Algimanto pamokomasis žodis – Dvasia valdo materiją! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Pakalniuose (Utenos rajonas), 2021 07 31

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Sakau aš dvasinius mokymus tiek angliškai, tiek lietuviškai, ruošiu Dvasinius Mokytojus visumos Gerovei.
Štai, Kūrėjo yra sumanymas – Evoliucija, kad kiekvienas įneštų savo indėlį į visumos Gerovės paskleidimą, o tada – jos stiprinimą. Aš per Kūrėjo garbinimą – o aš šituos mokymus lietuvių kalba sakau per mūsų gyvąsias pamaldas, kurias aš vedu savo įkurtoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, ir Kūrėjo vardo gyvojoje religijoje – tai štai, kada garbiname Kūrėją – buvo vieno iš mano dvasinių brolių ištartas garbinimo toks teiginys – mūsų laukia Dvasiniai Mokytojai, kad mums teiktų dvasinius mokymus.
Iš tikrųjų tai yra toji Tikrovė, kad mūsų laukia ir ne tik Dvasiniai Mokytojai, bet laukia daugybė mūsų dvasinių brolių ir sesių, kurie nebus mūsų Dvasiniai Mokytojai – tiesiogine prasme – bet, kurie bendraus su mumis, ir jie laukia išgirsti mūsų patyrimus šitame pasaulyje, kaip laukia ir tų mirtingųjų, kurie drauge su Jėzumi kūrė tą Dangaus Karalystę, kada Sūnus Kūrėjas buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto tapatybe. Štai tas laukimas yra dėl to, kad šitame pasaulyje tiek yra daug tamsos! Pasaulis patyrė maištą prieš Kūrėją, kada pasaulio dvasinis vadovas nupuolė į beprotybės tamsą, ir prisijungė prie Liuciferio ir Šėtono sukelto maišto prieš Tėvą – tamsa žmoniją užvaldė! Dėl to ir nori iš mūsų išgirsti, kai mes atskleidžiame savo patyrimus, kaip mes ištvėrėme, būdami Šviesoje su atrastu Kūrėju savo Širdyje, kai aplinkui milijardai mūsų dvasinių brolių ir sesių visomis įmanomomis priemonėmis mėgino nustelbti šitą Gyvąją Šviesą. Štai tas laukimas yra ne tiktai laukiant, kol mes pasirodysime, bet yra ir nerimas jų viduje, kad mes nepasiduotume tai tamsai, kad mes išliktume Šviesoje, turėdami įtikėjimo Dvasinį Stuburą. Asmenybę mums suteikia kaip Amžinąją Dovaną Kūrėjas. Asmenybė yra dvasinė, ir mes turime Dvasinį Stuburą tokį, kokį mes gavome iš Kūrėjo, bet jį reikia gyvu ryšiu su Kūrėju, gyvąja komunija su Kūrėju, paversti realiu tuo Stuburu, ant kurio būtų ir materialus organizmas. Jeigu jis turi – ką pripažįsta mokslininkai, daktarai – materialų stuburą, tai jeigu mes šitam vidiniam kūno gyventojui, kuris yra dvasia – amžinoji asmenybė – suteikta Kūrėjo – mūsų Tėvo ir Motinos – kaip mūsų dvasinio Sūnaus arba Dukros dovana, štai, jeigu mes pripildome ją dvasiniais, Kūrėjo mums teikiamais, Gyvojo Vandens kuo didesniais gurkšniais, gerdami tą Gyvąjį Vandenį, tai tas Dvasinis Stuburas – asmenybės gyvasis Dvasinis Stuburas – sugeba atsilaikyti prieš šitą tamsą, kokia ji bebūtų arši, jis net pakyla virš tos aplinkinės iliuzijos, ir tuo pačiu stiprėja ir fizinis stuburas šito materialaus, laikino, apvalkalo, ir ląstelė taip pat stiprėja – kiekviena ląstelė.
Dvasia valdo materiją!
Visoje kūrinijoje pasauliai yra materialūs, bet juose gyvena arba sielos tapatybę turintys mūsų dvasiniai broliai ir sesės, arba dvasios tapatybę turintys asmenys. Tik šita aplinka, kur mirtingieji turi evoliucines planetas, kilusias iš saulių – o tokių planetų yra septyni trilijonai! – septyni tūkstančiai milijardų yra planetų su žmonėmis! – štai ten yra materialūs Kūrėjo Sūnūs ir Dukros, nes turi materialų apvalkalą. Tai štai ta materija – visa kūrinija materiali būdama – ji remiasi į Kūrėjo Dvasinį Pamatą. Pats Kūrėjas neturi apvalkalo, formos-kūno, bet Jis yra Pats Asmenybė net Keturiuose Asmenyse, ir yra Asmenybės Dvasinis Šaltinis. Štai Jis mums teikia Gyvąjį Vandenį, ir sustiprinimą, jeigu mes turime gilų, gyvą ryšį su Kūrėju. Tai yra mūsų gyvoji komunija. Tai yra to ryšio panaudojimas atsiveriant Kūrėjui, išsisakant savo mintis, ir pajuntant Kūrėjo duodamus mums mokymus-atsakymus. Štai šitoji gyvoji komunija mus stiprina – stiprina, kai mums reikia įsisavinti naują iššūkį – dar tas iššūkis neįsisavintas - dėl to jis baugus, sukelia mums vidinį nerimą – mes tą juntame sąmonės būsena – bet šitoji gyvoji komunija mūsų dvasinį stuburą tiek sustiprina, kad mes oriai pradedame tiestis net ir iš sukreivinto materialaus stuburo. Taip kad materija paklūsta dvasiai nuo dvasinio vidinio gyvo atsivėrimo būsenos! Ta atsivėrimo turi būti būsena – ne intelektas – šito neužtenka – vidinė būsena – nes ji yra gyva.
Taip kad, mano mylimieji, dabartinė sujaukta pasaulio tamsa, jinai mums neturi būti apskritai dėmesio centre. Dėmesio centre turi būti tik Kūrėjas – niekas daugiau! Kūrėjas turi tapti kiekvieno iš jūsų kiekvienos akimirkos Centras, Viršūnė, Šaltinis! Štai tokia būsena garantuoja jums Gerovę, kokią sumanė Kūrėjas visumai, o jums teikia asmeninius iššūkius pagal jūsų subrandintus pečius, kokius jūs turėjote jau prieš tai patyrimus, ir kokia gyvenate būsena dabar. Bet iššūkis visuomet bus didesnis už praėjusį, kad jus stiprintų Dvasiniu Stuburu – kaip asmenybę – ir tuo pačiu, kad jūsų pasireikštų pasitikėjimas didesnis Kūrėju, ir savimi, nuo gyvo ryšio su Kūrėju, nes ir pasitikėjimas, ir įtikėjimas turi augti, gilėti. Jis negali stovėti! Jis pradės bliūkšti! Tada jūs pradėsite degraduoti, smukti, o Evoliucija nenumato žingsnio žemyn. Tai yra degradacija! Gali vykti degradacija, bet čia nieko nėra bendro su Kūrėjo sumanymu – Evoliucija.
Todėl Kūrėjo sumanyta Evoliucija yra nuolatinis lipimas į Laimės Žiburį – kas prisimenate Biliūno apsakymą – ir mes kopiame į tą Kalną! Tarp kitko, ir šiandien atvažiavome į Šventovę – į Pakalnius – ant pačio aukščiausio kalno Pakalniuose! Važiavome į viršų, viršų, aš sakau – Laimės Žiburys! – bet iš tikrųjų Laimės Žiburys yra viduje. Tai yra būsena kopimas į tą Kalną – vidine būsena – atliekant realius, materialius darbus išorėje, jaučiant šitą būseną su Kūrėju. Ir tada yra kiekvienos ląstelės padėka už jūsų gyvenimą Kūrėjo Ritmu, ir atsidavus Kūrėjo vedimui iš vidaus. Tada jūs nieko nebeplanuojate – Kūrėjas už jus suplanavęs yra jūsų amžinybę – tereikia nebijoti tos amžinybės! O žmonės bijo! Įsivaizduokite, bijo amžinybės! Kalba apie amžinybę, ir jos bijo, nes ji kažkur prasidės toli, kai užpils žemele tą grabą! Ne, mylimieji, amžinybė prasidėjusi jau šią akimirką jūsų viduje, atradus Kūrėją – atradus viduje gyvą Kūrėją! Štai tada pradeda pulsuoti to mirtingojo protas – sąmonės lygiu – tąja būsena, kokią sumanė Kūrėjas kiekvienam. Ir tada ateina tas pojūtis, kaip tu esi iškeliamas kaip orus Kūrėjo Sūnus arba ori Kūrėjo Dukra virš iliuzijos. Nesvarbu, kokia ji gali būti – tamsi, savanaudiška, nusikalstama – jūs tampate šviesūs, jūsų negali suteršti aplinka, o aplinką jūs galite pašviesinti, jeigu jūs būsite orus, ryžtingas Kūrėjo Vaikas su nuoširdžiu vaiko atsivėrimu, kaip vaikas atsiveria mylintiems tėvams, kada jūs atsiversite savo Dvasiniams Tėvams, bet turėdami ne vaikišką protą, o Kūrėjo suteiktą kaip dovaną – asmenybės Dieviškąjį Išminties Protą. Naudokitės juo, paverskite jį veikiančiu per gyvą ryšį su Kūrėju, nes tas protas taip pat turi būti treniruojamas. Jam reikalinga pastangos, veiksmai, prieš tai priėmus sprendimus, ir tie veiksmai turi atitikti Kūrėjo Valią. O kaip aš sakiau – Kūrėjas viską jums suplanavo! Todėl patys nekurkite planų, nes jie bus klaidingi, ir jų negalėsite įgyvendinti, o tada būsite nusivylę, kad jų neįgyvendinote! O Kūrėjas jūsų planų neįgyvendins, nes Jis sumanęs Savąjį Planą visumos Gerovei – ne jūsų asmeninei gerovei – visumos Gerovei!
Jeigu jūs siekiate savo planų, reiškia, jūs neturite dvasinio ryšio su Kūrėju – vienas dalykas, antras dalykas – jūs esate puikybės ir savanaudiškumo pilni, nes jums rūpi jūs, o ne visuma! O jeigu jūs rūpinsitės visuma, tada atsiversite Kūrėjui, tada rūpestis savimi iš tikrųjų tampa centras jums – rūpestis – bet ne šiaip, kaip protas – gyvulinis – sako – sau patogaus gyvenimo, ne, taip, kaip Išminties Protas supranta pasirūpinimą savimi kuo geriau taip, per kuo gilesnį atsivėrimą Kūrėjui, susiliejimą su Kūrėjo Protu, o iš tikrųjų net su Kūrėjo suteikta ikiasmene Dvasia – Minties Derintoju – kad jūsų – kiekvieno – asmeninė asmenybė susilietų su Kūrėjo Dvasia – Minties Derintoju – ir gautų iš jūsų asmenybę pats Minties Derintojas. Štai tada Dieviškumas jus užtvindys! Ir susiliejimas su Kūrėju, jis gali būti atidėtas, kaip man atidėtas yra, kad vykdyčiau savo misiją, apšviesdamas visą žmoniją, ir jums bus atidėtas, kad toliau taip pat liktumėte planetoje, ir šviestumėte planetą Kūrėju – savo gyvenimu, kuris jums taptų Centrine Kūrėjo Šviesa, ir Pats Kūrėjas būtų jūsų viduje Centras, ir Šaltinis visiems jūsų darbams, visoms jūsų mintims, ir jūsų būsenai. Štai tada bus Dvasinis Stuburas, štai tada bus fizinis stuburas tiesus, štai tada bus jūsų Išmintis, pasitenkinimas, jums dirbant visus darbus – visus be išimties – be išimties! Visi darbai – šventi, kurie atitinka visumos Gerovę, kokią suprojektavo Minties Derintojas Evoliuciniu Planu. O, kadangi jūs nežinote jo Plano niuansų, tai štai ir turėtumėte sulieti save su Kūrėju, ir vykdyti tą Planą, kaip jį suplanavo jums Kūrėjas – visumos Gerovei – ir tada jums nereikia sukti galvos, ką jums daryti rytoj, poryt, net ką šiandien daryti.
Kūrėjas jus veda kas akimirką! Būkite šitame – pasakysiu lietuvišką žodį – farvateryje – chm... – tėkmėje – upės tėkmėje – chm... – farvateryje ... Tai štai, Lietuvoje turi būti lietuvybė! Dėl to aš ir sakau – būkite Upės tėkmėje! – Upė – Kūrėjas! Vaga – Kūrėjo – jūsų – laivelis – tegu jis atsiduoda upės tekėjimui. Kūrėjas numatė, kur yra užuolanka kokia, niša kokia, įlankėlė, kad ten jus įplukdytų, ir jūs ten pašviestumėte kitiems. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal