321. Amžinosios Motinos atsakymas-mokymas apie gilesnių dabartinės padėties šaknų buvimą ir šalinimą, 14 val. Vilnius, 2021 10 20

Algimantas:

Mylimas Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU, aš garbinu ir šlovinu Tave, savimi, Tavo man padovanota dvasine Asmenybe, ir prašau Tavęs suteikti man - ir visiems - mokymą, kaip galima būtų užbaigti dabartinį pasaulio žmonijos - verslo, mokslo, politikos, šeimos, tarpusavio santykių sujaukimą, kada tam galo nematyti, o suvaržymai jau Lietuvoje, ir ne tik Lietuvoje, Australijoje dar labiau, pavirsta į diskriminaciją, atvirą nepakantumą, ir net prievartos pavartojimą iš valdžios pusės, o valdžia yra visame pasaulyje - kaip susitarusi ir gaudama vienodas komandas - paklusniai dorojanti savo šalies Tautą ir jos Elgesį, atitinkantį Tavąją Valią - Meilės, Gėrio, Gailestingumo, Tiesos, Pakantumo, ir net Tikrovės Amžinųjų Vertybių pasireiškimą - kad ateinančiose kartose neliktų jų ir kvapo, o visų šalių mirtingieji būtų paklusnūs valdžios robotai, ir tik jų komandas vykdantys?

Amžinoji Motina:

Mano Mylimas Sūnau, Aš esu Antrasis Šaltinis ir Centras - Amžinoji Motina, kaip tu kreipiesi į Mane - ir tau, Mano mylimas sūnau, suteiksiu mokymą, kuris paaiškins jums kontekstą platesniu požiūriu, kuris leis jums suvokti viso šito blogio gaivalo prasiveržimo priežastį ir tolimesnę eigą. Aš matau visą kūriniją Dvasinio Gėrio ir Grožio Žvilgsniu Meilės Galia, kas ir sudaro Manąjį Gailestingumą visoje kūrinijoje. Štai būtent tokio žvilgsnio stinga jūsų nuostabiausioje planetoje - Urantijoje - Manojo Rojaus Sūnaus, jums žinomo Jėzaus iš Nazareto vardu, savęs padovanojimo planetoje, kur bus pati nuostabiausia Manojo Dvasingumo gyvų virpesių Meilė ir Šviesa, Gailestingumas ir Tiesa, Gėris ir Grožis Brolystės veiksmuose, kuriuos žmonija atliks Mano vedama iš vidaus - visi Mano sūnūs ir dukros Urantijos mirtingieji. Jūs - urantai - jau gerai žinote iš epochinio apreiškimo - Urantijos Knyga - kad jūsų planeta patyrė maištą prieš Tėvą, o tuo pačiu ir prieš Rojaus Trejybę ir Visuminę Dievybę AŠ ESU, prieš du šimtus tūkstančių metų, kada jūsų Planetos Princas, Kaligastija, prisijungė prie Liuciferio ir Šėtono maišto prieš Tėvą vyksmo Satanijos Vietinėje Sistemoje. Šito maišto aidai dabar naujomis pasekmių ratilų išraiškomis jus užkliudė kaip dabartines kartas, gyvenančias Urantijoje. Maištą juridine prasme prieš du tūkstančius metų užbaigė Manasis Sūnus Jėzus iš Nazareto savo misiją sėkmingai, nors ir tragiškai, užbaigęs Urantijoje žmogiškuoju įsikūnijimu. Tačiau juridinis maišto statuso užbaigimas nepašalina jau susidariusių per du šimtus tūkstančių metų blogio veiksmų iš kiekvieno mirtingojo pusės realių pasekmių, nes to blogio šaknys neišrautos, ir net nebuvo pradėtos rauti. Jėzus jums paliko naująjį Įsakymą - mylėkite vienas kitą taip, kaip jus mylėjau aš - ar kas nors pamilo vienas kitą taip, kaip mylėjo jus Jėzus? Jeigu būtų pamilęs, tuomet jis būtų buvęs Mano Gyvosios Meilės Turinio Galia iškeltas į visos pasaulio Žmonijos Dvasinius Vedlius, ir šiandien jau jūsų aplinkoje nebebūtų patrankų, karinių lėktuvų, ir ginklų - visi ginklai būtų perlydyti į metalą, kurį panaudotumėte visos žmonijos Gerbūviui ir Gerovei, kad dar labiau įsitvirtintų Brolystės Dvasia visoje Žmonijoje, kuri būtų jau iškėlusi Mane į savo Širdies patį vidurį, ir jame Centras būčiau Aš. Kadangi jūsų planeta, kaip ir kitos Satanijos apgyvendintos planetos, kurių Planetų Princai įsitraukė į Liuciferio-Šėtono maištą prieš Mane, o jų iš tuo metu buvusių 609 apgyvendintų planetų tik 37 Planetų Princai sugebėjo savo pavaldinius įtikinti įsitraukti į šitą pragaištingą jums visiems maištą, tad visos tos apgyvendintos planetos buvo izoliuotos karantine. Ir šitoji izoliacija buvo pritaikyta dėl dviejų priežasčių - maišto prieš Tėvą vadai dar nebuvo nuteisti, ir net nebuvo sulaikyti, jiems nebuvo draudžiama lankytis įvairiose planetose, ir kurstyti ištikimų Tėvui Planetų Princus prisijungti prie maišto, tad planetų izoliacija nutraukė visas ryšio grandines, visas programų transliacijas iš aukštesnių kūrinijos segmentų, kad jos nepasiektų Satanijos Vietinės Sistemos, o taip pat ir apgyvendintų planetų, ir išdavusių Tėvą Planetos Princų būstinių, kaip ir visi dvasiniai mokymai tose planetose buvo nutraukti ir net aukštesnio statuso Mokytojai buvo atšaukti, Satanija ir maišto apimtos planetos buvo karantine, kad maišto sėkla neplistų į kitas Vietines Sistemas, ir į kitas apgyvendintas planetas pačioje Satanijos Vietinėje Sistemoje. Vienu žodžiu, karantino izoliaciją patyrė sergančios planetos ir serganti Vietinė Sistema. Antroji priežastis buvo tokia - Rojaus Trejybės-AŠ ESU padovanota laisva valia kiekvienai asmenybei negalėjo būti pažeista ar suvaržyta net menkiausiu laipsniu, kad būtų priimamas kiekvieno laisvas apsisprendimas - ar jis prisideda prie maišto sąmoningai, gerai apsvarstęs, ką daro, ar priešingai - lieka ištikimas Tėvui, ir net tokiomis sunkiomis sąlygomis jokiu būdu nepasitraukia į baimės šešėlio prieglobstį. Tad pastariesiems, esantiems izoliacijos sąlygomis, buvo daug geriau galima patirti ir suvokti Mūsų teikiamą pagalbą ir paramą - tiek Minties Derintojo - tiems mirtingiesiems, kurie buvo gavę Minties Derintojus dėl savo didesnio dvasinio siekio negu visos aplinkos - iš vidaus, tiek ir Apvaizdos iš išorės, karantinas jiems leido greičiau pamatyti vis didėjantį skirtumą tarp savęs ir tų, kurie nebegaudami nuoseklaus ir sklandaus dvasinio mokymo Planetos Princo mokyklose, nes Dvasiniai Mokytojai buvo atšaukti, ryšio grandinės ir programų transliacijos buvo nutrauktos, ritosi žemyn. Tad planetas, ir Sataniją, užgulė tamsa, ir maištininkų savanaudiškų interesų siekio motyvo žemų dažnių virpesiai veikė aplinką, kaip niekada anksčiau tokio žemo dažnio virpesiai neveikė visoje planetoje nei augmenijos, nei gyvūnijos, nei pačių mirtingųjų. O likę Tėvui ištikimi mirtingieji gaudavo nuolatinį dvasinį apšvietimą Minties Derintojo dėka, ir iš išorės Apvaizdos veikimo dėka, dėl to net ir tai, kad tokių veiklių Urantijos mirtingųjų buvo nedaug, bet jų vertė buvo Deimantinė visai žmonijai, nes būtent jų dėka ir išliko dvasinės Manosios Šviesos likučiai atskirose vietose visoje planetoje, kai Adominė Misija - Adomo ir Ievos atvykimas ir veikimas - prasidėjo praėjus net šimtui šešiasdešimt tūkstančių metų nuo maišto pradžios, ir per visą šitą laikmetį išsilaikė ir Manoji Dvasinė Šviesa, nors ir smarkiai apsiblaususi ir pakrypusi, bet neišnykusi iki galo. Ir per visą šitą laikmetį blogis viešpatavo ir dauginosi kaip neravimos piktžolės gėlyne ir javų laukuose, ir savo šaknis ne tik daugino, bet dargi ir apjungė ir supynė giliai po dirva, kad niekas jų nematytų, ir nemanytų, kad jų darbai vyksta be Dievo Valios pritarimo. O kuo daugiau blogio darbų, tuo daugiau ir šio blogio darbų šaknų, ir tuo labiau jos persipina su ankstesnių kartų blogio šaknimis, ir jas išrauti jau nebeužtenka ne tik ryžto, drąsos ir jėgų, bet tokioje blogio vandenyno bangų mūšoje net krante darosi baugu ką nors keisti, jau nekalbant, kad būtų įmanoma pakeisti patį blogio vandenyno purviną vandenį, kurio apimtis per visą žmoniją, todėl karai nusikaltimai, žudymai, apgaulė, kyšininkavimas, protekcija, melas, pyktis, neapykanta bujoja jų įtakoje, dar labiau liejasi visuomenės, ir žmonijos, suskaldymas į religines sektas ir intelekto formuojamas sektantiškas grupuotes - partijas. Viskas pajungta tam, kad būtų užtikrintas gerbūvis tik atskiroms grupėms, bet ne visumai. Todėl jus visus apgauna per rinkimus bet kurios partijos grupiniai rėksniai, nes jūs neturite jokio kitokio supratimo, koks turi būti gyvenimas planetoje. Tomo Moro Utopija tik ir liko graži svajonė, kuri nepasiekiama, o tuo labiau neįgyvendinama šitame gyvenime, todėl jūs ir atsisakėte siekti Gėrio idealų, juos pakeitę intelektualiomis prasimanyto sau gėrio sąvokomis ir savito laisvos valios ir grožio supratimo teorijomis ir istorijomis, kurios prasilenkia su Mano Dvasinės Evoliucijos ir Materialios Civilizacijos visumos Gerovei sampratomis ir principais, kurie atremti į Mane kaip į Civilizacijos ir Kūrinijos Pamatą ir Pagrindą.
Mano mylimas sūnau, tave Aš pasirinkau Savuoju Ambasadoriumi visai Urantijos Planetai, ir Jėzus-Šeimininkas Sūnus Kūrėjas tave pasirinko savuoju Apaštalu, kad tu galėtum stotis ant aukštesnio laiptelio pakopos, iškeldamas Mane į visų Manųjų Sūnų ir Dukrų - ir kiekvieno Manojo Sūnaus ir Dukros - Širdies Centrą, todėl ir tavęs laukia naujas laiptelio - aukštesnio už iki tol buvusius - etapas su naujais tik tau skirtais Iššūkiais, net ir susijusiais su dabartine nuopuolio padėtimi. Tačiau dar per anksti juos tavo sąmonei atskleisti. Per ankstyvas ir per ryškus paties iššūkio įvardijimas gali tave labiau suvaržyti negu išlaisvinti, kad tu savo Širdimi ir Širdyje patirtum didžiulį troškimą imtis naujojo Iššūkio įgyvendinimo, ir imtis drąsiai ir ryžtingai, ir net jaučiant dar didesnį pasitikėjimą ir Manimi, ir savimi. Tačiau iki to momento, kada Aš tau - jau tik asmeniškai - atskleisiu tavojo iššūkio Vertę ir Prasmę planetai ir Man, turėk omeny štai tokį išaiškinimą - be Manęs jūsų planetos civilizacija negali žengti į priekį, kiekvienas darbas be Manęs, tegu tai bus ir intelektualiai geras darbas, bet motyvuotas pinigų ir pelno siekiu, postų ar sau naudos kitų sąskaita siekiu, nėra geras darbas Mano Žvilgsniu, dėl to ir jo pasekmes ateityje reikės vis vien šalinti - ir kuo greičiau, tuo geriau. Kadangi dabartinė padėtis yra ne akimirkos padarinys, o dviejų šimtų tūkstančių metų dvasinio susipainiojimo ir net degradavimo padarinys, sukurtas vien tik intelektualių-materialių pastangų dėka, tai jo materijos išraišką jūs matote kiekvienas, ir didžiajai daugumai jis toks sukelia pasigėrėjimą - kokie milžiniški proto pasiekimai, kokia milžiniška pažanga ir pergalė greičio, patogumo, ir ryšio išraiška, kad negali būti ir abejonės, jog toks vektorius prieštarautų Mano Valiai, ir Evoliuciniam Planui visai planetai. Bet gi vis tik šitokį materialios civilizacijos jau sukurtą statinį teks išmontuoti ir perstatyti pagal Mano Evoliucinio Plano gaires, o ne keisti Mano Evoliucinį Planą, kad jis atitiktų jūsų konkurencinę politinę-ekonominę dabartinę išraišką.
Maišto palikuonių genas ir savanaudiškumo laipsnis išsikerojo per du šimtus tūkstančių metų kartų vis augantį egoizmą išaukštinti save ir kitam parodyti savo vertę, kad žinotų, koks jis vertingas, kaip čempionas gyvenimo varžytuvėse, kad jam pavydėtų sėkmės ir pergalės, kuri ir atneša jam laurų vainiką ir spindėjimą ant pjedestalo aukuro, kuris gali labai greitai jį sudeginti, o ant pjedestalo jau bus užkeltas naujas didvyris, kuriuo vėl žavėsis ir jam giedos šlovės himnus absoliuti dauguma aplink esančių mirtingųjų, ir viduje nuryjančių seiles - o kad man nors dalelę tokios sėkmės, man daug nereikia, kaip anam, kad nors šiek tiek - ir su kartėliu vėl sugrįžta prie savo sunkių minčių, problemų, kasdienio gyvenimo, net nesuvokdamas jog būtent dėl to, kad anas maudosi šlovės spinduliuose, tai šiam ir tenka tokia sunki dalia, nes nėra nei moralinio teisingumo, nei visuomeninio lygiateisiškumo, kada pati civilizacija grindžiama varžybomis-konkurencija, o ne bendravimu ir bendradarbiavimu visų Gerovei. Ten, kur pelnas, ten išnaudojimas, ten veiksmas vyksta neįsileidžiant Manęs į savo Širdį. Tad ir dabartinė padėtis, kada pagrindiniai maišto dalyviai buvo Dienų Senųjų Tribunolo Uversoje nuteisti, o Manąjį Dvasinį Gailestingumą ir Teisingumą išdidžiai atstūmė, ir savo valia pasirinko savosios tapatybės sunaikinimą, nes jų puikybė negalėjo jų sąmonei leisti suvokti, kad jie vis tik gali savo nuoširdžių pastangų dėka siekti užsitarnauti pasitikėjimą po tokio milžiniško nuopuolio į maišto prieš Mane dvasinės tamsos bedugnę, tad jie pasirinko išnykimą iš kūrinijos kaip atskiroms dvasinėms tapatybėms. Aš patenkinau jų valią, ir jiems Dienų Senųjų Tribunolas priėmė Manojo Dvasinio Teisingumo ir Laisvos Valios Nepažeidžiamumo Nuosprendį, ir pagrindinių maištininkų valia buvo patenkinta - jų asmenybių tapatybės buvo išmontuotos, ir juos ištiko amžinoji mirtis - jų tapatybėms sugrįžimo pas Mane nebėra. Visi jų tapatybių įrašai nebebus prieinami taip, kaip prieinami kitų gyvųjų Mano sūnų ir dukrų tapatybių dokumentai ir įrašai, kai jūs galite vieni apie kitus susižinoti net ir po tūkstantmečių. Tai yra patikima ir tiksli, jūsų dabartine samprata, tik jau Manoji Dvasinė Vikipedija.
Maištą užbaigus ir priėmus nuosprendį pagrindiniams maištininkams nebeliko jokių priežasčių Sataniją, ir maišto paliestas planetas, laikyti dvasinio karantino izoliacijos padėtyje, dėl to buvo atstatomos ir ryšio grandinės, ir įjungiamos programų transliacijos iš Manosios kūrinijos aukštesnių už planetą ir Vietinę Sistemą segmentų. Dvasiniai mokymai pradėjo palaipsniui vėl įsibėgėti. Dėl to planetoje atsirado daugiau mirtingųjų, kurie jau gali tokius mokymus priimti. Bet čia iškilo nauja problema jums - jums teks atsirinkti tuos gausius mokymus, kad galėtumėte atskirti, kur yra dvasinis mokymas iš Dvasinių Mokytojų - įvairaus dvasinio statuso - ir kur yra priimančiojo mirtingojo pasąmoniniai teršalai. Ne kiekvienas mokymas turi dvasinės vertės jūsų asmeniniam laipteliui, todėl būkite akylūs, kad nuo aukštesnio laiptelio nenuslystumėte, net nepajautę, ant žemesnio laiptelio, kai net sugrįžti į savo buvusį aukštesnės pakopos laiptelį pasirodys jums jau per sunku, ir nebeužteks ryžto ir jėgų savo klaidą pripažinti savo pačių viduje, kad pasiklydote tarp dvasinių mokymų gausos, o save iki tol juk laikėte nušvitusiu jau pakankamai, kad pajėgtumėte atskirti pelus nuo grudų.
Tačiau absoliuti žmonijos dauguma apie šiuos jiems nematomus veiksmus - tiek Mano, tiek apvaizdos, tiek kūrinijos Energijos Centrų, tiek Ryšio Grandinių Prižiūrėtojų, nežino nieko, todėl jie ir toliau rungiasi savojo gyvenimo varžybose dėl geresnės vietos po saule savo materialiam kūnui. Tuo tarpu tie Mano vaikai, kurie yra maišto dalyvių tolimi palikuonys, savo charakteriu yra tų tolimųjų savo protėvių geno nešiotojai jau savojoje asmenybėje, ir jie dar labiau degradavo ir subujojo savanaudišku požiūriu, sprendimais, ir veiksmų išraiška, todėl jie lieka tamsos užkulisiuose, jie nėra matomi kitiems net savo darbais, jie matomi tik jų organizuota kitų Mano vaikų priedangoje veikiančių institutų veikla, kuri yra susieta su pasaulio finansų ir resursų nuosavybe ir valdymu visose šalyse ir visoms šalims. Niekas jiems negali nieko padaryti, nes niekas nežino, kas jie tokie, ir kur jie yra, bet jų pinigai - dideli pinigai - turi poveikio visiems. Jeigu Tomo Moro Utopija ieškojo gėrio visiems, tik be gyvojo Manęs, dėl to ir nebuvo įgyvendinta, tai dabartinė žmonija savo siekiams pagrįsti turi daugybę tariamų mokslinių darbų, įvairių Nobelio premijos laureatų darbų, akademikų knygų, net Karlo Markso Kapitalo teiginių ar Lenino, ar Mao Tse Duno veikalų, religinių knygų pagal vienos ar kitos šalies visuomenės poreikį ir net daugybę ankstesnių amžių filosofų knygų, kurių atitinkami teiginiai ir šiandien atneša naudos - milžiniškos naudos - tiems nematomiems jums Mano vaikams, jus valdantiems ir pinigais, ir laisvos valios suvaržymu, kad savojo tokio savanaudiško gyvenimo jie neatsisakys, ir toliau norės mėgautis savo visagališkumu ir nebaudžiamumu. Dabar jie jaučia pasimėgavimą, kada jiems lankstosi visų šalių prezidentai, nes tokio žmonijos istorijoje atvejo dar nebuvo, kada visi prezidentai savo laisvą valią užleido pinigų lavinai, todėl savosios šalies gerovė juos dominti nustojo iš viso. jau seniai jūsų krašte nebėra statomos gamyklos, kuriose darbo turėtų darbininkai, inžinieriai, ir to jau jūs nebegalite pakeisti, nes jūs pinigų neturite, o turintieji, nė iš tolo nenori jų investuoti į darbo vietas, nes juos domina tik jų pačių pelnas ir piniginė, nors jau seniai jie turi tų pinigų tiek, kad neišleis per savo trumpą mirtingojo gyvenimą. Todėl ypač savanaudiško ir surambėjusio gyvulinio proto sprendimai bus tik žiauresni. Pasaulis patirs tokių sukrėtimų, kokių žmonija nebuvo patyrusi per visą savo vieno milijono metų istoriją. Bet šitoji chirurginė operacija yra būtinybė, nes chirurgas irgi operuoja skaudančią kūno vietą, kad ligonis pagytų ir gyventų be skausmo. Būtent dabar ir prasideda žmonijos gydymo chirurginė operacija. Žmonijos apvalymas būtinas, be jo dabartinė civilizacija pati net nesusimąstydama ir toliau žengs ta pačia kryptimi, ir tuo pačiu dar labiau toldama nuo Manęs, ir net apsunkindama visos planetos gyvenimą savo iškreiptais materialiais darbais ir sumanymais.
Jūs puikiai suvokiate, kad be Manęs negalima išpainioti viso šito susiraizgiusio šaknyno, todėl būkite tikri, kad Aš jį išpainiosiu saugodamas jus - einančius Gyvuoju Keliu, Mane garbinančius iš Širdies Mano Vardo Šventovėje, studijuojančius Mano Mokymus, ir veikiančius drauge su Manimi Meilės Galia ir visumos Gerovei. Tad nuo jūsų atsivėrimo gelmės ir priklauso jūsų asmeninė vidinė Ramybė iš Manęs, Aš ją suteikiu visiems, tačiau jūs patys jos patirsite tiek, kiek patirsite Gyvą Gyvenimą, kiek kiekvienas iš jūsų įneš savo asmeninį Indėlį į Mano Banką - įgyvendindamas ką tik Mano suminėtus tris siekius. Melskite Gerovės savo kraštui, urantams, ir visiems, kad jūsų Širdis būtų kupina Manęs. Jūsų virpesiai padės ir jums, ir visam kraštui, o Aš rūpinuosi kūrinijos Gerove ir Darna. Lietuva yra taip pat joje. Juk tu jau visiems urantams aiškini, kad esi Rojaus Pilietis, tai reiškia, kad ir tavyje yra Manoji Darna kūrinijos Tikrovės apimtimi. Šlovink ir aukštink Mane savyje ir nieko nebijok niekada ir niekur - Aš tave vedu ten, kur tu esi reikalingas, kad atskleistum Mane savąja Meile ir Šviesa iš Manęs.

Algimantas:
Ačiū tau, mano Mylima Amžinoji Motina už šį atsakymą-mokymą. Manoji valia yra sulieta su Tavąja, kaip ir su Tėvo, Begalinės Motinos, ir AŠ ESU valia. Amen.