką, meną. Meno neiškreipia, menininką iškreipia, nes jis paskiau pradeda nebe save išreikšti, jis pradeda siekti tam tikro materialaus atlygio, parduodamas paveikslus. Paveikslai, kur mintis yra to kūrėjo – paveikslo kūrėjo – ne mūsų Rojaus Tėvų – Kūrėįų – mintis, kad aš šitą paveikslą štai norėčiau parduoti, jau jinai iškreipia laisvę mąstymo ir išsiliejimo, nes tu esi motyvuotas ne tuo, kad save išreikštum, kaip Kūrėjas tave naudoja, kad tu kurtum Gėrį, kuris sudvasintų, pakylėtų žvelgiantįjį į šitą paveikslą, kad jis gal atėjo nusiminęs, o žiūrėdamas į paveikslą, jis prisipildė tos energijos, jis džiaugiasi, kokį jis patyrė tą milžinišką dvasios sustiprinimą, ir jis toliau tada gali priimti sprendimą – išmintingą – dėl kurio jis pergyveno, kol neišvydo to paveikslo. O tas paveikslas turi būti kuriamas drauge su Kūrėju ne dėl materialaus atlygio, bet dėl to, kad Kūrėjas iš vidaus motyvuoja Meile. Kur čia gali būti vieta pinigams? Toks pat turi būti darbininkas prie konvejerio, toks pat turi būti vadovas tos milžiniškos ekonominės struktūros, kurioje gali dirbti šimtas tūkstančių žmonių – visame pasaulyje – bet jie – motyvuoti Kūrėjo Meile, ir tas motyvas juos taip pat suartina Brolystėje, kad mano poreikis yra tiktai toks, koks užtikrina man kuo geresnį pasireiškimą kaip Kūrėjo Sūnui arba Dukrai. Jeigu aš ūgtelėjau, atsirado kitokios aplinkybės, taip aš ir pasakau – mano pasikeitė aplinkybės. Tada atlikti tą Kūrėjo Sūnaus arba Dukros funkciją reikalingos tokios sąlygos, ir ta aplinka broliškai bendromis jėgomis patenkina tą poreikį – tik tą poreikį – ir tai – nesvarbu, ar namo pastatymas, ar mašinos, ar drabužių, viskas yra tiktai Meilės motyvu, Brolystės pagrindu. Pinigai - kada jie nebereikalingi, tu negali prisidengti, kad tu esi tas kvalifikuotas, nes aš turiu gerą – gerą kompaniją – sakykime, investuoti moku, jinai turtinga labai, ir aš pats turiu daug turtų, reiškia, aš tada galėsiu ir jums vadovauti. Štai – mano visa kvalifikacija! Mano matomi materialūs turtai – yra tam tikras argumentas. Sako – Na, kas Seime, jeigu ten bus ubagai, tai jie savimi nemoka pasirūpinti, tai ką ten mokės Lietuva pasirūpinti! Ten ir reikia tų turčių, milijonierių, nes jiems jau nebereikia pinigų, tai jie nebevogs, o tie naujai atėję, tai jie pradės sau viską krautis, vėl nesirūpins žmonėmis! – Ne, mielieji, ta vergystės priemonė yra pinigai! Brolystėje jie negali pasireikšti, jeigu pinigai yra net, sakykime, dabartiniu mastu šeimoje labai dažnai net nesutarimų priemonė, kai brolis nesutaria su broliu, sesė su sese, ar brolis su sese, tėvai su vaikais – dėl turto! Ir tada pradedi prisiminti įvairius lietuvių rašytojų kūrinius, kur dėl ežios kildavo tokie kivirčai, kad baigdavosi mirtimi! Tai – materija! Materija be Kūrėjo niekada negali būti vertinimo rodiklis – aš turiu daugiau ežių, aš esu geresnis – ne! Lygiai taip pat, jeigu Kūrėjas visoje kūrinijoje matuotų turtais, materija, tai nebūtų kūrinijos, nes ten nėra tokio poreikio. Yra suteikiamos visos priemonės iš Kūrėjo pusės, įskaitant ir kvalifikuotus Vadovus, ir štai dabar reikia kurti tą gerbūvį – užtikrinti jį.
Juk net ir Sūnūs Kūrėjai, kada yra sukviečiami į Sūnų Kūrėjų konklavą – Rojuje – jie tariasi tarpusavyje, dalinasi patyrimu, kad kiekvienas savo Vietinėje Visatoje užtikrintų kuo geresnį gerbūvį, atitinkantį Kūrėjo Evoliucinį Planą – atitinkantį visai kūrinijai – ir kaip jisai yra taikomas kiekvienoje Vietinėje Visatoje konkrečiai, ir Kūrėjas rūpinasi visuma. Sūnus Kūrėjas taip pat atkartoja Kūrėją, rūpindamasis savo mažesniais segmentais, paskirdamas tuos savuosius Vaikus, sukurtus su Partnere – Nebadonija – Dukra Kūrėja – į atitinkamų vadovaujančių pareigų postus.
Štai ką reiškia paskirti – paskirti tą, kuris iš tikrųjų buvo šimtuke Vietinės Sistemos vadovu – Liuciferis – pagal intelektą patenka – toji dvasia – į pirmąjį šimtuką tarp dešimt tūkstančių Vietinių Sistemų Vadovų, bet dvasiai šito neužtenka – intelektas nėra pamatas. Intelektas – svarbus, kad turėtum žinių, kurios būtų susistemintos, bet kaip tu jas panaudosi to segmento, kuriam vadovauji, Gerovei užtikrinti, čia įsijungti turi dvasia, tas pamatas iš Kūrėjo – turi būti gyvastis asmenybėje iš Asmenybės Šaltinio, ir kada gyvastis, įtikėjimas, subliūkšta, iškyla tas žemasis ego – savanaudiškasis ego – ne tas ego, kurį dovanoja Kūrėjas, kaip savastį, kaip tą – aš – pasireikšti, kaip sumanė Kūrėjas - Kūrėjo atvaizdu. O tada, kada iškyla tas savanaudiškasis ego, jis pradeda užgožti ir patį Šaltinį - Tą Tėvą ir Motiną, esančius Rojuje - ir tada sukyla net ir nepasitenkinimas. Štai taip kyla impulsai vis stipriau remtis į savo savanaudiškąjį ego, o ne į dvasinį, kurį teikia Kūrėjas.
Štai dabar mes galime patirti, ką reiškia, kada net ir vadovas nuklysta į beprotybę ir sukursto maištą prieš Kūrėją. Vadovas, kuris turi būti išmintingesnis, pasirodo jis gali subliūkšti! Jis – ne robotas! Ir aplinka - mums atrodo, kad angelas yra tobulas – jis nėra tobulas! Lanondadekas, kuris vadovauja Vietinei Sistemai – jis nėra tobulas. Melkizedekas – jis nėra tobulas – gali subliūkšti.
Štai, o mes, būdami pirminiame, pradiniame žingsnelyje, dar turintys materialų pavidalą, natūralu, dar mažiau turime išminties, dar mažiau turime pasitikėjimo, daugiau teršalų savyje. Mums yra sunkiau, nes mes neturime patyrimo, mes nežinome, savuoju patyrimu nepatvirtinę, kas gi yra tas išėjimas į kitą, aukštesnį pasaulį Morontijoje. Tai mums tada nepaprastai svarbu Kūrėjo atradimas savo viduje, ir kuo gilesnis Įtikėjimas. Ir štai čia – karantinai, ir visi kiti sprendimai iš nekvalifikuotų vadovų pusės mums meta tą iššūkį, kad mes ir remtumėmės į savo viduje – kiekviename – esantį Kūrėją. Mes esame pajėgūs – pajėgūs – net ir savo energiniais virpesiais išsklaidyti tą juodų debesų niūrią dieną, bet turi būti tas vidinis būsenos pripildymas tiek tų aukšto energinio dažnio virpesių, ir tas gyvasis ryšys su Kūrėju toks stiprus, ir toks kiekvienam asmeniškai akivaizdus, kad jis gali tą perskrosti visą padangę, kuri dabar žliaugia liūtimi, kad būtų saulė. Ta būsena yra iš Kūrėjo teikiama, bet ji turi būti natūraliai pajuntama, kad ta tokia vidinė ta būsena bus! Mes turėsime tą aplinką be pinigų! Dėl to ir nebus ir audrų, nebus ir liūčių tokių, kurios skandintų potvyniuose nors vieną kraštą visoje planetoje! Nebus pavergimo institutų, kurie dabar nepadeda žmogui, bet juos prispaudžia dar labiau. Tai jeigu nurodymai visais draudžiančiais įstatymais spaudžia visą šalį, tai kiekviena institucija spaudžia savo sritį, ir kiekviena deda leteną, kad žmogus jaustųsi visiškai nereikšmingas, o jie yra reikšmingi. Aš kuriu Lietuvą visiškai ne tokią – aš kuriu Kūrėjo Lietuvą! Ir štai mes dabar turime Gyvąją Šventovę - joje mes kuriame Ateities Lietuvą, Ateities Urantiją, mes kuriame Ateities Urantiją – visą! Lietuva yra tik pradinis etapas, bet mes kuriame visą Lietuvą.
Ir kada vėl per BBC aš šiandien klausiau, kurie šneka apie tą virusą, apie skiepus be perstojo – kol aš ten klausiau – ir paskiau pereina prie Amerikos, kur ten yra juodųjų gyvybė svarbi! – ir viską falsifikuoja – viską falsifikuoja imdami interviu - ir tai kemša žmonėms!
Tai štai, mano mylimieji, juodųjų gyvybė nėra svarbesnė negu mano gyvybė, bendrai paėmus. Mano vieno gyvybė yra svarbesnė ar nesvarbesnė – man spręsti, nes tai yra mano gyvenimas. Ir tą gali pasakyti kinas, tą gali pasakyti ir bet koks eskimas, kuris yra arčiausia prie raudonosios rasės, kuri buvo visiškai sunaikinta, nors ji net nepatyrė vergovės, o čia juodieji dabar verkia, kad jie patyrė vergovę – patyrė – kadangi buvo tie išnaudotojai vardan pinigų, kad būtų didesnis pelnas, iš Afrikos vežė kaip savo daiktus. Štai ką pinigai ir darė, kad žmogų pavergė – mąstymą jų pavergė! – Mąstymą! Todėl reikia išlaisvinti žmones iš tos pinigų vergijos bent jau vektoriumi. Ateityje nebus ekonomikos, kuri remtųsi konkurencija, bus tik Brolystėje bendradarbiavimas.
Taip, mielieji, čia galima vis tęsti, ir tęsti, ir tęsti, bet viskas atsiremia vis tiek į Kūrėją. Tie žingsniai tik su Kūrėju įmanomi. Ir Šviesa Urantijoje yra tik iš Kūrėjo. Saulė išdegs, energija pasibaigs, planeta egzistuos, nes joje įsikūnijo vienintelį kartą Sūnus Kūrėjas, vienas iš dviejų Vietinės Visatos Sutvėrėjų, kaip Jėzus iš Nazareto – tai reiškia ji bus įjungta į šildymo ir apšvietimo Kūrėjo Grandines. Reiškia Pats Kūrėjas duoda tą Pamatą, kad būtų ta Jo Energija šitoje planetoje amžinai.
Ir mūsų yra Pamatas tas Šviesos Šaltinis ir Centras – mūsų Tėvas ir Motina. Būkime Jame! Amen.

 

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal