395. Algimanto pamokomasis žodis – Šie mokymai skirti visoms tautoms, visoms rasėms! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2021 07 03

Mano vardas Algimantas. Sakau dvasinius mokymus – sakau juos mūsų gyvojoje – vienintelėje pasaulyje – Kūrėjo Vardo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – šventovėje. Šie mokymai skirti visoms tautoms, visoms rasėms! Sakau aš juos ir anglų kalba, jiems parinkęs specialiai kokią nors vietą.
Gyvoji Šventovė yra mūsų gyvo kolektyvinio bendravimo su Pačiu Kūrėju dvasinė komunija – kolektyvinė komunija. Ji teikia mums energinę įkrovą, ir mūsų virpesių galią padidina kvadratu paimtą skaičių tų nuoširdžiai palaikančių – tą akimirką – bendrą komuniją.
Mes esame šitame pradiniame pasaulyje pakeliui į Amžinybę, kuri yra Kūrėjo Energinių Virpesių sankaupos centre – Rojuje – Jo gyvenamojoje buveinėje, nors pats Kūrėjas neturi materialaus pavidalo, neturi jokio kūno, jokios formos, bet Jis turi Savo Energinius Virpesius Savyje, ir būtent tų virpesių sukoncentravimo centras ir yra kūrinijos geografiniame centre – Rojuje. Tai yra – realus, materialus, ir nei gyvas, nei negyvas kūrinys, kuriame yra gyva Kūrėjo Asmenybių – Keturių Šaltinių ir Centrų – virpesių sankaupa.
Visa kūrinija yra materiali, bet ji kuriama iš energinių virpesių iš Paties Šaltinio, per Jo gausios Šeimos įvairių kategorijų Vaikų, kontroliuojančių šituos energinius virpesius, pasireiškimą. Ir kada yra sukuriama Kūrėjo Šeima – dvasinė Šeima – vėl yra atitinkamų kategorijų Sūnūs ir Dukros, ir kurių pajėgumas įsisavinti Kūrėjo teikiamą Energiją, yra įvairus. Todėl kūrinijoje yra miriadai Kūrėjo Sūnų ir Dukrų – tai nebuvo vien tiktai Jėzus – vienintelis – kurį Dievas paaukojo, kaip mūsų nuodėmių atpirkėją – ne. Kūrėjas turi miriadus Savo Vaikų! Ir vienus Jis sukuria betarpiškai, todėl jie iškart yra tobuli – tobuli net ir neturėdami jokio patyrimo - tobulumas yra jų neatsiejama savybė. Ir jie tokie atsiranda pačiame kūrinijos centre – Kūrėjo gyvenamojoje buveinėje – Rojuje. Tuo tarpu mūsų prigimtis yra nors iš Kūrėjo padovanota dvasinė asmenybė, ir mūsų Tėvai yra Tas Pats Kūrėjas, bet mes iš fizinių gimdytojų gauname materialų pavidalą. Ir mūsų smegenys taip pat yra materialios, ir jų dėka mūsų pradinis protas yra gyvulinės kilmės – gyvulinės, ne dvasinės. Mūsų šitame kūne yra Kūrėjo Dovana – dvasinė asmenybė – turinti Dieviškąjį Šviesos Protą. Jeigu tėvai – nuo pat gimimo – pradėtų su vaikais bendrauti Gėrio, Meilės, ir Kūrėjo Virpesiais, tuomet labai greitai būtų pažadintas asmenybės dvasinis Išminties ir Kosminės Įžvalgos protas. Štai tada tas vaikas augtų be ligų, be skausmo – jis augtų be kančių – jis augtų Ramybėje ir Palaimoje. Įsivaizduokite, visose šeimose šitaip tėvai ugdytų savo mažylio charakterio savybes, kurios yra Kūrėjo padovanotos kaip amžinosios – Jo Paties – Kūrėjo – Charakterio atspindėjimas – tiktai vaikučiui padovanotas tas asmens potenciale – asmenybės potenciale – savybių atskleidimas dar laukia, kad taptų aktualu – tai yra realiai pasireiškiančiu. O kadangi tėvai yra neišprusę, jie vaiką pradeda iškart gąsdinti. Kada vaikas jau paauga, kol jisai paauga, tai atrodo – jiems atrodo – kad jis nieko nesupranta, tai su juo taip žaidžia, užsiima štai tokiais maždaug žodeliais – a-lia, te-te, ca-ca – štai pabarškina barškutį, kad atkreiptų dėmesį. Su juo turi būti bendraujama kaip su suaugusiu žmogumi. Jam tie virpesiai – tie žodžiai – juk nusėda į pasąmonę. Jis yra dvasinė asmenybė, nesvarbu, kad jis turi materialų pavidalą, bet jam ta kalba turi girdėtis visą laiką. Iš kur jis supras žodžius, jeigu staiga nuo to – ca-ca, lia-lia, te-te – staiga pradėsite jūs kažko norėti, kad jis jau pasakytų žodį – mama, tėti? Iš kur jis išmoks tą žodį, jeigu jis nebus mokomas – nuo pat pirmos akimirkos – tarti tokių žodžių? Bet, kada jau ir tėvai pradeda suvokti, kad vaikas ima suprasti, ir tada jeigu tėvų įgeidžių vaikai nepatenkina, jie ima gąsdinti – gąsdinti – tai kokiu nors siaubūnu iš pasakų – irgi grubių, žiaurių pasakų – tai kokiu nors policininku, o tie virpesiai vėl nusėda vaikui baime – žemais energiniais žemo dažnio virpesiais. Ir tie virpesiai jau yra užprogramuota būsimoji liga – liga – kuri vaikui pasireikš.
Tai štai, kada mes žvelgiame į kūrinijos visą Šeimą, tai, įsivaizduokite, mes kaip tie mažiausi, turintys materialų pavidalą, esame puoselėjami kūdikiai įvairių kategorijų Kūrėjo Sūnų ir Dukrų. Angelai paprastai yra įvardijami kaip moteriškos giminės, nors jie neturi giminės, kokią turi mirtingieji kaip dvi skirtingas lytis. Kitų kategorijų Kūrėjo Vaikai yra Dieviškos kategorijos įvardijimu - tai štai, Kūrėjo Sūnūs ir Dukros įvairiuose kūrinijos segmentuose siekia – jeigu jie atsirado iš Paties Kūrėjo iš karto tobuli – jie siekia visais įmanomais būdais patekti į planetą, kurioje yra patys žemiausio statuso jų broliai ir sesės – mirtingieji – turintys materialų pavidalą. O tokių planetų – nei daug, nei mažai – šiuo metu – pabrėžiu – tiktai šiuo metu – yra septyni trilijonai – kitas skaičius – septyni tūkstančiai milijardų! Štai, mano mylimieji, astrofizikai, kurie mėginate užmegzti kažkokį ryšį su gyvybe, esančia kosmose – neužmegsite jūs to ryšio, nors yra septyni tūkstančiai milijardų planetų su žmonėmis! Ir štai yra siekimas – tų aukščiausios kategorijos mūsų Rojaus Brolių, Sesių, atvykti į mūsų pasaulį, ir mums perteikti mokymus, kad mus stiprintų, ir padėtų įgyvendinti Kūrėjo mums padovanotą Likimą – žengti link prisikėlimo Šviesos visuomenėje – be ligų – ilgalaikį turint gyvenimą – po tris-keturis-penkis šimtus metų – perteikiant Išmintį kitoms kartoms, kad jaunoji karta pagarbiai žvelgtų į vyresnę kartą, kad nuo pat mažumės suprastų, jog vyresnė karta yra išmintingesnė, ir jie, kada pasieks tokį amžių, bus išmintingesni už jaunąją kartą, ir jų priedermė – sukauptą išmintį perteikti jaunesnei kartai – Meilės Galia – kaip ir jaunesnei kartai yra priedermė – Meilės Galia gerti ryškesnę Išmintį. Nėra savanaudiškumo pasireiškimo – štai esmė – nušvitimo esmė. Savanaudiškumas – yra nuodai dvasinei asmenybei – nuodai Meilei – nuodai Likimo įgyvendinimui. Ir tai yra atviras kanalas kančiai, skausmui, konfliktams, karams.
Ir kada žvelgi į kūriniją, į tokią gausą miriadų Kūrėjo Sūnų ir Dukrų, kurių egzistencijos prasmė – padėti mums – patiems mažiausiems – kad jau dabar – nepatyrę prisikėlimo – žengtų – be baimės – į naujus patyrimus, siektų naujų iššūkių visumos Gerovei, ir tada supranti, Kosmine Įžvalga matai, o dvasine Kūrėjo Išmintimi suvoki ir supranti, koks yra kenksmingas savanaudiškas vadovas. Jis yra tiek kenksmingas, kadangi jis primeta savo sprendimus, kurių turi laikytis visuomenė, ir jeigu tas vadovas yra tiek savanaudiškas, kad nepaklususius tam – išmintingesnius už jį savo brolius ir seses dvasioje – baudžia, kai jie nepaklūsta kvailiems sprendimams. Ir Kūrėjas nieko negali pakeisti! Todėl, kad Jis suteikia laisvą valią, ir laisvoji valia pasireiškia ir to paties kvailo vadovo sprendimams, bet taip pat ir vadovas negali laužyti kito laisvos valios pasireiškimo, jeigu ta laisvoji valia nekenkia Evoliucinio Plano įgyvendinimui, kurį sumanė Kūrėjas.
Štai, mano mylimieji, esmė yra Evoliucinio plano įgyvendinimas. O pirmiausia reikia sužinoti, koks yra tas Evoliucinis Planas. Kaip galima tą padaryti be Dvasinių Mokytojų? Neįmanoma! Reiškia, Dvasiniai Mokytojai yra toji pradinė grandis, kuri gali išvesti žmoniją iš tamsos labirinto – kitaip laukia žmonijos susinaikinimas.
Kadangi aš jums nuolat kartoju – kas akimirką gyvulinis protas degraduoja! Ką reiškia degraduoja? Visą laiką žemi energiniai virpesiai krenta dar į žemesnį dažnį, o tai vėl naujų ligų atsiradimo – energinių virpesių – na, milžiniška pelkė – tamsos liūnas! Ir būtent iš jo kyla visos ligos, nesvarbu kokios bebūtų – ar diabetas, ar vėžys, ar gripas – tai yra žemų energinių virpesių būsena! Ir tie virusai yra būtent iš tokių būsenų. Niekas jų – virusų – negali sukurti! Ir kaip aiškina, kad čia laboratorijoje galbūt paleistas virusas! Žmogus nepajėgus sukurti nė vieno viruso – jis nėra kūrėjas! Jis yra bendrakūrėjas, tiksliau pasakius – gali būti bendrakūrėju su Pačiu Kūrėju, bet šiuo atveju tada jis veiktų visumos Gerovei. O prieš Kūrėją jis negali sukurti nieko, kas būtų gyva, kas išsaugotų gyvastį! Jis gali tiktai atkurti, reprodukuojant tą mirtingąjį – su moterimi – ne vienos lyties partnerystėje.
Žodžiu, mums pagalba teikiama visos dvasinės Šeimos, kad mus stiprintų, kad mes nebijotume žengti į Šviesos pusę, pas Kūrėją – mūsų Tėvą ir Motiną. Tai yra Tikrovė! Ir būtent ji gimdo mūsų Išmintį – Išmintį – kuri jau potencialiai yra mūsų asmenybėje. Bet mes, atvėrę savo Gyvą Vožtuvą, kuris yra mūsų pačių smegenyse – tai yra dvasinis vožtuvas, asmenybės vožtuvas – mes pradedame jausti tuos Kūrėjo teikiamus gyvus virpesius.
Kūrėjas nesiderina prie mūsų! Jis – nesikeičiantis! Jis mums duoda viską, kas yra mums būtina! Mes turime siekti Kūrėjo – siekti Jo atradimo savyje! Ir tam reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kurie parodytų, kokiu būdu reikia atrasti Kūrėją, o pats ieškantis tada patirs, ir būsena paliudys – taip, atradau Kūrėją! - Tai yra tikras patyrimas! Tai nėra perskaitytas, išgirstas teiginys. Tai yra patirtas teiginys. Jis stiprės su veiksmu. Jeigu asmenybė bus pasyvi, jos protas pradės degraduoti, ir vėl savo tinklą užmes gyvulinis, ir net žvėries naikinantis protas, ir Šviesos spindulėlis bus užtemdytas. Reiškia, asmenybė turi nuolat gludinti šitą protą, kad jis būtų mankštinamas – kaip ir materialus kūnas – kad jis būtų veikloje, ir dvasinių šaltinių studijose – kitaip jis užleis savo vietą žvėries protui, kuris naikina, kuris kariauja, kuriam pasitenkinimą teikia išnaudoti, tyčiotis iš silpnesnio, ir pataikauti stipresniam. Žmonija šiandien gyvena žvėries protu.
Kūrėjas numatė Jo Paties Atšvaitą – dvasinį protą – ir padovanoja jį, bet jis yra miegantis. Tam vėl reikalingas Dvasinis Mokytojas, kad atskleistų kontekstą, ir tuo pačiu suteiktų informaciją, pamokytų, ką reikia daryti ir tokiomis aplinkybėmis, kokios yra vis žiaurėjančios, o toliau dar labiau žiaurės. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas