Algimanto pamokomasis žodis – Tikrovė yra be puikybės, Kūrėjo sumanyta Evoliucija – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2021 06 13

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visam pasauliui, pradėdamas nuo Lietuvos. Sakau dvasinius mokymus savo įkurtoje gyvojoje Šventovėje, pavadintoje Kūrėjo vardu – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – vardu. Tai yra tikra, vienintelė Gyvoji Šventovė pasaulyje. Tą aš kartoju nuolat, kadangi aš nežinau, kas žiūrės šitą mokymą, ne visi gi žiūri iš eilės visus mokymus, galbūt tai bus pirmasis mokymas, kurį kažkas YuoTube pamatys, tai šiek tiek ir yra informacijos apie mane.
O dabar mes esame Gyvojoje Šventovėje – yra Gyvosios pamaldos Kaune. Nuostabus miestas, nenoriu kitų miestų nei žemint, nei aukštint, bet Kaunas man patinka seniai. Ir aš pavadinau Kauną dvasine Lietuvos Sostine prieš daug daug metų - prieš beveik 30 metų. Ir dabar aš tą jaučiu – yra kiti energiniai virpesiai. Vakar buvo pamaldos Vilniuje, atėjo šeši žmonės – penki be manęs. Miestas turi daugiau negu pusę milijono gyventojų. Neseniai buvo ten ir trisdešimt ateinančių, liko – penki! Aišku, ateina ir kitų dar pakaitomis. Bet eini Vilniuje ir mąstai – ateis daugiau vienu ar vienu mažiau, o gal dviem? Važiuoju į Kauną - yra pakylėjimas – pakylėjimas – nes aš žinau, Kaune yra tas gyvybingumas bendravimo su Kūrėju – Tikrovės Šaltinio - pasireiškimo štai sklindančio iš mūsų visų. Į Kauną atvažiuoja iš kitų miestų. Tai, ką patiria Širdyje, ir Širdimi, mano dvasinis brolis arba sesė yra Tikra būsena. Ir štai, jis važiuoja iš kito miesto - juk tai kainuoja pinigus – bet Širdis veda iš vidaus. Niekas nereikalauja atvažiuot – vidus, kupinas Kūrėjo Meilės ir Šviesos, tiesiog jaučia trauką Kūrėjui, ir nori kolektyviai pašlovint. Jeigu tuose miestuose atsirastų irgi šlovinančių daugiau, kaip Utenoj susikūrė grupė, paskiau persikraustė į Pakalnių miestelį dėl to, kad ten viena iš urantų – viena iš urančių – turi gražų, gerą namą gražioje vietoje, gamtoje – ir štai iš Utenos atvažiuoja tuos dešimt kilometrų – ir dabar jau ten susirenka daugiau žmonių negu Vilniuje. Įsivaizduokit, proporcingai, tai yra pati stipriausiai tikinti aplinka, nes Utenoj ir Pakalniuose – vos virš dvidešimt tūkstančių gyventojų, Vilniuje – daugiau negu pusė milijono – ateina tiek pat. Reiškia, Širdis atverta santykinai didesniam kiekiui tų mirtingųjų, gyvenančių Utenoje negu gyvenančių Vilniuje! Štai tie virpesiai mano ir juntami!
Ir šiandien, atvažiavęs lipu laiptais į antrą aukštą, na, negaliu nesišypsot – gera man čia - jausdamas tuos virpesius tiesiog einu, ir iškart yra užplūdusi viduje Palaima – gera, kad aš net ir taip garsiai pasisveikinau įėjęs. Ta Energija trykšta! Žodžiu, Kūrėjas mus pripildo Savo virpesių potvyniu tokiu laipsniu, kiek mes patys atveriam save Širdimi Kūrėjui, nesvarbu, kur mes būtume. Ir tai gera, kada tu jauti daugiau dvasinių brolių ir sesių, atvėrusių save Kūrėjui – ne atliekančių ritualą, bet atveriančių save. Ir tada, tai yra tikras atvaizdas – Kūrėjo atvaizdas – pasireiškiantis savo veiksmais bet kokioj aplinkoj. Tokiu jau tada galima pasitikėt, kadangi jisai turi tą gyvybingą ir gyvą ryšį. Aišku, jisai gali atslūgt, jeigu dedama mažiau pastangų. Gyvasis Kelias nenumato užantspauduoto momento visam laikui, nes visą laiką yra judėjimas. Evoliucija – tai yra amžinas judėjimas – turintis pradžią, bet jis niekada neturės pabaigos, nes jis yra iš Amžinybės Šaltinio ir Centro Paties Kūrėjo sumanytas! Tas Gyvasis Kelias yra Tikrovė – Tikrovė – kurios pasireiškimo dabar taip stinga – dabar yra iliuzinė aplinka – iliuziniai apmąstymai, iliuziniai sprendimai.
Įsivaizduokit, Vilniuje sugalvotas toks gardas prie Baltojo tilto – aptvertas, didelis gardas – ir parašyta – fanų zona – lietuviškai – sirgalių aptvaras. Didžiulis didžiulis ekranas, pristatyta kėdžių, galvoju – kas čia bus, kodėl tokie plotai užimti? Tai klausiau vakar Šventovėj – Taigi – sako – čia futbolo čempionatas. Futbolo čempionatas – štai reikia tiems ateit, na, aišku, ten ne už ačiū gi įleis į tą gardą, reikės pinigus mokėt, ir dėl to, kad pažiūrėtų futbolą - kaip dvidešimt du jauni vyrai gainioja vieną sviedinį! Tai yra iliuzija! Tai nėra Tikrovė! Jiems yra tikrovė, kurie sueis į tą gardą. Aš irgi tame garde galbūt būčiau, jeigu aš turėčiau grynai tokį pat interesą, kaip jie, bet kada yra atverta Širdis Kūrėjui, tu nori gyvent prasmingą gyvenimą, kad tai būtų kuriamas Gėris visumos Gerovei, kad ateinanti karta gautų geresnį palikimą negu aš gavau iš praeities kartos. Tai yra Evoliucija! Jeigu šitaip nebus, Evoliucija pradės nykt, degraduot – ji sustot negali. Evoliucija – tai yra vystymasis, o vystymasis – tai yra ėjimas žingsniais į aukštesnį laiptelį, atsistojus ant aukštesnio laiptelio, vėl vektorius į viršų – nestačiai, palengva, bet vis tiek yra palaipsniui žengimas į kalną. Tuo tarpu Evoliucija, kada daro kilpą dėl įvairių priežasčių, tuomet prasideda degradavimas. Degradavimas – tai jau yra menkėjimas, čia jau nebe Evoliucija. Evoliucijos Šaltinis yra Kūrėjas, degradavimo šaltinis yra tinginystė, puikybė – tai yra žmogaus charakterio ydos – tai yra degradavimo šaltinis. Ir žmonės, kadangi neturėjo Dvasinių Mokytojų, kurie savo Šviesą paskleistų iš Kūrėjo, jiems stinga tų Vedlių, kad jie daug ką sužinotų, ko nežino, ir dėl to gyvena iliuzinį gyvenimą. Keista, kada tu gyveni Tikrovės gyvenimą, o aplinkui visa yra iliuzinė aplinka, tarsi atrodytų nėra sąsajos – nėra nė vienos briaunelės, kurioje būtų susiliejimas. Taip, deja, yra tokia aplinka. Tu turi prisiderint prie aplinkos, trupučiuką turėt vieną briaunelę iliuzinę, kad būtų tam tikras perėjimas su vienu deguonies laipsniu iki aukštesnio laipsnio deguonies – švaresnio. Taip, čia yra mums problema. Ypač tie, kurie turi gilesnę Įžvalgą, žvelgdami į aplinką, jie jau numato, kokios bus tragiškos pasekmės dėl tokių klaidingų sprendimų – ir skaudžios pasekmės. Ir visiems jos bus, bet jų negalima sustabdyt, jos įvyks - tragiškos! Todėl reikalingas Įtikėjimas į Kūrėją viduje – kad tragiškom akimirkom ištvertumėm – išliktumėt Gyvajame Kelyje, nes be Įtikėjimo jūs pasimesite, neužteks jums vidinio ryžto išlikt savimi, tada jūs galite tapti iliuziniu kiekvienas. Garantija yra Pats Kūrėjas. Bet Jis nėra ritualinis, kokį dabar demonstruoja bet kuri bažnyčia, bet kuris tikėjimas. Kiekvienas tikėjimas – tai yra sekta – bet ji yra iliuzinė. Prisigalvoja įvairių ritualų, ir tais ritualais jie gyvena, tada sukuria religines beprasmes šventes. Aišku, jos gali būt prasmingos, bet joms reikia gyvasties, reikia įpūst iš dvasios, kad ir Velykos, ir Kalėdos būtų skirtos Jėzui ir Kūrėjui, o ne kiaušinių dažymui, eglučių puošimui, dovanų krovimui. O prasmė ateina tiktai užmezgus gyvą ryšį su Kūrėju, atradus Jį savo viduje. Ir tas vidinis ryšys formuoja mūsų vidinę būseną Širdyje, ir ta būsena mums diktuoja Išminties sprendimus iš Kūrėjo. Jeigu neturi gyvo ir to intymiausio ryšio su Kūrėju, toks mirtingasis negali gaut patarimo iš Kūrėjo, jam sunku net ir mąstyt, kad Kūrėjas gali jam suteikt patarimą. Taip, kiekvieną akimirką Jisai suteikia patarimus, tik reikia turėt jau tą įgūdį bendravimui, išsikalbėjimui Kūrėjui visu savo nuoširdumu apie ką tiktai nori, ir tylint, laukiant atsakymo, ką gi Kūrėjas pateikia, reaguodamas į jūsų išpažinimą. Ir Kūrėjas be perstojo teikia jums Mokymus, tik reikia nustatyt jūsų imtuvą atitinkamomis bangomis, kad išgirstumėte be trukdžių tą garsą – nuostabų Kūrėjo tekėjimą virpesiais. Štai tai yra tikra! O kol nėra to praktinio patyrimo, tuomet yra tam tikri impulsai, kur gali tarsi iš pasąmonės pajaust vieną ar kitą žodį arba teiginį – ir jis tau atrodo, na, tikrai išmintingas, galbūt verta pasinaudot. Ir tai bus prasimušęs per įvairius teršalus iš Kūrėjo Šviesos, pagalbą suteikiantis teiginys-patarimas. Kūrėjas nepalieka nė vieno apleisto, visus Jisai glaudžia prie Savęs, šviesina, stiprina, ir visiems suteikia mokymą, tinkantį kiekvienam asmeniškai, ir būtent tomis aplinkybėmis, kurioms jis yra ir pats tikslingiausias, svarbiausias.
Kada aš mąstau apie pasaulį, apie kūriniją, apie Kūrėją, man gera, kad tai yra ateitis – mano ateitis – kaip ir visų. Ten bus prasmingumas – gyvenimo prasmingumas – kurt Gėrį Visumos labui savaime suvokiamas kaip ta Tikrovė. Dabar šito net nesuvokia, dėl to sunku gyvent žmonijai be idealo. Aš Lietuvai turiu Idealą, ir jį vykdau – Būk tobula, net ir tokia tobula, koks tobulas yra Kūrėjas – kiekvienam Lietuvos žmogui įnešant savo indėlį į savo asmeninį tobulėjimą – štai Idealas Lietuvai – siekt visai šitai mažai šalelei tobulumo per kiekvieno asmeninio tobulumo siekimą! Tai yra Kūrėjo priesakas Jo vaikui – sūnui ar dukrai – Būk tobulas, net ir toks tobulas, koks esu Aš! Štai - tai yra pateiktas Gyvasis Siekis – Likimas! Ir būtent einant Gyvuoju Keliu ir siekiant šito Likimo įgyvendinimo, tai yra pats nuolankiausias Kūrėjo sūnus. Jisai savo nuolankumu yra toks pat, kaip ir Kūrėjas, nes Nuolankumo Šaltinis yra Kūrėjas. Jisai yra pats nuolankiausias iš nuolankiausių, nes nuolankiausias niekada neskriaus kito – jis tik mylės, nuolankiausias niekada neburnos – jis visada užjaus, nuolankiausias niekada nepareikš neteisingo nuosprendžio – jis visuomet bus gailestingas, kantrus, ir išmintingas. Štai dėl to tie, kurie neturi to supratimo, yra kupini puikybės – puikybės – bet jie nesuvokia net ir bažnyčioj eidami išpažinties. Žmonės demonstruoja savo puikybę dėl neišmanymo – išpažint reikia save pirmiausia sau, o tada Kūrėjui! Štai taip.
Tikrovė yra be puikybės - Kūrėjo sumanyta Evoliucija.
Ir aš kviečiu visus – visus – nesvarbu, kokie jie bebūtų – įnešti savo asmeninį indėlį į Kūrėjo sumanytą Evoliuciją visai kūrinijai. Ir šitas pasaulis - ne išimtis. Taip bus, jau yra – mes esame šitame Gyvajame Kelyje, mes – urantai. Pradžia yra, pabaigos niekada nebus – ir šitam pasauliui nebus pabaigos! Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal