Algimanto pamokomasis žodis – Viskas Kūrėjo sumanyta, kad būtų Šventa – nesuteršta! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2021 06 05

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Sakau dvasinius mokymus gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje – vienintelėje pasaulyje.
Kas yra Šventovė? Mes dažnai, išgirdę žodį - šventovė - mintimis nusikeliame mūsų planetoje į Rytus, į Indiją daugiausia, ir ten yra šventyklų – pastatytų gražių pastatų, didelių pastatų – Aukso šventovė, Amritsaro šventovė – važiuoja žmonės žiūrėti į šituos statinius – jie žiūri į juos kaip materialius objektus. O aš sakau – mūsų yra Gyvoji Šventovė! Ji nėra materija. Ji nėra materiali. Ji yra mūsų Širdyje atrastas Kūrėjas – atrastas – todėl, kad Jis yra Realus, Tikras, ir dėl to Jis yra atrandamas. Šventovė – tai nėra konkreti vieta, nėra statinys, nėra materija. Tai yra mūsų būsena. Kada mes plečiame požiūrį į Šventovę, mes pajuntame, kad Šventovė yra viskas – visa Tikrovė yra Šventovė – nes viskas paskleista iš Kūrėjo energiniu pavidalu.
Įsivaizduokite, kiek mes turime aplinkoje materijos, bet visa tai yra iš Kūrėjo Energijos! Visa tai atsirado ne šiaip sau – savaime – kaip mokslininkai įsivaizduoja, kad įvyko kažkas kaip Didysis Sprogimas. Sprogimo negali būti, jeigu nėra Sprogimo Šaltinio. Sprogimo Šaltinis yra Pats Kūrėjas – Meilės Energijos Šaltinis ir Centras – ir Jame Meilės virpesiai, kada pasiekia aukščiausią stadiją, savo spaudimu išsiveržia į kosmosą – išsiveržia milžiniškais energijos pliūpsniais. Tai galbūt ir gali pavadinti Didžiuoju Sprogimu, bet tai dar nėra Visata, tai dar nėra tas sprogimas, kokį įsivaizduoja mūsų planetos mokslininkai. Tai yra tiktai energijos paskleidimas, kad Kūrėjo sukurti Sūnūs būtent energijos manipuliavimui pradėtų savo veiklą - šitą Energiją – milžiniškos galios ir karščio! – mėgintų įsukti į sūkurinius ūkus. Iš vieno ūko gali atsirasti šimtas milijonų saulių! Tai, įsivaizduokite, asmenybė tokią energiją – tokio karščio ir galios – asmenybė sugeba manipuliuoti savo galia, gauta iš Kūrėjo! Toks yra Kūrėjo Sumanymas, kad būtų Evoliucinis procesas kosminėje erdvėje, kad atsirastų planetos – atsirastų planetos tam, kad ten apsigyventų, taip pasakius, ne apsigyventų savaime, bet kad būtų atgabenta gyvybės plazma - irgi specialiai sukurta Kūrėjo Sūnų tam kvalifikuotų - ir iš tos gyvybės plazmos – per evoliucinį procesą – išsivystytų mirtingasis, kuris galėtų atrasti savo Širdyje Kūrėją – Realų, Tikrą – kad jis pajaustų, jog aplinka yra šventa – šventa – jis pats yra Šventovė. Jis turi tą materialų apvalkalą, bet jo viduje - Šventovė dėl to, kad jis atranda Kūrėją ir gyvena Kūrėjo vedimu, o tai yra dvasinis pojūtis, nors juntamas materialių smegenų dėka, bet tai nėra materialus pojūtis. Tai yra energinių virpesių dvasinis pasireiškimas, ir jis turi pradinį užtaisą šitame pasaulyje dar kol yra materiali žmogiškojo kūno apraiška, patyrimai, bet ir po pažadinimo, gavus aukštesnio energinio dažnio sielos tapatybės išorinį kūną-formą – morontinę formą – energine prasme – aukštesne prasme – be ligų – išliks tas dvasinis pojūtis, kokį juto ta pati asmenybė, nes žadinama asmenybė todėl ir gali pereiti iš vienos energinės formos į kitą – išoriniu apvalkalu – kuris taip pat sumodeliuojamas atitinkamą ir tam kvalifikaciją turinčių Kūrėjo Sūnų ir Dukrų. Ir visa tai yra iš Kūrėjo Energijos, tiktai atitinkamai nužemintos, pritaikytos Kūrėjo Sūnų, kurie yra Energiniai Centrai, Energiniai Prižiūrėtojai, Energiniai Kontrolieriai. Jų dėka atsiranda sielos tapatybės išorinis pavidalas, kuris – ugdant asmenybės dvasinį imlumą – keičiamas į aukštesnio energinio dažnio pavidalą – aukštesnio dažnio virpesių sielos kūną – bet asmenybė lieka ta pati. Ji nesugrįžta į šitą pasaulį patirti naujos reinkarnacijos – ne – ji eina toliau, kadangi yra Kūrėjo parengti patyrimų ir mokymosi pasauliai. Kada įsisavina vieno pasaulio mokymus, tai juos pritaiko aplinkos Gerovei Brolystės ir Meilės Galia, tuomet yra suteikiamas naujas pasaulis, ir tam pasauliui turi būti pritaikyta ir išorinė sielos tapatybės apvalkalo dažnio apraiška.
Viskas Kūrėjo sumanyta, kad būtų Šventa – nesuteršta! Ir pasauliai tokie, kur vyks mūsų mokymai, ne iš saulės yra atsiradę, kaip atsiradę evoliuciniai pasauliai, kuriuose gyvena žmonės. Šie pasauliai – visi – atsiradę iš saulių – tų šviesulių-žvaigždžių – matomų dangaus skliaute vaiskią naktį. Tuo tarpu visi kiti aukštesnio statuso pasauliai taip pat materialūs, bet jie betarpiškai yra suprojektuojami atitinkamai funkcijai, ir juos stato ne šiaip kokie nors abstraktūs Kūrėjo Sūnūs – realūs Energiniai Centrai. Tai yra protingi Kūrėjo Sūnūs, ir jie turi tą kvalifikaciją energiją taip manipuliuoti, kad sukuria planetas – planetas, kuriose vyksta visos kūrinijos tvarinių veikla. Ir ji yra šventa! Nėra nė vieno pasaulio, kuriame būtų sumaištis. Ji gali atsirasti, jeigu įvyksta maištas prieš Kūrėją – išdavystė – Kūrėjo išdavystė – aukštesnio statuso Kūrėjo Sūnų – Judo išdavystė – yra tokių! Ir mes patiriame, ką reiškia ne tiktai paties Judo, kaip buvusio Jėzaus apaštalo išdavystė, bet ir planetos dvasinio buvusio vadovo Kaligastijos išdavystė, dalyvaujant maište, kurį sukurstė Vietinės Sistemos vadovas – buvęs vadovas – Liuciferis, ir jo pavaduotojas Šėtonas. Štai tas maištas tiktai Jėzaus buvo užbaigtas prieš du tūkstančius metų, bet gilios šaknys per du šimtus tūkstančių metų maišto turi tokią gelmę, kad iki šiol mes turime daug kančių – ligų pavidalu, neteisingumu, melagyste, nusikaltimais, narkomanija, ir daugybe kitų pasireiškimų, kurie yra tik laukiniams būdingi – ydų pasireiškimais – o mūsų yra aukšto energinio dažnio išvystytoje materialioje civilizacijoje, bet ji suformuota ant klaidingo pamato – pelno ir savanaudiškumo pamato vartotojiškumo principu – bet nėra dvasios pamato. Štai tokia civilizacija – jinai nėra šventa! Motyvas – ne Kūrėjas, ne Meilė, ne Brolystė – pelnas, turtai, padėtis. Dėl to ši civilizacija yra kaip milžinas ant molinių kojų. Ji – netvari – netvari, dėl to, kad nėra vedlių. Vedlių nėra, dėl to, kad nėra Dvasinių Mokytojų. Štai dėl ko aš priėjau išvados – prieš daugiau negu dvidešimt metų – aš turiu pradėti ruošti Dvasinius Mokytojus. Tai – vienintelis pasauliui išsigelbėjimo šiaudas! Priešingu atveju bus katastrofa – žmonijos sunaikinimas! Ir dabar jau daug yra tų, kurie mato, kokia artėja katastrofa visam pasauliui, kada sutrinka visa politika, visa ekonomika, šeima, net religija.
Ir štai mes turime Gyvąją Šventovę, kur nėra ritualų – nė vieno – yra gyvas atsivėrimas – Širdyje – Kūrėjui! Dėl to sklindant Kūrėjo garbinimui, kurį ištaria tų mano dvasinių brolių ir sesių Širdys – tiktai materialiomis lūpomis – jisai žavi – žavi – kaip pakylėja tie visi žodžiai, teiginiai! Ir kaip tai kontrastuoja su aplinkos bažnyčiomis, cerkvėmis, mečetėmis, su jų atliekamais ritualais!
Gyvoji Šventovė – yra Kūrėjas – Kūrėjas, patiriamas mūsų Širdyje, prieš tai Jį atradus!
Štai dėl to Gyvoji Šventovė – tai ir yra visa kūrinija! Visa kūrinija turi Gyvąją Šventovę! Nėra nė vieno pasaulio be Gyvosios Šventovės! Net pati Kūrėjo energinių virpesių Buveinė – Rojus – kūrinijos geografinis centras – taip pat turi savo Šventąją Vietovę, kur trilijonai Kūrėjo Sūnų ir Dukrų vienu metu – suėję – garbina kolektyviai Kūrėją. Įsivaizduokite, kokia tai yra galia energinių virpesių, kada iš aukščiausio statuso Kūrėjo Vaikų – visų tobulų – liejasi tokie nuostabūs Kūrėją garbinantys virpesiai – mintys, teiginiai! Ir tas choras aidi po milžiniškus beerdvius skliautus Rojuje – nes Rojuje erdvės nėra – ir tas trunka vienovės akimirką, nusitiesiančią ištisais periodais, kad net ir Pačiam Kūrėjui atrodo, jau užtenka tos garbinimo išraiškos! Jis negali išreikšti Savo pasitenkinimo kaip nors kitaip, kad tokia didžiulė gausa Sūnų ir Dukrų dalyvauja kolektyviniame Jo garbinime – pajustų vieną akimirką – tuomet Jis paskleidžia virpesių bangavimą. Energiniai virpesiai – šventi! Šventovės išraiška iš Paties Kūrėjo Širdies pasklinda į kosminę erdvę, kuri net matoma iki paties Supervisatos centro – kiekvienos iš septynių Supervistų sostinės – bangavimas energine Šviesa – kosmose! Tai yra Kūrėjo reakcija, išreiškiant pritarimą Jo Sūnų ir Dukrų garbinimui, ir tuo pačiu pasitenkinimą, ir ženklą – Užtenka! Dabar eikite prie savų darbų, prie savosios veiklos, kad visa kūrinija būtų dar šventesnė. – Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal