31. Šeimininko Sūnaus-Kūrėjo-Jėzaus mokymas apie būseną, pasitikėjimą, suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, Vilniuje, 2017 03 18
Dalia:
Mylimas Sūnau-Kūrėjau, Šeimininke Sūnau, Nebadono Mykole, aš prašau tavęs, Jėzau, kaip mūsų vyresniojo brolio, suteikti mums mokymą per mūsų dvasinį mokytoją, Algimantą. Ačiū.
Šeimininkas Sūnus-Kūrėjas-Jėzus:
Mano mylimieji dvasios broliai ir sesės, aš džiaugiuosi, kad jūs meldžiatės ir už mane. Jūsų dvasiniai virpesiai pasiekia ir mane. Aš jums suteikiu tą nuostabią būseną, papildančią ir mūsų dvasinių Tėvų – JŲ – suteikiamą būseną, kada jūs priimate mane, beldžiantį į jūsų širdį – Tiesos Dvasia patenka į jūsų VIDŲ, kad APSIGYVENTŲ JUMYSE, kaip visą laiką gyvena – po manosios misijos – ir Minties Derintojai.
Mes turime NUOSTABIĄ aplinką – DVASINĘ aplinką – kurią jūs galite harmonizuoti, patys patirti, kokia yra nuostabi harmonija, kada jūs vieningai veikiate taip, kaip vedu jus aš, belsdamas iš išorės į kiekvieno širdies duris, kad įleistumėte mane kaip tą keliauninką, kuriam reikalinga vidinė gyvybinė PRIEDANGA, ir nuostabiai šilta šeimininko priimta ir paskleista gyva maisto išraiška, kada pakeleivis visu šeimininko nuoširdumu yra pavaišinamas ir apnakvindinamas. Taip ir aš, belsdamas į jūsų širdies duris, laukiu jūsų – kaip šeimininko – tų durų atvėrimo, kad mane jūs priimtumėte, apnakvindintumėte, ir visu savo nuoširdumu pamaitintumėte, kad pajaustumėte, kaip aš jums galiu dešimteriopai, ir net šimteriopai, atsidėkoti net ir taip, kaip jums visą laiką – iš vidaus – dėkoja mūsų Dvasinių Tėvų fragmentas – Minties Derintojas, kad gyvybingiau pajaustumėte ir mano nuostabiosios partnerės – iš Amžinybės Šaltinio – Nebadonijos – Šventosios Dvasios veikimą jūsų viduje, kad suaktyvėtų ir tos dovanos, apie kurias jūs retai prisimenate, bet kurios veikia jūsų protą kaip Septynios Pagalbinės Proto Dvasios, kad jūs patirtumėte, kokia yra nuostabi vidinė jums suteikta galia, kad ją jūs panaudotumėte savąjame gyvenime, spręsdami visus jums iškylančius ir nenumatytus, netikėtus uždavinius, kad jūs galėtumėte priimti tuos sprendimus, kurie jus ugdytu dvasiniu charakteriu, atspindinčiu mūsų Dvasinių Tėvų charakterį, net ir taip, kaip mane ugdė – būnant tarp jūsų, ir vienu iš jūsų prieš du tūkstančius metų – nuo pat kūdikystės – mano ir mūsų visų Tėvas, vesdamas mane, paėmęs mane tvirtai už rankos iš vidaus. Ir jūs matote, kaip aš žengiau šituo keliu, kada jūsų apreiškime – Urantijos Knyga – pavaizduotas manasis gyvenimas jums atskleidžia tas vietas, kuriose aš turėjau ir abejonių – abejonių, nes aplinkybės diktavo ir tam tikrą mirtingojo materialaus proto įsiterpimą. Ir kiekvienas įsiterpimas smukdo gyvojo dvasinio pasitikėjimo Tėvu-Rojaus Trejybe-AŠ ESU veikimą mūsų – kiekvieno – viduje.
PASITIKĖJIMAS YRA REALI BŪSENA – YRA REALI – BE PASITIKĖJIMO jūs negalite NIEKO padaryti – net ir šaukštelio pakelti, kad įdėtumėte kokį nors gardumyną į savo burną. Tik jūs nejaučiate, kaip jūs pakeliate šaukštelį su tuo gardumynu, kadangi jūs PASITIKITE, bet jūsų pasitikėjimas yra IŠTIRPĘS jūsų viduje. Jis – tapęs jūsų savastimi. Todėl jūs nejaučiate abejonės, kad jūsų ranka nepakils – su tuo gardumynu – iki burnos. O jeigu jūs patiriate traumą, tada jums šaukštelis tampa milžinišku, nepakeliamu svoriu, ir tada jūs mąstote – ar galėsite jūs pakelti tą šaukštelį? Ir kyla NEPASITIKĖJIMAS – o gal nepavyks? per daug sunkus svoris?
Štai dėl to aš jus raginu, kad jūs – per giluminį bendravimą – tiek su mūsų visų Tėvais, tiek ir su manimi – patirtumėte BŪSENA, kad jūsų PASITIKĖJIMAS būtų kaip sveika ranka keliant su gardėsiu kupiną šaukštelį prie jūsų lūpų – kad nejaustumėte to keliamo svorio, ir negalvotumėte apie tai, ar jūs pakelsite tą šaukštelį ar ne, nes jums tai yra SAVASTIS VISOS TOS BŪSENOS, kad ir dvasinėje plotmėje jūs patirtumėte šitokią BŪSENĄ Gyvajame Komunijos Ryšyje su mūsų Tėvais, kad jums tai taptų NEATSIEJAMA dalimi, kuri IŠTIRPTŲ jūsų ASMENYBĖJE, kad tai būtų tas svoris, arba toji našta, kurios jūs NEJAUSTUMĖTE, kad tai būtų SAVAIMINIS jūsų GYVENIMAS – kokį gyvenimą aš gyvenau tarp jūsų, kokį gyvenimą aš dabar gyvenu, būdamas Vietinės Visatos vienas iš dviejų sukūrėjų ir vadovų.
Aš turiu tą BŪSENĄ, aš turiu tas PRIEMONES, bet ŠITA MANO BŪSENA yra manąja SAVASTIMI. Aš gyvenu ROJAUS TREJYBĖJE – ir toji BŪSENA yra NEATSIEJAMA nuo manęs, nuolat man veikiant. Aš neturiu jums suprantamo miego, poilsio, kurio man ir nereikia, ir toji BŪSENA yra tokia nuostabiai PAKYLĖJANTI, visą laiką PAPILDANTI mane naujais patyrimais, ir šis PASITIKĖJIMAS yra TOKS GALINGAS, ir man suteikiantis GALIĄ, kad aš nemąstau – taip, kaip jūs nemąstote – pakelsite jūs tą šaukštelį su gardėsiu prie lūpų, ar jis bus per sunkus jums – jūs keliate NEMĄSTYDAMI apie tai – kaip ir manoji BŪSENA – man nemąstant – visą laiką stiprėja ir auga PASITIKĖJIMU. Dėl to aš ir esu veiksmingas, ir visą laiką aktyvus, nes tokie yra mūsų visų Tėvas ir Motina, veikiantys mūsų labui BE PERSTOJO IR PER AMŽINYBĘ.
BŪKITE VERTI SAVO TIKRŲJŲ TĖVŲ.
Algimantas:
Ačiū tau, mylimas Jėzau, mūsų dvasios broli, už šitą mokymą. Ir manoji valia tebūnie sulieta su Tavąja, mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau, Begaline Dvasia, AŠ ESU. Amen.