531. Algimanto pamokomasis žodis – O sau pateisinti, kad jūs tiek nededate pastangų, jūs prigalvojate sau šimtą dvi priežastis! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2023 03 25

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai, pradėjęs nuo Lietuvos, sakau dvasinius mokymus lietuviškai gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU vardo šventovėje – vienintelėje pasaulyje Gyvojoje Šventovėje – nes joje jokio nėra ritualo. Angliškai mokymus sakau kur nors lauke, mieste, gamtoje, gali būti ir kokiame nors uždarame statinyje priklausomai nuo aplinkos ir mano vidinio pojūčio, kur ta aplinka mane traukia, patinka. Ir dabar sakau dvasinį mokymą šitoje Gyvojoje Šventovėje, nors mes, urantai, prisijungę dabar tarpusavyje vienas su kitu per Skype‘o ryšį. Tai yra prasmingas Skype’o panaudojimas visų Šviesos labui.
Štai aš dabar žiūriu, čia yra mano iškelta Kūrėjo vėliava mano darbo kabinete. Šita Vėliava pakeis visas kitas, susietas su Jėzumi simbolines išraiškas – kryžių, kryžių su pačiu nukryžiuotoju – nes tai yra trys vienodi apskritimai tarpusavyje susieti dvasine vienove, ir čia yra mėlynas fonas – Visuminės Dievybės AŠ ESU galios simbolis, o viduje yra Rojaus Trejybės Lygiaverčiai Trys Asmenys – Trys Šaltiniai ir Centrai – nė vienas nėra viešpataujantis kito atžvilgiu. Štai ir kryžius yra prasmingas, kadangi jisai rodo vertikalią kryptį, kaip kūrinijos Rojaus Trejybė – Šaltinis ir Centras – nuleidžia Savąją energinių virpesių galią per visą kūriniją iš viršaus apačion, ir kaip toji Kūrėjo Meilės Galia paskleidžiama po visą kūriniją horizontaliai Jo vaikų – dvasinių brolių ir sesių.
Štai mes dabar Šventovėje garbiname Rojaus Trejybę-AŠ ESU, laikydami gyvąją komuniją, reiškia, palaikydami gyvąjį bendravimą atverta Širdimi, nuoširdžiai bendraudami su Kūrėju ir tarpusavyje. Ir, kada aš išgirdau, kad mes kiekvienas jaučiame Meilę skirtingai, įvairiai, nes mes esame įvairūs, skirtingi, kaip asmenys, iš dalies tai yra taip, kadangi Kūrėjas padovanoja asmenybę, kuri neturi kopijos – kiekviena yra originalas – tačiau mes turime paties Kūrėjo Dvasią. Kūrėjo mums suteikta dvasinė asmenybė yra – unikali. Tuo tarpu Kūrėjo Dvasia – Minties Derintojas – yra iš to Vieno Šaltinio – Vienintelio Šaltinio – visai kūrinijai – Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Reiškia, mūsų viduje yra to Vieno Šaltinio ir Centro Fragmentas, ir būtent dėl jo mes pajuntame Meilės Galią dvasine išraiška labai panašiai. Koks yra skirtumas? Skirtumas yra toks, kad mes turime skirtingą atsivėrimo lygį Kūrėjui. Mūsų nuoširdumas yra nevienodas – nors Nuoširdumas yra Kūrėjo charakterio savybė – tačiau, kadangi mes turime skirtingą komunijos – gyvosios komunijos – gelmę, reiškia, vieni sekliau, kiti giliau, atverdami save Kūrėjui, tą Meilės Galią ir pajunta skirtingu laipsniu, nors iš vienodo Šaltinio, iš to paties Kūrėjo gautos Dvasios – Minties Derintojo – dėka. Panašumas yra, bet išsaugomas ir tam tikras mūsų tapatumas per atsivėrimą Kūrėjui. Jis skiriasi – skiriasi mūsų bendravimas su Kūrėju, mūsų dvasinės studijos, studijuojant įvairius apreiškimus – mes skirtingai juos studijuojame, ir tuo pačiu skirtingai juos suprantame – bet yra per Kūrėjo Dvasią, jeigu mes nuoširdžiai juos studijuojame drauge su Kūrėju, yra viduje asmenybės pajuntamas dar naujas klodas to teiginio, kokio klodo mes anksčiau – tą patį teiginį skaitydami – nebuvome pajutę viduje Širdimi. Tai štai, jeigu mes dedame daugiau pastangų studijoms, nuoširdžiai, drauge su Kūrėju, natūralu, tai padeda mums suprasti Gyvąjį Apreiškimą daug giliau, ir tuo pačiu mūsų Meilė pasklinda kitiems didesnė – virpesiais tiesiog iš mūsų sklinda, mums net neištarus nė žodžio. Ir, jeigu jūs būsite įdėmesni, tai jūs išgirsite kai kiti jums sako – Man su tavimi kažkaip tai ramu, man patinka bendrauti su tavimi. – Reiškia, pajunta tuos virpesius, jeigu tas mirtingasis irgi yra nuoširdus. Kitas nepajaustų virpesių, jeigu jis užsidaręs ir gyvena iš esmės savo žmogiškojo proto, kilusio iš gyvulinės kilmės pradmens, viešpatijoje – ne dvasinio, dieviškojo proto viešpatijoje – bet to gyvulinio proto viešpatijoje – tas pats smegenų centras. Jis generuoja visiškai kitokius impulsus, kitokius virpesius, kitokį energijos dažnio pasireiškimą, koks sklinda iš mūsų. Dėl to ir su urantais – su vienais miela bendrauti, su kitais ne tiek miela, nes yra aikštingi, užsispyrę, tai kam tada švaistyti tą savo brangią energiją, gaunamą iš Kūrėjo, kažkokiems beverčiams plepalams. Apskritai, plepalai niekam nereikalingi! Turi vykti prasmingas bendravimas. Jeigu nėra ko pasakyti, nėra ko tada ir šnekėti, tuščiai švaistant laiką. Geriau tuo metu paskirti dėmesį dvasinėms studijoms.
Bet visiškai pasikeičia, kada mes patiriame gyvąją komuniją su Kūrėju. Štai, žiūrėkite, koks yra skirtumas, kada mes išreiškiame balsiai savo garbinimą Kūrėjui! Tai yra mūsų atsivėrimas! Ir net to vidus, kurio yra seklesnis įtikėjimas, pasitikėjimas Kūrėju, net ir jie prabyla – prabyla balsiai –garbindami Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Bet, kada aš prašau pasakyti kokį mokymą, jau sunkiau prabilti tam pačiam, kuris garbino balsiai Kūrėją, todėl, kad gyvojoje komunijoje tą akimirką aukštesnius virpesius turintys urantai, juos pakylėja net ir tiems urantams, kurių energinių virpesių dažnis yra daug žemesnis, o, kada gyvoji komunija pasibaigia, tada sugrįžta urantas į savo žemesnio energinio dažnio virpesius, nors jie bus pakylėti bendru aukštesnio dažnio fonu, bet ne tiek, kada vyksta gyvoji komunija. Jau kai reikia sakyti mokymą, vėl urantas yra sugrįžęs į žemesnio energinio dažnio virpesius, ir jam jau nebeišeina pasakyti savo mintį garsiai, nes baimės žemo energinio dažnio virpesiai, kurie yra stipresnio pobūdžio, nustelbia aukštesnio dažnio virpesius iš dvasinio proto, kuris dar nėra toks stiprus – tas daigas yra dar gležnas – ir jį nustelbia, ir tada urantas nebeprabyla balsiai. Jis galėtų pasakyti, bet baimė iškart jį nustelbia – na, gal čia nėra tiek svarbu mano mokymas, geriau aš nieko nesakysiu, ką kiti pagalvos, gal aš suklysiu. Bet juk, kada būna gyvoji komunija, apie tai jau jisai negalvoja, kad, ką jis pasakys. Gal jis net, jei pasakys, ką kiti pagalvos, tiesiog tos komunijos bendrų energinių virpesių dažnis tiek yra paaukštintas, kad jis ir prabyla, jis pajunta viduje ir Minties Derintojo – Kūrėjo Dvasios – impulsą, ir savo paties asmenybės, kuri taip pat yra dvasinė, norą prabilti, ir tada žemo energinio dažnio virpesiai, sukeliantys baimę, jau yra nustelbti aukštesnio – daug aukštesnio – dažnio virpesių, ir jis prabyla. Štai mes turime tą įvairovę, nes įvairovės šaltinis yra – Kūrėjas.
Bet per garbinimą aš išgirdau ir kitą mintį, kad Kūrėjas atiduoda Save, Jis paskleidžia Save kūrinijai, ir mes turime paskleisti save. Tai štai, jeigu mes paskleistume save ne plepalais, pliurpalais, bet paskleistume save dvasinėmis sampratomis, dvasinėmis studijomis, jas pagarsindami, savo dvasinius mokymus pagarsindami, jeigu mes su Kūrėju veiktume ryžtingiau, aktyviau savo gyvenimu, virpesiai būtų daug aukštesnio energinio dažnio, ir aplinka taip pat būtų jų veikiama daug stipriau. Bet viskas priklauso nuo mūsų individualaus vidaus, nuo mūsų būsenos, o tai priklauso nuo mūsų įdedamų pastangų su Kūrėju. Juk, ką aš jums sakau, tai yra tikra, ir viso šito negalima niekuo kitu pakeisti. Jūs negalite, nedėdami pastangų, sakyti – Na, taip, aš dedu pastangas, bet aš nepajaučiu to. – Tai reiškia, nededate – nededate! O sau pateisinti, kad jūs tiek nededate pastangų, jūs prigalvojate sau šimtas dvi priežastis! Tą daro gyvulinis protas. Jis suka, suka kaip mašina važiuojant spidometro rodomas skaitiklis – kilometrai tiktai auga, auga, auga! Žodžiu, jūs turite daugybę priežasčių dėl ko jums neverta eiti į Šventovę, dėl ko jums neverta sakyti mokymų, dėl ko jums neverta dėti pastangas studijuojant giliai, studijuojant giliai Kūrėją – mes gi studijuojame Kūrėją.
Įsivaizduokite, tik Havonoje mes turėsime individualius užsiėmimus – individualius – asmeninius – ir jie bus nukreipti viena kryptimi – atrasti Dievą Septinkartį, pradedant Pagrindine Asmenybe – Orvontonija – Dienų Senaisiais, Sūnumi Kūrėju, Aukščiausiąja Būtybe, Rojaus Trejybės Asmenimis. Mes užtruksime daugiau negu milijardus metų, ir tai bus studijos nepalyginamai ilgesnės negu pradedant nuo dabartinės akimirkos einant per sielos tapatybės etapą, kurį sudaro mokymasis tiek Vietinėje Sistemoje – nei daug, nei mažai – keturi šimtai devyniasdešimt pasaulių – tiek Žvaigždyne – dar didesnis skaičius pasaulių, žodžiu, visa Vietinės Visatos universitetų sistema skirta sielos tapatybės ugdymo etapui. Prasidės Supervisatos Mažojo Sektoriaus pasauliai, Didžiojo Sektoriaus pasauliai, Supervisatos lygio pasauliai, ir tai – mokymas mūsų grupėmis, klasėmis, iki perėjimo į Havoną, kur prasidės mūsų individualus mokymasis, ir visa tai, kad mes atrastume Kūrėją, kaip atskirą Asmenybę – kaip atskirą Asmenybę – nors Kūrėjas yra apjungtas dvasinėje vienovėje Rojuje, bet turėsime mes atskirti kiekvieną Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Asmenybę individualiai atrastą. Ir dar iki paties Kūrėjo Keturių Asmenybių atradimo turėsime tai atrasti, ką aš ir sakiau – ir Pagrindinę Asmenybę – Orvontoniją – ir Dienų Senuosius – tris – ir Sūnų Kūrėją, Dukrą Kūrėją, ir Aukščiausiąją Būtybę. Štai ir dabartinis, pradinis etapas – studijos – tai yra Kūrėjo studijos – ruošiantis tam Kūrėjo atradimui Havonoje. Viskas yra susieta! Ir mūsų nuoširdumas susietas, nes tai yra Kūrėjo Charakterio savybė, ir mūsų siekis prasmingai bendrauti – ne tuščiai, ne pliurpti, ne plepėti – prasmingai bendradarbiauti! Pamąstykite, kiek jūs kasdien išreiškiate prasmės neturinčių – visumine išraiška – kokių nors nuostatų, minčių, ir kiek prasmingai jūs išreiškiate. Koks yra santykis? Pamąstykite, paanalizavę mano šitą dvasinį mokymą. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas